Duonos tyrimas
5 (100%) 1 vote

Duonos tyrimas

TURINYS

ĮVADAS 2

1. Duonos gaminių rinkos apibūdinimas 3

2. Duonos gaminių tikslinės vartotojų grupės apibūdinimas 4

3. Duonos gamybos istorija ir jos apibūdinimas 6

4. Duonos kainų politikos analizė 8

5. Duonos gaminių paskirstymas 10

6. Duonos gaminių rėmimas 11

7. Anketinės apklausos duomenų analizė 13

8. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 19

PRIEDAI 20

ĮVADAS

Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį.

Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių. Lietuvos kaime ruginė duona buvo pagrindinis valgis, nors greta jos plito ir bulvių valgiai. Kalbėdami apie savo kasdienį gyvenimą, sakome – užsidirbu duonai, iš savo darbo duoną valgau. Tai ta vertybė, kuri yra tokia savaime supranta, jog dažniausiai net pamirštame apie jos vertę.

Tyrimo objektas – duonos gaminiai. Duonos gaminius vartotojai valgo kiekvieną dieną. Parduotuvėse duonos gamių asortimentas pakankamai didelis, tad nesunkiai mes galime išsirinki ir nusipirkti mums norimą ir patinkamą duonos produktą. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla, todėl parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairios jų gausybės. Duonos kainos labai skirtingos ir priklauso nuo to ar ji su priedais ar be jų, ar juoda ar balta duona, kad ir tokios pačios rūšies duonos gaminys, bet jei iš skirtingų kepyklų tai jų kaina irgi gali skirtis net keliasdešimt centų. Savo gaminius kepyklos labai plačiai reklamuoja per televiziją, spaudą, radiją, taip pritraukdamos vis naujus ir naujus vartotojus.

Šio darbo tikslas – atlikti duonos gaminių tyrimą ir išsiaiškinti vartotojų požiūrį į gaminius, esant skirtingai pardavimo vietai, kainai, asortimentui ir reklamai.

Atliekant duonos gaminių marketingo tyrimą pagrindiniai uždaviniai yra šie:

• Išsiaiškinti kainų įtaką perkamumui;

• Ištirti informacijos šaltinius;

• Išsiaiškinti, kokią duoną labiausiai valgo Lietuvos žmonės.

1. Duonos gaminių rinkos apibūdinimas

Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.

Duonos gaminių rinka šiuo metu pakankamai didelė, nes prekybos vietose gamintojai siūlo įvairiausių duonos rūšių (su priedais ir be priedų), supjaustyta riekelėmis ir nesupjaustyta. Duonos gaminiai fasuojami į politeleninius maišelius, taip pat pardavinėjami ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar turguje, bet ir mažose parduotuvėse, miesto ir kaimo vietovėse. Tai kasdieninė mūsų prekė kurią mes perkame ir naudojame kiekvieną dieną. Be duonos negali apsieiti jokia maitinimo įmonė, kurią kiekvieną dieną tiekia klientams.

Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir netradiciniais – armėnišku lavašu, itališka, prancūziška, meksikietiška bei kitokia egzotiška kitų tautų duona.

Nors pastebima tendencija, kad duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos – apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių. Tai nėra visiškai naudinga sveikatos požiūriu, nes juoda duona yra maistingesnė, be to, klaidingai manoma, kad jos kiekį irgi reikia riboti dėl svorio. Rinkoje auga supjaustytos duonos gaminių, iš jų balta supjaustyta duona prekybos tinkle sudaro apie trečdalį, juoda kol kas gerokai mažesnę dalį, tačiau suraikytos duonos pardavimas ateityje augs.

Šiuo metu atsirado daug privačių mažų kepėjų ir konditerijos gamintojų, tačiau tradiciniai didesni duonos kepėjai išliko tie patys. Lietuvoje yra keli šimtai kepėjų, bet maži neužima net pusės rinkos ir bet kokiu atveju, jei užsidarytų didelės kepyklos, nėra pajėgūs patenkinti vartotojų poreikių.

