Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata labaratorinis

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias socialines garantijas papildomai reglamentuoja atskiri įstatymai bei poįstatiminiai aktai.

Asmenys, draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšų kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau tekste – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas).

Kad asmenys būtų draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jiems už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis. Taigi socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

Draudiminių ir nedraudiminių įvykių samprata

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas detaliai reglamentuoja draudiminius ir nedraudiminius įvykius.

Draudiminiais įvykiais pripažįstami įvykiai, atsitikę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti bei pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe. Konkrečiai nelaimingais atsitikimais darbe gali būti pripažinti, kai jie įvyksta:

1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;

3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;

4) nelaimingi atsitikimai apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.

Minėtas įstatymas taip pat apibrėžia ir kas laikytina nedraudiminiais įvykiais.

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:

1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo interesais);

4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;

5) dėl bendro susirgimo.

Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe negalės būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys ir mokėjimai

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apdraustajam gali būti išmokėta:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo pašalpa;

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo darbe apdraustasis asmuo miršta, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa bei lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

Susižaloję darbe apdraustieji teisę į ligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, tačiau jis negali viršyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos. Apdraustajam susižalojus darbe mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio
ligos pašalpa.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 722 žodžiai iš 2369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.