Dubysos regionins parkas
5 (100%) 1 vote

Dubysos regionins parkas

1. Įvadas

Mokslinė ir techninė pažanga, kultūriniai, ekonominai, politiniai, socialiniai, ekologiniai aplinkos pokyčiai veikia, keičia situaciją aplinkoje, kurioje žmonės gyvena, dirba. Dėl to susiformuoja ir nauji žmonių mąstymo stereotipai, gaminant prekes, teikiant paslaugas, naudojant išteklius, taip pat ir žmogaus galimybes.

Žmonės yra skirtingų asmeninių siekių, orientacijos, motyvacijos, sveikatos, išsimokslinimo, išsilavinimo, papraščiausiai skirtingų charakterio bruožų. Visuose gyvenimo procesuose dalyvauja žmogus. Žmogus aukodamas visus savo turimus šalies išteklius, materialinius, kultūrinius, intelektualinius, gamtinis, kitų žmonių galimybes, pats būdamas aplinkos dalimi, dalyvauja visuose gyvenimo dvasinių, materialinių, kultūrinių vertybių kūrimo procesuose, darydamas poveikį aplinkai, o aplinka daro teigiamą ar neigiamą fizinį, psichologinį, socialinį poveikį žmogui.

Žmogus apie trečdalį savo darbingo amžiaus praleidžia darbe, tai yra darbinėje aplinkoje. Tad darbo vieta tampa ir esmine mūsų gyvenimo aplinkos didele ir svarbia sąveikos personalinės aplinkos dalimi. Jei darbo vieta kelia pasitenkinimą, malonumą, tai tuo pačiu mažina nuovargį, ir priešingai, nemaloni darbo aplinka, nepakankamas darbo organizavimas išsekina žmones.

Neatsitiktinai mokslininkai siekdami nuodugniau ištirti aplinkos poveikį žmogui, darbo aplinką skirsto į fizinę, psichologinę, socialinę ir rekreacijos. Pastaroji turi kompensuoti pirmųjų aplinkų daromą neigiamą poveikį žmogaus psichoemocinei būsenai.

Rekreacija suvokiama ir vertinama kaip žmogaus veiklumo, energijos išsaugojimo galimybė. Rekreacija turi būti kaip žmogaus individualių malonių pojūčių, išgyvenimų diskretiška, malonumą teikianti aplinka. Norint analizuoti visuomenės, žmogaus rekreaciją, reikalinga ją tirti, įvertinti kaip sudėtingą procesą veikiamą visos sistemos faktorių. Visų pirma, rekreacijos proceso sėkmė, rezultatas priklauso nuo konkretaus žmogaus (individo) asmenybės bruožų, individualios charakteristikos – socialinių, demografinių, psichofiziologinių, socialinio statuto, bendravimo, elgesio stiliaus bei tiesioginės įtakos individui turinčių veiksnių, bendrosios kultūros, subkultūros įtakos faktorių.

Antra, rekreacijos procesas priklauso nuo tam tikslui individualiai parinktos ar pasirintos, atūralios ar specialiai žmogui suprojektuotos rekreacijos aplinkos, nes žmogaus rekreacijos aplinka, jos funkcinės paskirties tinkamumo suvokimas prikalauso nuo jo (žmogaus) gyvenimo būdo tradicijų, įpročių, amžiaus, profesijos, psichoemocinės būsenos bei socialinių, ekonominių kultūrinių, veiksnių.

Žmogaus rekreacijos ir rekreacijos aplinkos sąveika bei ją veikiančius faktorius galima suskirstyti į dvi grupes:

Ų Žmogaus asmeninių savybių individualios charakteristikos faktorius, tai socialiniai demografiniai duomenys, informuotumas, gyvenimo būdas.

Ų Rekreacijos aplinkos siruaciją apibūdinantys (veiksniai) faktoriai – politiniai, socialiniai – ekonominiai, kultūriniai – etniniai, gamtiniai – ekologiniai, socialiniai psichologianiai ir kt.