Smulkesni kepėjai labai keitėsi – vieni kepyklas atidarė, kiti – užsidarė. Į rinką galima įeiti laisvai, ypač nedideliame regione. Dar prieš porą metų buvo manoma, kad vežti duoną apsimoka 50-100 km atstumu, dabar ši nuostata negalioja. Rinkos atstumus pakeitė išaugę didieji prekybos tinklai.

Lietuvos Respublikos gyventojas duonos ir jos gaminių suvartoja žymiai daugiau negu išsivysčiusiose šalyse, kur gyvenimo lygis aukštesnis ir duonos vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 1,5 – 2 kartus mažiau. Pastebima tendecija, kad ir Lietuvoje, augant pragyvenimo lygiui, duonos suvartojimas mažėja. Tačiau ji vis tiek tradiciškai išlieka pagrindiniu lietuvių maistu. Duonos suvartojimas kiek mažėja, nes atsiranda vis daugiau jos pakaitalų, arba jos vartojimas mažėja dėl skelbiamos reklamos apie svorio reguliavimą, tradicinis lietuvis per metus sunaudoja maždaug tą patį kiekį duonos – apie 59-60 kg. Mažėja juodos duonos suvartojimas, tačiau auga baltos duonos ir batonų gaminių. Tai nėra visiškai naudinga sveikatos požiūriu, nes juoda duona yra maistingesnė, be to, klaidingai manoma, kad jos kiekį irgi
reikia riboti dėl svorio.

Duonos ir jos gaminių suvartojimą Lietuvoje per pastaruosius 5 metus atspindi 1 lentelė.

1 lentelė

Duonos ir pyrago gaminių suvartojimas

Metai 1995 2000 2001 2002 2003 2004

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 214,9 179,8 189,1 187,3 177,9 186,2

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad duonos ir pyrago gaminių suvartojimas vienam gyventojui kasmet mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Lietuvoje, skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, buvo suvartota 124 kg duonos ir kitų grūdinių produktų – 12,7 proc. mažiau nei 1999 metais. Tai susiję su didėjančiomis namų ūkio pajamomis ir galimybe įsigyti įvairesnių maisto produktų.

Pastaruoju metu supjaustytos duonos gaminiai rinkoje sudaro vis didesnę dalį.

2. Duonos gaminių tikslinės vartotojų grupės apibūdinimas

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus. Nustačius ir išanalizavus segmentus įmonė gali spręsti, kuriuos vartotojus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes vartotojų poreikiams, kas prisideda prie konkrečių konkurencingumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje:

• Didėja užimamos rinkos dydis, nes sukuriama visa produkto prekinė linija, kuri tenkina skirtingų vartotojų poreikius.

• Didėja įmonės veiklos pelningumas, nes kuo tiksliau atsiliepiama į įvairių vartotojų poreikius, tuo labiau didėja paklausa.

• Eliminavimas tuštumų rinkoje, kurias gali užimti konkurentai.

• Apsisaugojimas nuo paklausos pokyčių rinkoje.

Duonos gaminių rinka segmentuojama pagal 4 požymius:

1. Geografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal geografinį požymį remiasi rinkos suskaidymu pagal geografinius vienetus: rajonus, miestus bei kaimus. Rajoninės geografinės charakteristikos apima rajono išdėstymą, gyventojų skaičių ir tankumą. Rajono išsidėstymas gali rodyti gyventojų pajamų, kultūros, socialinių vertybių ir veiksmų skirtumus.Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį.

2. Demografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal demografinį požymį remiasi rinkos skaidymu pagal: žmonių amžių, lytį, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pagal amžių: vaikai, paaugliai, suaugę ir pencijinio amžiaus. Amžius dažnai yra segmentavimo kriterijus, nes skirtingo amžiaus žmonės ne vienodai vertina tas pačias prekes. Vartotojai gali būti skirstomi į grupes ir pagal pajamas: gaunantys mažas, vidutines ir dideles pajamas.

