Draustiniai

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. DRAUSTINIAI………………………………………………………………………………..…4

1.1 Valstybiniai geologiniai draustiniai……………………………………………………………………………………4

1.2 Valstybiniai geomorfologiniai draustiniai…………………………………………………………………………..4

1.3 Valstybiniai telmologiniai (pelkių) draustiniai…………………………………………………………………….5

1.4 Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai………………………………………………………………………………5

2. DRAUSTINIŲ RŪŠYS……………………………………………………………………………………………………5

2.1 Gamtiniai draustiniai………………………………………………………………………………5

2.2 Kultūriniai draustiniai………………………………………………………………………………………………………6

2.3 Kompleksiniai draustiniai…………………………………………………………………………6

3. DRAUSTINIŲ STEIGIMO TIKSLAS………………………………………………………………………………7

4. VEIKLOS DRAUSTINIUOSE REGLAMENTAVIMAS……………………………………………………7

5. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS………………………..8

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….10

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti kurį vieną arba keletą gamtos komponentų ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai lieka ankstesnių žemės ar vandens naudotojų žinioje, ir jie privalo laikytis nustatytos juose tvarkos.

1. Draustiniai

Norint išsaugoti vertingus kraštovaizdžius, unikalios augalijos, gyvūnijos plotus, ledynų paliktus riedulynus ir kitas saugotinas teritorijas, steigiami draustiniai. 1973 m. Lietuvoje buvo 173 draustiniai. Nuo 1998 m. Utenos raj. paskelbti šie draustiniai.

1.1 Valstybiniai geologiniai draustiniai

Indubakių (Saldutiškių sen.). Saldutiškio apylinkėse jis jis paskelbtas draustiniu tais pačiais metais, kaip ir Vajelių. Jo plotas yra 7,2 ha. Kemešio ežero pakrantėje saugomas riedulynas Inkubakių (Undubakių, anot uteniškių) kaime yra nuskalautų kraštinių (galinių) morenų duobotame kalnyne. Jis išsinėstęs tarpgūbriniame pažemėjime, Tauragnų iškilimuose. Juos paliko tuoj po šių aukštumų akumuliacijos sekęs ryškus atotirpis, susiformavęs smėlingų-žvirgždingų ir aleuritingų keiminių kuplių kalvų arealas ties Daunoriais, Kviliais, Saldutiškių pietuose pereinančių į Minčios smėlėtą, silpnai banguotą lygumą. Granitai, porfyrai (skersmuo 0,3-2 m.); ledynų atvikti iš Suomijos, kiti iš Alandų salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos.

Vajelių (Saldutiškio sen.). Jo plotas 12 ha. Kraštinių (galinių) morenų suklotinio masyvaus gūbrio atlikuonis – balno formos riedulinga didkalvė, atsiradusi anksčiau kaip prieš 14 tūkst. metų dėl paskutiniojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos ledyno veiklos. Rieduliai daugiausia granitiniai (67%), smulkūs ir vidutinio dydžio (dažnesni 0,3–0,7 m skersmens); dauguma jųpateko iš Suomijos, o dalį ledynai atvilko iš alandų salų, Baltijos jūros dugno ir Švedijos. Manoma, kad Vajelių kalva, buvęs alkalankis. Šiomis dienomis, kaip ir kadaise, tiktų šventinėms apeigoms ir susibūrimams. Įdomus savo kilme ir istorija kalvos viršūnėje išlikęs ežerėlis. Jis apgaubtas žmonių pagarba, todėl nenukentėjo nuo jų veiklos.

1.2 Valstybiniai geomorfologiniai draustiniai

Pakalnių (Leliūnų sen.) geomorfologinis draustinis yra netoli Pakalnių bažnytkaimio. Plotas 420 ha. Platus Leliūnų–Pakalnių–Asmalų pakraštinių morenų darinių laukas, iš pietų apjuosiantis Uteną. Pakalnių draustinis – tai didelė plokščiakalnė, apklota limnoglacialiniais moliais, stačiais šlaitais nusileidžianti į gilius duburius. Tai Baltijos aukštumų lauko moreninių plokščiakalvių ruožo etalonas Aukštaičių aukštumoje. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.

Vaiskūnų. Yra Utenos Zarasų raj. Plotas – 442 ha. Didelė dalis yra Sudeikių sen. Vaiskūnų k. apylinkėse. Tai būdingas Sėlių aukštumoje termokarstinių pradubų performuotas reljefas. Vietovės čia kalvotos su šlaitais, pereinančiais į pradubas. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.

1.3 Valstybiniai telmologiniai (pelkių) draustiniai

Balčių. (dalis Tauragnų sen.). Yra Utenos ir Zarasų raj. 22 km nuo Utenos. Plotas – 50 ha. Kaip pakraštinėms moreninėms aukštumoms būdinga Samanyčios
(Nečėnų) pelkė. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu. Pelkė yra Minčios girioje, Utenos ežero baseine. Čia gausu spanguolynų.

1.4 Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai

Žiezdrių. (Tauragnų sen., Žiezdrių k.). Plotas – 296 ha. Tai raiškus keiminių didžkalvių kraštovaizdis su aukščiausiu Aukštaičių aukštumoje Papiliakalnio kalnu. 1997 12 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtas draustiniu.

2. Draustinių rūšys

1. Geologiniai

2. Hidrografiniai

3. Pedologiniai

4. Hidrologiniai

5. Botaniniai

6. Zoologiniai

7. Botaniniai – zoologiniai

8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai

9. Geomorfologiniai

Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į:

1) gamtinius;

2) kultūrinius;

3) kompleksinius.

2.1 Gamtiniai draustiniai

1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti;

2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;

3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti;

4) pedologiniai – natūraliems dirvožemiams saugoti;

5) botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti;

6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir kitos draustinių rūšys;

7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti;

8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti;

9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;

10) talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.

2.2 Kultūriniai draustiniai

1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti;

2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti;

3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti;

4) urbanistiniai/architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.

2.3 Kompleksiniai draustiniai

1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti;

2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.

6. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami: