Turinys
Įvadas 3
Teorinė dalis 4
1. ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS 4
2. PERSONALO VADYBA 4
3. VADYBOS CIKLO ELEMENTŲ YPATYBĖS 7
3.1. PROGNOZAVIMAS 7
3.2. PLANAVIMAS 7
3.3. ORGANIZAVIMAS 8
3.4. REGULIAVIMAS 9
4. REKLAMA 10
Praktinė dalis 12
1. UAB ”LŽŪB DRAUDIMAS” VALDYMO TIPAS 12
2. UAB”LŽŪB DRAUDIMAS” PERSONALO VADYBA 12
3. UAB”LŽŪB DRAUDIMAS” VADYBOS CIKLO ELEMENTŲ YPATYBĖS 13
3.1. PROGNOZAVIMAS 13
3.2. PLANAVIMAS 14
3.3. ORGANIZAVIMAS 15
3.4. REGULIAVIMAS 16
4. UAB “LŽŪB DRAUDIMAS” REKLAMA 17
Išvados 18
Literatūra 19
Priedai 20
Įvadas
Draudimo veiklos reikšmė labai didelė. Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai. Visų pirma, netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei pasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiam įvykiui, yra patenkinamas atsiradęs dėl šio įvykio poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir aplinkinių likimai. Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei.
Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystymosi bei klestėjimo sąlyga. Jeigu nebūtų draudiminės apsaugos, dalies rentabilių projektų būtų atsisakyta, dalis kreditų įmonėms nebūtų suteikta, dalis krovinių, saugantis galimų nuostolių, nepervežta.
Draudimo kompanijos sukuria papildomų darbo vietų. Draudimo veiklos ir draudimo įmonių egzistavimas yra įvairios kvalifikacijos specialistų poreikio priežastis bei jų užimtumo garantas. Draudimo įmonės sukuria darbo vietas ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. Vakarų Europos valstybėse iš draudimo veikla besiverčiančių įmonių surinkti mokesčiai yra reikšmingas valstybinių biudžetų pajamų šaltinis. Draudimo veiklos metu, ypatingai kapitalo kaupimo bei atpalaidavimo veiklos metu, yra sukaupiamos didelės piniginės lėšos. Jų investavimas kapitalo rinkoje (į hipotekas, nekilnojamą turtą ar vertybinius popierius) žymiai prisideda prie ekonominio šalies gerbūvio kilimo [1. 43-44 ].
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 draudimo kompanijų. Pagal veiklos rezultatus pirmame dešimtuke yra UAB”LŽŪB draudimas” ( 4-oje vietoje). Šios bendrovės devizas: “Geriausia garantija klientui yra bendrovės patikimumas ir aukšta paslaugų kokybė”. Draudimo bendrovė seka patronuojančio Banko pavyzdžiu – atsargiai ir palaipsniui skverbiasi į draudimo rinką, perimdama kitų draudimo bendrovių klientus ir pritraukdama tuos, kurie savo rizika pageidauja pasidalinti su LŽŪB draudimu. Draudimo bendrovė, pasinaudodama gerai išvystytu Banko ir Bendrovės tinklu bei kvalifikuotų darbuotojų pagalba, gali laiku ir operatyviai išspręsti draudėjų problemas bei suteikti draudimo konsultacijas bet kuriame šalies regione. Patikimas draudimo įmokų investavimas ir bendradarbiavimas su žymiausiomis perdraudimo kompanijomis leidžia draudimo bendrovei palaikyti stabilų ir užtikrintą mokumo lygį bei garantuoti draudimo įsipareigojimų vykdymą.
UAB”LŽŪB draudimas” teikia draudimo ir perdraudimo paslaugas. Draudimo veiklos etapas pradėtas nuo pagrindinių veiklos rūšių ir toliau vystoma keturiomis negyvybės draudimo kryptimis: turto, transporto, civilinės atsakomybės ir asmens draudimo. Šiuo metu klientams jau parduodama 29 UAB”LŽŪB draudimas” rūšių.