Šio darbo tikslas – Dubysos regioninio parko rekreacinių išteklių analizė, jų įvertinimas, atraktyvumo (kokybės) nustatymas, kiek jie gali tenkinti žmonių poreikius rekreacijai.

Rekreacinių ušteklių tyrimas gali duoti nuoseklų rekreacijos poreikių patenkinimo vaizdą. Vertinant teritoriją rekreaciniu požiūriu, būtina atsižvelgti į tai, kiek ji tinka rekreacijos procesui ir atskirai žmonių grupei.

2. Tyrimo prgrama

Tema : Dubysos regioninio parko rekreacinių išteklių tyrimas

Tyrimo tikslas : Surinkti informaciją apie Dubysos regioninio parko rekreacinius išteklius ir juos įvertinti.

Tyrimo objektas: Dubysos regioninio parko teritorija.

Tyrimo dalykas: Dubysos regioninio parko ištekliai.

Tyrimo uždaviniai:

2. Išsiaiškinti Dubysos regioninio parko teritorijos plotą; ribas.

3.

4. Išsiaiškinti Dubysos regioninio parko teritorijos gamtinius rekreacinius išteklius

5. :

5.1 Reljefas,

5.2 Dirvožemis,

5.3 Klimatas,

5.4 Vandens telkiniai

5.5 Augalija,

5.6 Gyvūnija,

5.7 Saugomi gamtiniai rekreaciniai kraštovaizdžio objektai.

3.Išsiaiškinti Dubysos regioninio parko kultūrinius rekreacinius išteklius.

4.Išsiaiškinti Dubysos regioninio parko rekreacinis įrenginius.

5.Išsiaiškinti Dubysos regioninio parko rekreacinius objektus.

6.Išsiaiškinti infrastruktūrą.

Hipotezė: Dubysos regioninio parkoteritorijoje esantys rekreaciniai ištekliai tinkami plėtojant tiek pažintinį, tiek pilsinį turizmą.

Tyrimo metodai: Literatūros analizė,

Dokumentų anlizė.

3. Bendri duomenys apie parką

Dubysos regioninis parkas – saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 “Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo”, siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Parko ribos apima Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldybių teritoriją Šiaulių ir Kauno apskrityje(žr.pr 8.1). Parkas pailgas, ištysęs, didžiąją dalį sudaro terasinis Dubysos upės slėniai, tai būtent ir nulemia
parko formą. Žemės naudmenos pasiskirsčiusios taip :

Bendras parko plotas 10571 ha

Iš jų :

Miškai 4651 ha.

Vandens telkiniai 145 ha.

Pelkės 0,9 ha.

Žemės ūkio naudmenos 5725,9 ha.

Gyvenvietės 48,2 ha.

(lentelė paimta iš Dubysos regioninio parko direkcijos 2001 m. veiklos ataskaitos.)Parko zonų suvestinė pateikiama taip :

Parko funkcinės zonos Plotas

Konservacinė zona iš jų : 9894,85 ha.

Gamtiniai draustiniai : 9894,85 ha.

Plauginių botaninis – zoologinis 897,68 ha.

Kaulakių geomorfologinis 2466,93 ha

Kultūriniai draustiniai 476,42 ha.

Pasandravio memorialinis 476,42ha

Kraštovaizdžio draustiniai: 6053,82 ha

Betygalos kraštovaizdžio 2527,5 ha

Lyduvėnų kraštovaizdžio 3526,32 ha

Apsauginė ( prezervacinė) 253,15 ha.

Rekreacinė zona 423ha.

(lentelė paimta iš Dubysos regioninio parko direkcijos 2001 m. veiklos ataskaitos.)

Plauginių botaninis – zoologinis draustinis įsteigtas norint išsaugoti Žemaitijos aukštumoms rytinėms nuolaidoms būdingus brandžius eglynus ir mišrius miškus su beržų, baltalksnių ar uosių priemaiša, taip pat zoologiniu pobūdžiu vertingas biocenozes.