3. Psichografinis segmentavimas. Segmentavimas pagal psichografinį požymį tinka tada, kai vartotojai skirstomi į grupes pagal jų priklausymą visuomenės klasei, gyvenimo būdą bei asmenybės tipą. Dažniausiai skiriamos šios visuomenės klasės: viršutinė, vidurinė ir apatinė.

4. Segmentavimas pagal vartotojų elgseną. Tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę.Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotojus pirkti.

Svarbiausias įmonės valdymo principas – būti arčiau vartotojo. Konkurentų pirkimo sprendimą vartotojas priima esant tokioms sąlygoms:

• Egzistuoja du ar daugiau alternatyvių pasirinkimų.

• Vartotojui siekiant tam tikrų tikslų, alternatyvos pasirinkimą palengvina vertiniai kriterijai.

• Informacijos apie prekę ar paslaugą ieškojimas.

Kiekvienai įmonei prekiaujančiai duonos gaminiais būtina suprasti, kaip vartotojai reaguos į skirtingas prekės savybes, jos kainą; kokių marketingo priemonių reikia imtis, siekiant parduoti kuo daugiau duonos gaminių. Ir galiausiai, nustatyti ryšį tarp marketingo priemonių ir vartotojo reakcijos.

Pirkėjo sprendimų procesas gali kisti priklausomai nuo prekės pobūdžio. Vienoks šis poreikis perkant kasdieninio naudojimo prekes, kitoks – perkant brangias.

Poreikio atsiradimas. Poreikis susiformuoja veikiant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Kuo didesnis, intensyvesnis poreikis, tuo stipresnis noras jį patenkinti. Poreikio suformavimo etapas marketingo specialistui labai svarbus, žinant vartotojo poreikius duonai, galima gaminti tokią duoną kokią labiausiai perka vartotojas.

Informacijos paieška. Jei duonos gaminių poreikis pakankamai intensyvus, o prekė geros kokybės ir prieinama visiems vartotojams, tai greičiausiai vartotojas jį iš karto patenkins. Pvz: alkanas žmogus užėjęs į parduotuvę, eis į duonos gaminių skyrių, nes pagal kainos ir kiekio santykį jis sočiausiai bus pavalgęs, nei pirkdamas kitą produktą už tokią pat sumą kokią sumokėjo pirkdamas duoną.

Informacijos įvertinimas. Vartotojas informaciją apie duonos gaminius gali įvertinti labai greitai tik paskaitęs informaciją ant pakuotės. Taip pat pirkėjo pasirinkimui turi įtakos ir pati įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių įpakavimas, prekės kaina.

Sprendimo pirkti priėmimas. Įvertinęs visą turimą informaciją, potencialus pirkėjas suteikia vienai prekei pirmenybę. Tada jis sprendžia kokios rūšies duonos gaminį pirkti, kad patenkintų savo poreikius. Duonos pirkimui įtakos gali turėti
pasikeitusi ekonominė situacija, pirkėjų pajamų lygis ir pan.

Reakcija nupirkus. Įsigijęs duoną ir tapęs ja nepatenkintas pirkėjas gali suformuoti ir išlaikyti apie tą prekę ir ją gaminusią neigiamą ar teigiamą nuomonę. Priešingu atveju – įgyja ta įmone ir jos prekėmis pasitikėjimą.

3. Duonos gamybos istorija ir jos apibūdinimas

Duona. Pirmiausia kasdieninė. Kasdien, kas rytą ir kas vakarą, pjauname po riekę, o gal, kaip dabar tapo ypač populiaru, perkame jau suraikytą. Visokią: baltą, juodą, su saulėgrąžomis, su kmynais,

tačiau vis tuo pačiu, kaip pati duona niekada nenusibostančiu, vardu vadindami – duona.

Seniausia duona archeologų yra rasta Šveicarijoje (22 kg). Jos amžius yra 4000 metų. Pirmieji duomenys apie duoną ir pats žodis duona sutinkamas 2840 m. prieš mūsų erą. Rauginta duona panaši į šiandieninę Europoje atsirado tik IX a. Ji atėjo iš senovės Graikijos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1670 žodžiai iš 5439 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.