Du požiūriai į homoseksualizmą – mokslo ir krikščioniškosios moralės
5 (100%) 1 vote

Du požiūriai į homoseksualizmą – mokslo ir krikščioniškosios moralės

TURINYS

I. ĮVADAS………………………………………………………………………………………….3

II.DĖSTOMOJI DALIS

1. ANKSTYVASIS HOMOSEKSUALIZMAS………………………………………………….4

1.1. HOMOSEKSUALIZMAS. KAS TAI? ……………………………………………………………………4

1.2. SENOVĖS GRAIKIJA……………………………………………………………………5

1.3. AMERIKOS INDĖNAI……………………………………………………………………6

1.4. KITOS TAUTOS………………………………………………………………………….7

1.5. APIBENDRINIMAS………………………………………………………………………7

2. KRIKŠČIONIŠKOSIOS MORALĖS POŽIŪRIS Į HOMOSEKSUALIZMĄ………………..9

2.1. KADA ATSIRADO NEIGIAMAS POŽIŪRIS Į HOMOSEKSUALIZMĄ?………………..9

2.2. BIBLINIAI DRAUDIMAI………………………………………………………………10

2.3. SODOMOS IR GIBEOS ISTORIJOS…………………………………………………..10

2.4. KUNIGŲ KNYGOS TEKSTAI…………………………………………………………11

2.5. APAŠTALO PAULIAUS TEKSTAI …………………………………………………..11

2.6. KAIP KEITĖSI KRIKŠČIONYBĖS POŽIŪRIS Į HOMOSEKSUALIZMĄ………….12

2.7. KRIKŠČIONYBĖ IR SANTUOKA ……………………………………………………14

2.8. LIETUVIAI – KATALIKAI ……………………………………………………………15

3. MOKSLO POŽIŪRIS …………………………………………………………………………19

3.1. SĄVOKOS HOMOSEKSUALIZMAS PAVARTOJIMAS………………………………19

3.2. PIRMIEJI MOKSLINIAI DARBAI APIE HOMOSEKSUALIZMĄ………………….19

3.3. PSICHOANALIZĖ………………………………………………………………….…..20

3.4. A. KINSEY’AUS IR E. HOOKER MOKSLO DARBŲ ĮTAKA ………………….…..21

3.5. HOMOSEKSUALIZMAS – NE PSICHINĖ LIGA……………………………….……22

3.6. ATKURIAMOJI TERAPIJA……………………………………………………….…..22

III. IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….25

IV. SUMMARY……………………………………………………………………………………………………………….26

V. LITERATŪROS SĄRAŠAS….………………………………………………………………27

ĮVADAS

Homoseksualizmas – tai lytinis potraukis savo lyties asmeniui. Taip trumpai galima apibrėžti šią sąvoką.

Visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į homoseksualizmą, nes žmonėms trūksta žinių ir informacijos šia tema. Daugelis neteisingai mano, kad homoseksualizmas yra išsigimimas ar liga, kurią reikia gydyti ir nežino mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad tai nėra nei liga, nei išsigimimas, o tiesiog natūrali seksualinė orientacija.

Homoseksualizmas yra gana sudėtinga ir pieštaringa tema, į kurią galima žvelgti moralės ir mokslo požiūriu. Todėl šio darbo tikslas yra supažindinti su dviem požiūriais į homoseksualizmą: krikščioniškosios moralės ir mokslo. Šiam tikslui pasiekti yra keliami tokie uždaviniai:

1. Pažvelgti į homoseksualizmą senovės kultūrų kontekste, kad lengviau būtų suprasti šių laikų seksualinę elgseną.

2. Išsiaiškinti krikščioniškosios moralės požiūrį į homoseksualizmą įvairiais istorijos laikotarpiais.

3. Susipažinti su mokslinėmis homoseksualizmo teorijomis ir tyrimais.

1. ANKSTYVASIS HOMOSEKSUALIZMAS

1.1 Homoseksualizmas. Kas tai?

Nuo seniausių laikų žinomi seksualiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų. Tačiau homoseksualizmo (homofilijos) vertinimas įvairiais laikais ir įvairių kultūrų labai skyrėsi. Per pastarąjį tūkstantmetį homoseksualizmas buvo apibūdinamas kaip seksualinis pomėgis, kaip dievų dovana, teikianti didžios išminties ir turinti gydomųjų galių, kaip siaubinga nuodėmė, psichikos liga ar kaip natūralus žmogiškas nukrypimas.

