Duonos marketingo komplekso analizė
5 (100%) 1 vote

Duonos marketingo komplekso analizė

ĮVADAS

Nuo senų laikų lietuviui duona – pagrindinis maistas. Net kalbėdami apie savo kasdienį gyvenimą, sakome – užsidirbu duonai, iš savo darbo duoną valgau. Tai ta vertybė, kuri yra tokia savaime supranta, jog dažniausiai net pamirštame apie jos vertę.

Mes maitinimo verslo organizavimo specialybės studentai, atlikdami marketingo savarankišką darbą, kurio tikslas įvairių marketingo priemonių panaudojimas tiriant produktą – tyrimo objektu pasirinkome duonos gaminius. Duonos gaminius mes valgome kiekvieną dieną. Parduotuvėse duonos gamių asortimentas pakankamai didelis, kad nesunkiai mes galime išsirinki ir nusipirkti mums norima ir patinkama duonos produktą. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla, todėl parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairios jų gausos. Duonos kainos labai skirtingos ir priklauso nuo to ar ji su priedais ar be jų, ar juoda ar balta duona, kad ir tokios pačios rūšies duonos gaminys, bet jei iš skirtingų kepyklų tai jų kaina irgi gali skirtis net keliasdešimt centų. Savo gaminius kepyklos labai plačiai reklamuoja per televiziją, spaudą, radiją, taip pritraukdamos vis naujus ir naujus vartotojus.

Šio darbo tikslas – atlikti duonos gaminių tyrimą ir išsiaiškinti vartotojų požiūrį į gaminius, esant skirtingai pardavimo vietai, kainai, asortimentui ir reklamai.

Atliekant duonos gaminių marketingo tyrimą pagrindiniai uždaviniai yra šie:

• Išsiaiškinti kainų įtaką perkamumui.

• Apžvelgti informacijos šaltinius ir rėmimą.

• Išsiaiškinti, kokią duoną labiausiai valgo Lietuvos žmonės.

2. Duonos gaminių rinkos apibūdinimas

Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.

Duonos gaminių rinka šiuo metu pakankamai didelė, nes prekybos vietose gamintojai siūlo didžiausią galybę įvairiausių duonos rūšių (su priedais ir be priedų), supjaustyta riekelėmis ir nesupjaustyta. Duonos gaminiai fasuojami į politeleninius maišelius, taip pat pardavinėjami ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar turguje, bet ir mažose parduotuvėse, miesto ir kaimo vietovėse. Tai kasdieninė mūsų prekė kuriame mes perkame ir naudojame kiekvieną dieną.Be duonos negali apsieiti jokia maitinimo įmonė, kurios kiekvieną dieną naudoja duoną tiekdamos į stalą klientams.

3. Duonos gaminių rinkos segmentavimas

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus. Nustačius ir išanalizavus segmentus įmonė gali spręsti, kuriuos vartotojus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes vartotojų poreikiams, kas prisideda prie konkrečių konkurencingumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje:

• Didėja užimamos rinkos dydis, nes sukuriama visa produkto prekinė linija, kuri tenkina skirtingų vartotojų poreikius.

• Didėja įmonės veiklos pelningumas, nes kuo tiksliau atsiliepiama į įvairių vartotojų poreikius, tuo labiau didėja paklausa.

• Eliminavimas tuštumų rinkoje, kurias gali užimti konkurentai.

• Apsisaugojimas nuo paklausos pokyčių rinkoje.

Duonos gaminių rinka segmentuojama pagal 4 požymius:

1. Geografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal geografinį požymį remiasi rinkos suskaidymu pagal geografinius vienetus: rajonus, miestus bei kaimus. Rajoninės geografinės charakteristikos apima rajono išdėstymą, gyventojų skaičių ir tankumą. Rajono išsidėstymas gali rodyti gyventojų pajamų, kultūros, socialinių vertybių ir veiksmų skirtumus.Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį.

2. Demografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal demografinį požymį remiasi rinkos skaidymu pagal: žmonių amžių, lytį, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pagal amžių: vaikai, paaugliai, suaugę ir pencijinio amžiaus. Amžius dažnai yra segmentavimo kriterijus, nes skirtingo amžiaus žmonės ne vienodai vertina tas pačias prekes. Vartotojai gali būti skirstomi į grupes ir pagal pajamas: gaunantys mažas, vidutines ir dideles pajamas.

3. Psichografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal psichografinį požymį tinka tada, kai vartotojai skirstomi į grupes pagal jų priklausymą visuomenės klasei, gyvenimo būdą bei asmenybės tipą. Dažniausiai skiriamos šios visuomenės klasės: viršutinė, vidurinė ir apatinė

4. Segmentavimas pagal vartotojų elgseną. Tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę.Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotojus pirkti.

4. Duonos gaminių pirkimo procesas

Svarbiausias įmonės valdymo principas – būti arčiau vartotojo. Konkurentų pirkimo sprendimą vartotojas priima esant tokioms sąlygoms:

• Egzistuoja du ar daugiau alternatyvių pasirinkimų.

• Vartotojui siekiant tam tikrų tikslų, alternatyvos pasirinkimą palengvina vertiniai kriterijai.

• Informacijos apie prekę ar paslaugą ieškojimas.

Kiekvienai įmonei prekiaujančiai duonos gaminiais būtina suprasti, kaip vartotojai reaguos į skirtingas
prekės savybes, jos kainą; kokių marketingo priemonių reikia imtis, siekiant parduoti kuo daugiau duonos gaminių. Ir galiausiai, nustatyti ryšį tarp marketingo priemonių ir vartotojo reakcijos.

Pirkėjo sprendimų procesas gali kisti priklausomai nuo prekės pobūdžio. Vienoks šis poreikis perkant kasdieninio naudojimo prekes, kitoks – perkant brangias.

Poreikio atsiradimas. Poreikis susiformuoja veikiant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Kuo didesnis, intensyvesnis poreikis, tuo stipresnis noras jį patenkinti. Poreikio suformavimo etapas marketingo specialistui labai svarbus, žinant vartotojo poreikius duonai, galima gaminti tokią duoną kokią labiausiai perka vartotojas.

Informacijos paieška. Jei duonos gaminių poreikis pakankamai intensyvus, o prekė geros kokybės ir prieinama visiems vartotojams, tai greičiausiai vartotojas jį iš karto patenkins. Pvz: alkanas žmogus užėjęs į parduotuvę, eis į duonos gaminių skyrių, nes pagal kainos ir kiekio santykį jis sočiausiai bus pavalgęs, nei pirkdamas kitą produktą už tokią pat sumą kokią sumokėjo pirkdamas duoną.

Informacijos įvertinimas. Vartotojas informaciją apie duonos gaminius gali įvertinti labai greitai tik paskaitęs informaciją ant pakuotės. Taip pat pirkėjo pasirinkimui turi įtakos ir pati įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių įpakavimas, prekės kaina.

Sprendimo pirkti priėmimas. Įvertinęs visą turimą informaciją, potencialus pirkėjas suteikia vienai prekei pirmenybę. Tada jis sprendžia kokios rūšies duonos gaminį pirkti, kad patenkintų savo poreikius. Duonos pirkimui įtakos gali turėti pasikeitusi ekonominė situacija, pirkėjų pajamų lygis ir pan.

Reakcija nupirkus. Įsigijęs duoną ir tapęs ja nepatenkintas pirkėjas gali suformuoti ir išlaikyti apie tą prekę ir ją gaminusią neigiamą ar teigiamą nuomonę. Priešingu atveju – įgyja ta įmone ir jos prekėmis pasitikėjimą.

5. Duonos gamybos tradicijos ir jos skoninės savybės

Duona. Pirmiausia kasdieninė. Kasdien, kas rytą ir kas vakarą, pjauname po riekę, o gal, kaip dabar

tapo ypač populiaru, perkame jau suraikytą. Visokią: baltą, juodą, su saulėgrąžomis, su kmynais,

tačiau vis tuo pačiu, kaip pati duona niekada nenusibostančiu, vardu vadindami – duona.