Teorinė dalis
1. ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS
Tradicinėms organizacinėms valdymo struktūroms priskiriamos šios:
1. Linijinio tipo struktūros.
2. Funkcinio tipo struktūros.
3. Linijinio štabinio tipo struktūros.
4. Linijinio funkcinio tipo struktūros.
Funkcinio tipo struktūros
Funkcinio tipo struktūrų atsiradimą paskatino sudėtingesnis gamybos pobūdis ir sudėtingesniu tapęs valdymas. Iškilo būtinybė išskaidyti (specializuoti) valdymo procesą į atskiras valdymo funkcijas, (didesnės jų grupės galėtų būti tokios gamybos paruošimas, jos organizavimas, ekonominis informacinis bei juridinis aprūpinimas, marketingas, personalo vadyba ir kt.), o jų atlikimui sudaryti tam tikrus valdančiosios posistemės funkcinius padalinius. Kiekvienas valdymo organas arba vykdytojas specializuojasi konkrečioje valdymo funkcijos srityje. Funkcinio valdymo organo nurodymas yra privalomas gamybiniams padaliniams.
Šioje valdymo struktūroje įgaliojimai ir valdžia yra suteikta funkciniams vadovams, kompetentingiems savo veiklos sferoje. Vykdydami suformuluotą uždavinį organizacijos darbuotojai priklauso nuo kelių specialistų. Taikant funkcinio tipo valdymą ,struktūros valdymo procesas tampa žymiai efektyvesnis, nes tam tikras valdymo funkcijas vykdo konkrečios srities specialistai.
Kartu šis struktūros tipas turi nemažai trūkumų. Svarbiausias jų- vienvaldiškumo principo pažeidimas, nes žemesnio lygio vadovas arba pavaldinys gauna kvalifikuotus, bet dažnai nesutampančius arba prieštaringus nurodymus [2. 86-88].
2. PERSONALO VADYBA
Personalo vaidmuo gamybos procese yra ypatingas, nes jis skiriasi nuo kitų elementarių gamybos veiksnių. Personalas ne tik tiesiogiai dalyvauja gamybos procese, naudodamas gamybos priemones ir objektus, bet ir nustato, ar aktyviai veikia gamybos tikslus ir organizuoja racionalią jų įgyvendinimo sistemą. Be gamybinės funkcijos, personalas
atlieka ir vartojimo funkciją, todėl tai yra pagrindinis gamybos plėtotės motyvas. Personalą sudaro individualių siekių, orientacijos, motyvacijos, pasirengimo lygio asmenybės, todėl čia svarbūs socialiniai aspektai. Dėl šių priežasčių personalas traktuojamas kaip lemiamas veiksnys, ypač draudimo bendrovėse
Personalo vaidmenį padidina pasaulinės tendencijos:
spartus technikos, technologijos, kompiuterizavimo lygio didėjimas;
spartus naujų valdymo metodų diegimas;
visuomeninio ir ekonominio visuomenės, įmonės gyvenimo demokratizavimas;
demokratiški įstatymai, aktyvi visuomeninių, profsąjunginių organizacijų veikla;
palyginti aukštas pragyvenimo lygis.
Dėl to daugėja aukštos kvalifikacijos darbuotojų – valdančio personalo. Didėja savojo AŠ akcentavimas, savigarba, dėl ko keičiasi valdymo santykiai, vadovai ir pavaldiniai šiandien yra bendradarbiai, keičiasi motyvavimo, skatinimo ir valdymo sistema. Didėja personalo konkurencija, aukšti reikalavimai keliami greitam persikvalifikavimui, energijai, iniciatyvai. Šiomis sąlygomis personalo valdymas tampa vis sunkesnis ir įmonėse tuo turi būti itin rūpinamasi.
Personalo valdyme skiriamos dvi stambios dalys:
personalo organizavimas;
personalo valdymas.
Pagrindiniai darbai parodyti 1-oje schemoje
Išskiriami personalo klasifikavimo kriterijai:
pagal profesinę specializaciją;
pagal santykį su kapitalu
2 schema
Pagal profesinę specializaciją Pagal santykį su kapitalu
Oficiali klasifikacija Pagal santykį su
valdymu
1. Darbininkai 1.Valdomasis persona- 1. Darbuotojai
nalas
2. Kiti tarnautojai
3. Specialistai
4. Vadovai 2. Valdymo personalas 2. Darbdaviai
Pastaruoju metu dėl humanizmo visi darbuotojai traktuojami bendradarbiais, nesvarbu, ar jie priklauso valdymo ar valdomam personalui. Tai turi bendradarbiaujančios, o ne konfliktuojančios grupės.