Iki 1869 metų žodžio homoseksualizmas nebuvo. Pirmą kartą jis paminėtas Vokietijoje (vok. Homosexualitat), kai buvo svarstoma, ar reikia išsaugoti Prūsijos baudžiamojo kodekso dalį, pagal kurią, seksualinis ryšys su tos pačios lyties asmenimis buvo laikomas nusikaltimu .

Homoseksualizmas – šis žodis nėra kilęs, kaip kartais manoma, iš lotynų kalbos, kurioje homo reiškia „žmogų“ arba „vyrą“. Jo kilmė graikiška , ir homo turi „tapatumo“ reikšmę, o sexualis iš lot. k. ir reiškia „lytinis“ .

Homoseksualizmas paprastai apibūdinamas kaip meilė tos pačios lyties asmeniui. Tačiau homofilija susijusi su trimis sąlygomis, kurias reikia griežtai skirti. Pirmiausiai – tai potraukis savo lyties atstovui, antra – tos pačios lyties atstovo įsimylėjimas, ir trečia – savo gyvenimo susiejimas su tuo žmogumi .

Nuo 1869 m. kai atsirado žodis homoseksualizmas, šį reiškinį stengėsi
suprasti daugelis mokslininkų, dirbusių įvairiose mokslo srityse, tačiau neretai jie pateikdavo skirtingus požiūrius. Apibendrinant, galima daryti tam tikras išvadas, kurių pagrindinė, kad homoseksualizmas – tai žmogiška būsena, kurią, kaip daugumą sudėtingų elgsenos reiškinių, sukelia žmogui būdingų biologinių, fiziologinių bei socialinių veiksnių. Požiūris, kai pernelyg akcentuojama tik vienas šių reiškinių, yra nepilnas .

1.2 Senovės Graikija

Homoseksualizmas vaizduojamas daugelyje šio laikotarpio meno, bei literatūros kūrinių. Graikų dramose yra daugybė aliuzijų į lytinius vyrų tarpusavio ryšius. Euripido dramos „Kiklopas“ pagrindinis herojus drąsiai pareiškia: „Man labiau patinka berniukai, nei mergaitės“.

Šie vyrai nebuvo homoseksualūs ta prasme, kurią šis terminas turi šiandien. Tokios sąvokos graikai neturėjo. Teisingiau būtų pasakyt, kad graikai praktikavo tam tikrą „biseksualumą“, nes buvo pripažįstami santykiai su abiejų lyčių asmenimis.

Pasak Davido Halperio, daug rašiusio graikų homoseksualizmo tema, „sekso objektai Atėnuose buvo dviejų rūšių – ne vyras ir ne moteris, bet pasyvusis ir aktyvusis, agresyvusis ir nuolankusis“.

Idealizuotą seksualinį vyrų ryšį sudarė aktyvus vyresnio amžiaus ir pasyvus jaunesnis partneris. Lytiniu aktu mėgaudavosi vyresnysis, o jaunuoliui malonumo patirti nederėjo. Abu partneriai turėjo skirtingus pavadinimus: vyresnysis partneris buvo vadinamas erastes, o jaunesnysis – eromenos. Buvo ginčijamasi tik dėl to, kokio amžiaus turėtų būti eromenos. Remiantis graikų literatūros ir meno kūrinių apžvalgomis, galima daryti išvadą, kad šioje kultūroje buvo patraukliausias vėlyvos paauglystės amžius. Buvęs eromenos vesdavo moterį, tačiau galėdavo tapti erastes – vyresniuoju partneriu – ir turėti lytinių santykių su kitu jaunuoliu.

Platonas erastos ir eromenos tarpusavio santykius aukštino eilėmis, jais grindė meilės ir grožio filosofiją. Buityje naudojamos vazos ir urnos buvo puošiamos vyrų porų atvaizdais.

Graikų mitologijoje homoseksualiniai veiksmai siejami su kai kuriais dievais. Minimas net pats Dzeusas. Vienas mitas pasakoja, kad jis nusileido nuo Olimpo kalno, kad pagrobtų nuostabaus grožio berniuką, kuris sužadino jam aistras. Net yra iškelta hipotezė ( kurią pateikė B.Z.Goldbergas knygoje „Seksas ir religija“), kad homoseksualizmas galėjo būti ankstyvosios dievų garbinimo stadijos išdava.

