Draudimo sutartis
5 (100%) 1 vote

Draudimo sutartis

1121

Pagal Civilinio kodekso 6.987 straipsnį draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė (draudikas) – išmokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai.

Draudimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma tarp draudimo įmonės (draudiko) ir draudėjo. Prašymas sudaryti sutartį laikomas sudedamąja draudimo sutarties dalimi. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas).

Draudimo įmonė (draudikas) atlieka draudimo operacijas ir kitą su draudimu susijusią veiklą bei įsipareigoja sutartyje ir Draudimo įstatyme numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.

Kita draudimo šalis yra draudėjas. Juo gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę draudimo sutartį. Jie privalo mokėti draudimo įmokas (premijas), o atsitikus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti draudimo išmoką.

Be draudiko ir draudėjo, draudimo sutartyje arba draudimo rūšies taisyklėse gali būti numatyti apdraustieji ir tretieji asmenys.

Draudėjas sutartyje gali nurodyti fizinį asmenį, kuriam, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmokas.

Draudimo rūšies taisyklės numato trečiuosius asmenis, kurie nurodytomis sąlygomis Įgyja teisę į draudimo išmoką.

Su draudimo sutartimi Jos sudarymu, perdraudimu gali būti susiję ir kiti dalyviai:

 perdraudėjai;

 perdraudikai;

 draudimo tarpininkai (draudimo agentai ir draudimo brokeriai).

Kai draudimo Įmonė dalį draudimo rizikos perduoda kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, pati tampa perdraudėju.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo įmonės, vadinama perdraudiku.

Draudimo agentai, veikiantys draudimo įmonės vardu, jos sąskaita ir pavedimu, gali sudaryti draudimo sutartis.

Draudimo brokeriai yra juridiniai asmenys, vykdantys draudimo brokerio funkcijas draudėjo pavedimu.

Pagal Draudimo įstatymo 3 straipsnį draudimo objektas gali būti turtiniai interesai, susiję su:

 gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

 kūno sužalojimais, nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

 turto valdymu, disponavimu, naudojimu;

 draudėjo padaryta žala fizinio ar juridinio asmens turtui ir kita žala.

Draudimas savo ruožtu skirstomas į šakas ir grupes

Draudimo šakos:

 gyvybės draudimas: sutuoktuvių ir gimimo draudimas, įvairus gyvybės draudimas;

 ne gyvybės draudimas (draudimas pagal 18 draudimo grupių).

Ne gyvybės draudimas – svarbiausia turto ir komercinės veiklos draudimo dalis. Šio draudimo sritys:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas ligos atveju;

3) sausumos transporto priemonių draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus įvairias transporto priemones ir gabenamus krovinius) draudimas nuo gaisro ar stichinių nelaimių;

9) turto draudimas nuo kitos žalos (išskyrus draudimą nuo gaisro ir stichinių nelaimių);

10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;

11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;

12) laivų civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teismo išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

Draudimo įstatymas taip pat numato, kad ne gyvybės draudimo rizika negali būti įtraukta į kitą šios draudimo šakos grupę, išskyrus, kai rizika susijusi su pagrindine rizika arba su tuo pačiu objektu. kurį apima pagrindinė rizika.

Draudimo rizika suvokiama kaip draudiminio įvykio tikimybė.

Draudimo įmonė privalo turėti savo draudimo rūšies taisykles, kurios numatytos Draudimo įstatyme. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba) gali numatyti bendrąsias draudimo rūšies sąlygas, kurių draudimo Įmonė privalo laikytis.

Draudimo rūšies taisyklės numato draudimo sutarties sudarymo tvarką ir kitus reikalavimus:

pareiškimo formą, draudiminius ir nedraudiminius įvykius, draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo įmokų dydį, sutarties trukmę, dalyvių teises ir pareigas iki ir po sutarties pasirašymo, žalos nustatymą, išmokas, sutarties pakeitimą ir nutraukimą, netesybas už Įsipareigojimų nevykdymą, ginčų sprendimo tvarką, kompensacijas ir t.t.

Draudimo įmonė Į draudimo sutartį gali įtraukti papildomų sąlygų. Tačiau jei šios sąlygos pasikartoja bent trijose draudimo sutartyse, draudimo įmonė privalo papildyti draudimo rūšies taisykles.

Draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, gauna atitinkamos formos ir turinio draudimo pažymėjimą (polisą).

Pagal Draudimo Įstatymo 11 straipsnį numatytos šios sutarties dalyvių teisės ir pareigos:

 draudimo įmonei gauti iš draudėjo informaciją, susijusią su draudimo sutartimi;

 gauti visus dokumentus ir informaciją apie draudiminį įvykį;

 išduoti draudimo leidimą(polisą) ir supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis;

 įvykus draudiminiam įvykiui, mokėti draudimo išmokas;

 neskelbti
iš draudėjo gautos informacijos;

 draudėjas privalo laiku mokėti draudimo įmokas ir t.t.

Draudimo sutartys gali būti perleistos, pakeistos, nutrauktos.

Draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo Įmoką. Draudimo sutartyje gali būti numatyta ir kita sutarties įsigaliojimo tvarka (pavyzdžiui, iki įmokų sumokėjimo arba po tam tikro laiko).

Draudimo sutartis negalioja jei:

 sudaryta po draudiminio įvykio;

 sudaryta su įmone, neturinčia licencijos verstis draudimine veikla;

 draudėjas draudimo įmonei nurodė didesnę nei iš tikrųjų draudžiamojo objekto vertę ir taip padidino draudimo sumą.

Draudimo sutartis pagal Civilinio kodekso 9.990 straipsnį sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo rūšies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Rašytinio prašymo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas.

Draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudedamąja draudimo sutarties dalimi.

Pagrindinis dokumentas, liudijantis apie draudimo sutarties sudarymą, yra draudimo liudijimas polisas) (žr. Civilinio kodekso 6.991 straipsnį). Draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta:

 draudimo liudijimo (poliso) numeris;

 draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;

 draudėjo, apdrausto asmens ar naudos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas;

 draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris;

 draudimo objektas;

 draudimo suma, išskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas;

 draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;

 draudimo rūšis;

 draudimo sutarties galiojimo terminas;

 įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija;

 draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudiko antspaudas ar jų faksimilės;

 draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data.

Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą sudaryti sutartį, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui.

Draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso 6.992, 6.993 ir kiti straipsniai:

 jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi Civilinio kodekso 6.185-6.187 straipsniai;

 draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui;

 prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui;

 esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją;

 jeigu draudėjas neatsako į raštu pateiktą draudiko paklausimą apie tam tikras aplinkybes, o draudikas, neatsižvelgdamas į tai, sudarė draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia remdamasis tuo, kad draudėjas jam nepateikė informacijos;

 jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui iš anksto žinomą melagingą informaciją apie esmines aplinkybes, draudikas turi teisę reikalauti pripa-žinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui;

 jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes, draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir per vieną mėnesį (o gyvybės draudimo atveju – per du mėnesius) neatsako į pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį;

 jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui jeigu jis būtų įvykdęs visą numatytą pareigą, santykiui;

 jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nu-traukti draudimo sutartį. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę
atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1496 žodžiai iš 2858 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.