Vadybos moksle plačiausiai paplitusi valdymo personalo klasifikacija pagal veiklos specifiką valdymo sprendimo parengimo, priėmimo ir realizavimo procese. Pagal šį požymį skiriami: vadovai, specialistai, aptarnaujantis personalas – kiti tarnautojai.
Vadovai savo ruožtu skirstomi į linijinius ir funkcijinius. Pagal valdymo lygį skiriami: žemutinio, vidutinio ir aukščiausio lygio vadovai.
Specialistai parengia konkrečius funkcinio pobūdžio valdymo sprendimų variantus.
Aptarnaujantis personalas – tai siauros specializacijos darbuotojai, aptarnaujantys vadovų ir specialistų veiklą. Jie dalyvauja valdymo procese, rengiant valdymo sprendimą, jo realizavimo etape atlikdami aptarnavimo darbus.
Kiekviena įmonėje dirbanti asmenybė turi savo interesus, o pagal tai jungiasi į bendrus interesus turinčias grupes. Tos grupės yra labai įvairios. Kiekvienoje organizacijoje yra dvi tarpusavyje daugiau ar mažiau konfliktuojančios arba sėkmingai bendradarbiaujančios grupės: darbdaviai bei jų interesams atstovaujantis valdymo personalas ir kiti darbuotojai. Svarbiausias uždavinys – užtikrinti šių grupių bendradarbiavimą, siekiant bendrų įmonės tikslų.
Šių grupių interesai iš dalies yra priešingi. Darbdavių ir valdymo personalo uždavinys:
1. gauti didesnį pelną, didinti organizacijos darbo efektyvumą;
2. suderinti kapitalo savininkų ir darbuotojų interesus, siekiant šių tikslų;
3. užtikrinti įmonės saugumą;
4. gauti aukštas individualias pajamas;
5. patenkinti valdžios, įtakos, prestižo poreikius ir pan.
Darbuotojų interesas – dirbti įdomų darbą optimaliu režimu ir gauti kuo didesnį darbo užmokestį. Tačiau pelno didinimas ir užmokesčio didinimas prieštarauja vienas kitam. Taigi, personalo vadybos tikslas- aprūpinti organizaciją reikalingais darbuotojais ir pasiekti, kad jie našiai dirbtų ir siektų didžiausio pelno [3. 278- 282].
3. VADYBOS CIKLO ELEMENTŲ YPATYBĖS
3.1. PROGNOZAVIMAS
Prognozavimas – tai organizacijos tikslų ir uždavinių formavimas bei priemonių ir kelių, reikalingų tikslų ir uždavinių realizavimui, nustatymas. Prognozavimas – tai būsimų veiksmų, jų eilės ir derinimo numatymas. Pagrindinis prognozavimo tikslas – numatyti būsimą būklę bei veiksmų jai pasiekti eilę ir derinimą. Šiame vadybos ciklo etape reikia numatyti būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti, numatyti, ar bus sudarytos palankios sąlygos tikslui įgyvendinti. Reikia numatyti, ar yra pelninga siekti šio tikslo, įvertinti trūkumus bei privalumus, apmąstyti galimas pasekmes, ištirti rinką, prognozuoti tikslo įvykdymo kelią. Prognozavimo etape atliekami tyrimai, reikalingi tolimesniems vadybos ciklo etapams [2. 63].
Prognozavimą personalas pradeda ir vykdo, gavęs pradinę informaciją apie siekiamo tikslo įgyvendinimą. Gavus šią informaciją, personalo kūrimo iniciatyvinė grupė pradeda tyrimą: tai gali būti rezultatyviai ir efektyviai organizacijos veiklai reikalingo personalo sudėties plėtros arba vartotojui, klientui teikiamo produkto svarbos tyrimas [4. 7].