Nesuvaldomi lytiniame gyvenime graikai homoseksualizmo ne tik nedraudė, bet ir labai jį vertino. Tai atrodė normalu. Graikų visuomenėje homoseksualizmas buvo pats kilniausias idealas. Jis įkvėpdavo jaunuolius elgtis taip, kad taptų vertais visuomenės nariais.

Moterų homoseksualizmas dažniausiai vadinamas lesbianizmu. Jis kilęs iš Graikijos salos Lesbo pavadinimo. Viskas prasidėjo dėl vienos moters – Sapfo, (612 m. pr. Kr.), kuri, kaip sakoma, mylėjo moteris. Yra išlikę keletas jos eilėraščių fragmentų, kuriuose apdainuojama aistringa meilė moteriai. Deja, graikai mažai rašė apie moterų seksualumą. Tvirtai apibūdinti, koks buvo graikų požiūris į moterų homoseksualumą negalim, tačiau apžvelgus Sapfo gyvenimą ir kūrybą galima manyti, kad moterys senovės Graikijoje, kaip ir vyrai galėjo laisvai reikšti savo heteroseksualius ir homoseksualius erotinius savo polinkius ir nebūti už tai visuomenės pasmerktos ar priskirtos kategorijai (bent jau Lezbo saloje VII a. pr. Kr.).

1.3 Amerikos indėnai

XIX a. viduryje keliaudami po Šiaurės Ameriką, prancūzų misionieriai bei tyrinėtojai matė čiabuvių, kurie elgėsi ir rengėsi kaip moterys, o jų sekso partneriai buvo vyrai. Taigi tokius vyrus jie pavadino berdašais (homoseksualais), iš prancūzų kalbos žodžio berdache.

Pirmiausia berdašai buvo homoseksualai, tai yra rinkdavosi savo biologinės lyties partnerius, tačiau taip buvo ne visose gentyse. Kai kuriose gentyse jie turėjo ir žmonas, kiti nustodavo buvę berdašais po kiek laiko. Manoma, kad berdašų paprotys buvo paplitęs visose didesnėse Amerikos indėnų kultūrinėse grupėse.

Amerikos indėnų mitologijoje yra pasakojimų apie berdašų kilmę. Iš jų matyti, kad indėnų kultūroje berdašai užima ypatingą padėtį. Buvo manoma, kad berdašai turi ypatingą ryšį su dievais ir dvasiomis, todėl jie būdavo genties šamanais, arba kerėtojais. Derindamas žynio ir gydytojo pareigas, šamanas rūpindavosi ligoniais, vadovaudavo religinėms apeigoms, kurios turėdavo užtikrinti sėkmingą medžioklę ir pergales kovose. Buvo tikima, kad jie gali paaiškinti sapnus. Berdašai buvo garbinami ne tik dėl jų antgamtinių savybių. Jie buvo ir puikūs amatininkai, todėl manyta, kad jų keramikos dirbiniai ir audiniais ypatingi.

Tačiau ne visos gentys buvo tokios palankios. Kitaip nei dauguma indėnų genčių, actekai turėjo įstatymus, pagal kuriuos už homoseksualius veiksmus buvo baudžiama mirtimi.

XV a.pasirodę konkistadorai ėmė niokoti indėnų tautas, jas nustūmė į šiaurės vakarus. Kadangi šiaurinės gentys nebuvo išnaikintos, berdašų tradicijos Šiaurės Amerikoje gyvavo ilgai, todėl XIX ir net XX a. tyrinėtojai bei antropologai galėjo jas ištirti.

Nuo XV a., kai buvo atrasta Amerika ir sužinota apie berdašus, Europoje jie būdavo vadinami nuodėmingų įpročių turinčiais, į
gėdingas aistras pasinėrusiais sodomitais. Tai, kad indėnai ne tik toleravo, bet kai kuriose gentyse gerbė, net garbino homoseksualų žmonių elgesį, europiečiams atrodė siaubingas dalykas.