Kaulakių geomorfologinis draustinis įsteigtas norint išsaugoti platų Dubysos erozinį slėnį su raiškiais eroziniais kairiųjų intakų slėniais bei smulkiai raguvuotais dešiniaisiais šlaitais. Dubysos upės senvagių fragmentus apatinėje terasoje.

Pasandravio memorialinis draustinis įsteigtas norint išsaugoti poeto Maironio sodybą, ją supančią gamtą ir kultūrines vertybes.

Betygalos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas norint išsaugoti unikalų Lietuvoje Dubysos plačiadugnio stačiaslaičio gilaus senslėnio su eroziniais raguvunais kompleksą, Lelyko, Šventupio, Šakumos, Upytės upelių, Kirkšnovės upės žemupius, Betygalos urbanistinį kompleksą, Ugionių bažnyčią, gausius piliakalnius ir senkapius.

Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis įsteigimo tikslas – išsaugoti Dubysos vidurupio slėnio kairiosios pusės skersraguvių kompleksą Kalniškių kaimo apylinkėse, Dubysos upės vagos vingius, senvages, gilų, siaurą, stipriai šakotą Dratvinio erozinį kompleksą, Lapiškės žemupio vingiuotą upės vagą, savitą slėnio augmeniją ir gyvūniją, taip pat vertingus archeologinius bei etnokultūrinius objektus.

Apsauginė ( prezervacinė zona), tai Luknės bei Dubysos slėnio šlaitai pietrytinėje parko dalyje.

Rekreacinė zona, tai miško parkai, Padubysio bei Paturkšlio miškai, yra ikurta stovyklaviečių.

4. Rekreacinių išteklių samprata, jų rūšys.

Rekreacija, kaip ir bet kokia žmonių veikla, naudoja įvairius išteklius, kurie sudaro tos rekreacinės veiklos aplinką. Rekreacinei veiklai plėtorti reikia šių išteklių:

· Gamtiniai ištekliai – tai gamtinai objektai ( miškas, vandens telkiniai, klimatas ir kt), jų sistemos ir gamtiniai reiškiniai, kurie gali būti panaudti organizuojant pilsį, turizmą.

· Kultūriniai ištekliai – tai kultūriniai objektai, paminklai, istorinės įžymybės, etnografinė įvairovė ir kt., tenkinantys žmonių rekreacinius poreikius.

· Žmogiškieji ištekliai – tai žmonės, kuriantys turizmo produktą.

Vertinant teritoriją rekreaciniu požiūriu, reikia atsižvelgti į tai, kiek ji tinka rekreacijos procesui ar atskirai rekreacinei veiklai. Naudos dydį nulemia poilsiautojų skaičius, rekreacinių teritorijų pasiekiamumas, patrauklumas. Rekreaciniai ištekliai gali būti vertinami pagal jų kokybę ir kiekybę. Kiekybė – tai lankomumo dažnumas. Kokybė – tai rekreacinių išteklių atraktyvumas. Rekreacinių išteklių kiekybė ir kokybė labai susijusios: kuo aukštesnė objekto kokybė, tuo didesnis lankomumas. Todėl vertė nustatoma remiantis trim vertinimo kriterijais:

· Lankytojų skaičius ir jų poilsio trukmė,

· Atstumas nuo gyvenemosios ar poilsio vietos iki rekreacinės vietovės,

· Išteklių atraktyvumas t.y. tinkamumas plėsti kuo įvairesnę rekreacinę veiklą.

Rekreacinių išteklių tyrimas – sudėtingas mokslinio pažinimo procesas, nes rekreacinius išteklius sudaro gamtiniai ir antropogeniniai ištekliai.

5.Gamtiniai rekreaciniai ištekliai

Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai gamtiniai veiksniai , naudojami rekreantų poreikiams tenkinti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1240 žodžiai iš 4115 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.