Mokslininkų nuomone, duonai yra daugiau kaip 15 tūkstančių metų. Tiesa, senųjų laikų duona mažai kuo priminė šiandieninę. Tai buvo iš grūdų masės kepti kieti gabalai.

Senovės Egipte prieš 5-6 tūkstančius metų duona tarsi iš naujo atgimė. Tenai išmokta jos tešlą iškildinti rauginimo būdu, panaudojant stebuklingų mikroskopinių organizmų – kepamųjų mielių ir pieno rūgšties bakterijų – galią. Iš tikrųjų tai buvo šiuolaikinė duonos kepimo technologija. „Rūgščios” duonos kepimo meno iš egiptiečių išmoko graikai. Į stalą ji buvo patiekiama kaip atskiras patiekalas su alyvuogėmisir žuvimi.

Tik XIX amžiaus antrojoje pusėje atsirado mechanizuoti tešlos minkytuvai, tešlos dalijimo mašinos, konvejerinės krosnys. Tačiau svarbiausias duonos kepimo „mechanizmas” tebebuvo kepėjo rankos.

Tikriausiai mažai kas žino, kad kažkada kepyklos buvo vadinamos duoninėmis pirkiomis. Tačiau duoną kepdavo beveik kiekvienuose namuose.

Šiandien duonos kepimas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra verslas. Mažinant kepinių savikainą duonos kepimo procese stengiamasi maksimaliai atsisakyti rankinio darbo. Mechanizuotai išmaišyta tešla patenka į dalinimo įrengimą. Vėliau, iš atsistovėjimo spintų į krosnį. Tačiau, kad ir kaip sumaniai bebūtų organizuotas darbas, ir šiandien be kepėjo rankų neapsieinama.

Duona daugelio tautų mityboje užima pirmą vietą pagal suvartojimo kiekį. Tai produktas, pagamintas iš kvietinių arba ruginių miltų, pridedant mielių arba raugo. Tokia duona kepama ir valgoma Vakarų Europoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, daugelyje Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalių.Lietuvoje duona pradėta vartoti nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Ji buvo pagrindinis maisto produktas, ją žmonės gerbė, naudojo žemdirbystės, statybos, šeimos apeigose. Buvo kepama ruginė duona, įmaišyta drungname vandenyje. Į tešlą dėdavo druskos, kmynų, vėliau ir virtų bulvių.

Trūkstant rugių, kartais kepė vadinamąją bėralinę duoną (iš nevėtytų grūdų su pelais), kuri išnyko po baudžiavos panaikinimo. Nuo XX a. Lietuvoje pradėta kepti plikytą duoną. Tešla buvo rauginama 1-3 dienas mediniame duonkubilyje; ten ji įrūgdavo nuo ruginės tešlos gabalėlio, palikto po ankstesnio kepimo. Pailgus ar apvalius kepalus darydavo ant medinės ližės, apklotos džiovintais klevo ar kopūstų lapais, ajerais. Kartais ližę apibarstydavo miltais. Kepdavo žarijinėse krosnyse.

Mūsų šalyje ruginės duonos ruošimui naudojama savita tradicinė technologija, tešlą gaminant su plikiniais ir raugais. Ši technologija yra sudėtinga. Ji susideda iš daugelio technologinio proceso stadijų, kurios sąlygoją aromatinių medžiagų, tame tarpe reikiamo organinių rūgščių santykio, susidarymą. Be to, fermentacijos proceso metu susidaro anglies dvideginio dujos, purenančios gaminius ir suteikiančios kepiniams pageidaujamą minkštimo akytumą. Išskirtinis mūsų ruginės duonos, gaminamos plikinių pagrindu, privalumas – ilga
realizacijos trukmė. Taip gaminama duona ilgai išlieka šviežia bei išsaugo savo naudingas savybes. Šie ruginės duonos privalumai, o taip pat tradicinės duonos kepimo technologijos originalumas, buvo pažymėti ir Kaune vykusios 1-osios Baltijos valstybių rugių konferencijos metu.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1565 žodžiai iš 2896 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.