1.4 Kitos tautos

Plačiai ir išsamiai Naujosios Gvinėjos kultūrą, kurioje homoseksualizmas buvo įsitvirtinęs kaip institucija, aprašė antropologas Gilbertas Herdtas, šio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, keletą metų gyvenęs vienoje tautoje.

Taigi norėdamas suprasti homoseksualimą, Gilbertas Herdtas įsigilino į Naujosios Gvinėjos kultūrą ir padarė išvadas: pagrindinis dalykas yra tas, kad priklausymas vyriškai lyčiai ir vyriškumas daugelyje tautų buvo labai vertinamas, o moteriškumas – niekinamas. Sambiai buvo įsitikinę, kad berniukas fiziškai nesubręs ir nesugebės apsiginti, jei jame nebus pasėta suaugusiojo sėkla. Tikėta, kad tokiu būdu perduodami visi vyriški privalumai – jėga, drąsa, medžiotojo įgūdžiai ir kitos savybės.

Vis dėlto tai, kad kai kurie sambiai homoseksualių ryšių neatsisakydavo net ir sukaukę brandos, duoda pagrindo manyti, kad tam tikrai vyrų grupei buvo būdingas nuolatinis potarukis savo lyčiai. Herdtas teigia, kad apie 5% šios kultūros vyrų yra nukrypę nuo įprastų elgesio normų.

Romėnai perėmė homoseksualizmą iš gaikų. Tačiau jį nuvertino, pritaikę savo orgijoms ir ištvirkavimams. Romos senatorius Kurijus Vyresnysis juokėsi iš Julijaus Cezario, kaip iš „visų moterų vyro ir visų vyrų moters“ . Taip pat gerai žinomos imperatoriaus Kaligulos ištvirkėliškos orgijos.

1.5 Apibendrinimas

Kad suprastume šių laikų homoseksualizmą, turime suprasti, kokią vietą homoseksualūs santykiai užėmė senosiose kultūrose. Šiose visuomenėse nebuvo tokių seksualinių kategorijų, kokias turime mes, pvz.,“homoseksualus“. Ankstesniais laikais įvairiose tautose apie žmones, atrodo, buvo tiesiog kitaip mąstoma.

Homoseksualūs santykiai senosiose kultūrose buvo oficialiai pripažinta visuomenės gyvenimo ir kultūros dalis. Tai atrodė normalu.

Graikų visuomenėje homoseksualizmas buvo pats kilniausias idealas. Jie homoseksualizmo ne tik nedraudė, bet ir labai jį vertino.

Naujosios Gvinėjos tautose homoseksualus aktas buvo apeigų, kurių pagrindą sudarė primityvus vyrų psichologijos ir brendimo supratimas. Tikėta, kad tokiu būdu perduodamas vyriškumas. Vyravo įsitikinimas: kad berniukas taptų vyru, jam reikia perduoti vyrišką sėklą.

Indėnų kultūroje berdašai (homoseksualai) užėmė ypatingą padėtį. Jie buvo šamanai, kerėtojai, žyniai. Jie buvo labai gerbiami ne vien dėl antgamtinių savo galių.

Aišku, buvo ir tokių genčių, kurios už homoseksualius santykius bausdavo mirtimi, bet tokių tautų buvo labai mažai.

Apie moterų homoseksualizmą mažai rašyta, tačiau, atsižvelgus į įvairias kultūras galima teigti, kad kai kuriose tautose moterys galėjo laisvai reikšti savo erotinius polinkius, tačiau aišku, kad tokių tautų buvo mažiau.

2. KRIKŠČIONIŠKOSIOS MORALĖS POŽIŪRIS Į HOMOSEKSUALIZMĄ

2.1 Kada atsirado neigiamas požiūris į homoseksualizmą?

Kai universaliai visame pasaulyje buvo vertinamas, toleruojamas ir praktikuojamas homoseksualizmas, žydai buvo pirmoji tauta, kuri buvo uždraudusi homoseksualumą ir vadino jį klaida ir iškrypimu. Praėjus tūkstančiui metų – tai padarė ir krikščionys.

Praėjus šimtams metų po Kristaus gimimo, krikščionių teologai pradėjo tyrinėti ir aprašinėti žmogaus seksualumą, plėtoti seksualinės elgsenos moralumo ir amoralumo, dorumo ir nuodėmės sampratas. IV a. imperatoriui Konstantinui krikščionybę paskelbus valstybine Romos imperijos religija, kanonų teisė faktiškai turėjo tapti visos Europos civiliniais įstatymais. Seksualinę elgseną, kuri senovės Graikijoje ir Romoje buvo pripažįstama asmeniniu reikalu, ėmė reguliuoti Bažnyčios, taigi ir valstybės įstatymai. Įvardyti „nenatūralią“ seksualinę elgseną, apimančią ir tai, ką šiandien vadiname homoseksualizmu, buvo sugalvotas naujas žodis – sodomija. Šis žodis, žinoma, pasirnktas pagal vieno iš dviejų Senajame Testamente minimų Dievo sugrautų miestų – Sodomos ir Gomoros – pavadinimą.

Krikščionybė išėlė reikalavimą seksualinius santykius apriboti santuoka. Tai užtikrino sekso dominavimo visuomenėje pabaigą ir meilės bei seksualumo realizavimą santuokoje tarp vyro ir moters.

Praktiškai visose civilizacijose dievai buvo seksualiai aktyvūs : štai Artimųjų Rytų deivė Ištara suvedžiojo Babilono pusdievį Gilgamešą; Egipto dievas Oziris seksualiai santykiaudavo su savo seserimi deive Ize; pagal induistų tikėjimą seksualiai aktyvus buvo dievas Krišna, jis turėjo daug moterų; graikų religijos dievas Dzeusas vedė Herą, o viliodavo kitas moteris; Romos dievai santykiaudavo tiek su vyrais, tiek su moterimis.

Turint omeny seksualinį dievų aktyvumą, nieko keista, kad tose civilizacijose karalaivo nevaržomi srksualiniai santykiai.

Krikščionybės Dievas buvo „nuseksualintas“, apie Jo seksualinius veiksmus niekur neužsimenama. Taigi taip krikščionybė seksualiniams santykiams nubrėžė ribas ir sustabdė sekso viešpatavimą religijoje ir visuomenėje. Lytiniai santykiai turėjo būti pašventinti ir perkelti į vyro ir moters santuokinį guolį.

2.2 Bibliniai

draudimai

Yra keturios pagrindinės Biblijos ištraukos, neigiamai atsiliepiančios homoseksualiniu klausimu: Sodomos istorija (Pr. 19,1 – 13), su kuria natūraliai siejasi labai panaši Gibeos istorija (Ts 19); Kunigų knygos tekstai ( Kun 18,22 ir 20,13), kurie aiškiai draudžia „ gultis su vyriškiu kaip su moteriške“; apaštalo Pauliaus pateikiamas jo dienų dekadentiškos visuomenės paveikslas (Rom 1,18 – 32) ir du nusidėjėlių sąrašai, kurie nurodo kokią nors homoseksualinę praktiką ( 1 Kor 6,9 – -10 ir Tim 1,8 – 11).

2.3 Sodomos ir Gibeos istorijos

Sodomoje apsilankė du svetimšaliai. Visai atsitiktinai prie miesto vartų juos pamatė Lotas, kuris pats buvo tik atvykėlis tame mieste. Jis pakvietė juodu nakčiai į savo namus. Šiek tiek paabejoję, jie sutiko pasinaudoti Loto svetingumu. Tačiau miesto gyventojai netruko sužinoti apie šiuos svečius.

Jie susirinko prie jo namų ir pareikalavo ne tik paaiškinti, kas tie vyrai, bet ir juos atiduoti: „Kur yra tuodu vyru, kuriuo įėjo pas tave nakčia? Išvesk juodu šen, kad mes juodu pažintume“.

Lotas atsisakė paklusti. Bet, kad nuramintų įsisiautėjusią minią, jis mainais pasiūlė vyrų nepažinusias savo dukteris, kad šie darytų su juodviem, kaip jiems tinka .

Biblinėje hebrajų kalboje žodis „pažinti“ dažnai buvo vartojamas lytiniams santykiams apibūdinti. Todėl Biblijos tyrinėtojai pareiškė, kad Sodomos gyventojai turėjo homoseksualių santykių. Reikalaudami, kad Lotas į jų rankas atiduotų savo svečius, jie turėjo tik vieną tikslą: lytiškai pasantykiauti su atvykėliais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2294 žodžiai iš 7491 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.