Dvyliktos klasės mokinio savaitinis darbo krūvis
5 (100%) 1 vote

Dvyliktos klasės mokinio savaitinis darbo krūvis

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA

DVYLIKTOS KLASĖS MOKINIO SAVAITINIS MOKYMOSI KRŪVIS

Edukologijos pagrindų kursinis darbas

Vadovas

( ) doc.dr. V.Šveikauskas

2005-01 -…… –

Atliko

Slaugos fakulteto 5 gr. Studentė

( ) A.Dambrovickaitė

2005-01-05

KAUNAS, 2005

SANTRAUKA

Dambrovickaitė A. dvyliktos klasės mokinio savaitinis mokymosi krūvis: Slaugos fakulteto Ergoterapijos studijų programos Edukologijos pagrindų kursinis darbas. Mokslinis vadovas doc.dr.V.Šveikauskas; Kauno Medicinos Unoversitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicines katerda. – Kaunas 2005. –

Edukologijos pagrindų kursinio darbo tema yra aktuali, nes dabartinis vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis yra labai didelis. Dauguma moksleivių nesugeba paskirstyti savo laiko darbui ir poilsiui. Turi mažai motyvacijos planuoti savo laiką. Tyrimo tiklsas – išnagrinėti moksleivio užimtuma, jo gebėjima planuoti savo laiką. Darbe naudota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pažyma dėl mokymosi krūvių mažinimo bendrojo lavinimo mokyklose.

1 lentelė. Mokinio dienos rėžimą sąligojantys veiksniai

Individualūs veiksniai Socialiai-ekonominiai veiksniai

• Vaiko amžius

• Lytis

• Sveikata

• Fizinis išsivystymas

• Polinkiai

• Protinio darbingumo stereotipas • Šeimos tradicijos, higieninė kultūra

• Pajamos

• Buities sąlygos

• Regiono nacionaliniai ypatumai

• Regiono socialinė sankloda

• Regiono ekonominė sankloda

2 lentelė. Techninių priemonių naudojimo trukmė vyresnėse klasėse

Kompiuteriai Diafilmai ir diapozityvai Kino filmai Televizija Radiolaidos Garso įrašai

15 – 25 15 – 25 25 – 30 25 -35 25 25

Įžanga

Edukologijos pagrindų kursinio darbo tema yra aktuali, nes dabartinis vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis yra labai didelis. Savo laiką planuoti yra labai svarbu, tačiau dauguma moksleivių nesugeba paskirstyti savo laiko darbui ir poilsiui. Turi mažai motyvacijos planuoti savo laiką. Laiko planavimas labia padeda moksleiviui pasiekti gerų rezultų mokymesi ir asmeniniame gyvenime, tačiau niekas nesivargina jų informuoti apie tai ir padėti suplanuoti savo laiką taip, kad moksleivis nejaustų nuovargio ir poilsio ir darbo laikas būtų proporcingas.

Tkslas ir uždaviniai

Tyrimo tiklsas – išnagrinėti moksleivio užimtuma, jo gebėjima planuoti savo laiką.

Uždaviniai :

• Išnagrinėti problemas kilusias dėl menkos motyvacijos laiko planavimui.

• Pagrįsti teigini – kad vyresnių klasių moksleivių darbo krūvis per didelis.

• Rasti sprendimą kaip moksleiviui padėti teisingai suplanuoti savo laiką.

Tyrimo objektas – 12 klasės moksleivis G.S., kuris nesugena suplanuoti ir paskirstyti savo poilsio ir darbo laiko.

Hipotezė

Moksleiviai yra per mažai informuojami apie laiko planavimo svarbą ir ypatumus.

Fiziologiniai ir higieniniai moksleivio režimo pagrindai

Visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas nenutrūkstamai susijęs su režimu.

Režimas – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka.

Moksleivio režimas – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikt mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir jų sveikatos tausojimą. Pedagoginiais, fiziologiniais ir higieniniais principais pagrįstas režimas įgalina normuoti visą moksleivio veiklą paros, savaitės, atsikų sezonų, mokslo metų laikotarpiais, racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairiais mokymosi, popamokinio, užmokyklinio darbo ir poilsio formas. Jei dienos režimas sudarytas tinkamai, moksleiviai ilgai išlieka darbingi, būna geros nuotaikos, kūrybingi, domisi pramogomis, žaidimais. Režimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai.

Režimas susijęs su aukštąja nervine veikla. Nervų sistemos funkcinis subrendimas atskirais mokyklinio am-iaus metais nevienodas, todėl nevienodas turi būti ir režimas. Sudarant mokinio dienos režimą, reikia atsižvelgti į režimą sąlygojamčius veiksnius. ( 1 lentelė)

Racionalus moksleivio režimas yra ypač svarbus šiuo metu. Pagausėjo informacijos, suintensyvėjo mokymo procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivio organizmui, ypač aukštai nervinei veiklai. Atsirado naujos poilsio ir laisvalaikio praleidimo formos. Moksleiviai, ypač miestuose, mažiau būna ore, mažai juda, daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose skaitydami, žiūrėdami televizijos laidas, kino filmus. Kai kurios pramogos labai triukšmingos, alinančios nervų sistemą. Dėl to daugelis jų neatitinka fiziologinių ir higieninių reikalavimų. Todėl dabartinis mokytojas turi kreipti ypatingą dėmesį į racionalaus režimo sudarymą ir jo kontrolę.

Moksleivio darbingumas. Tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis. Darbingumas tiesiogiai susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris tam tikromis paros valandomis, savaitės dienomis nevienodas. Dėl to tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo
sistemų funkcijos. Tokie organizmo veiklos svyravimai vadinami bioritmais.

Tiriant žmogaus paros darbingumą, nustatyta, kad jo kitimo kreivė primena M raidę. Tokia kreivė vadinama fiziologine darbingumo kreive. Jai būdingi du fiziologinių funkcijų suaktyvėjimo periodai. Vienas jų yra tarp 10 ir12, o kitas – tarp 16-18 val. Taigi, sudarant režimą, sunkiausias, svarbiausias darbas turi būti numatomas darbingiausiomis paros valandomis.

Moksleivio darbingumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas jų – amžius. Kuo jaunesnis moksleivis, tuo mažesnis darbingumas ir jo trukmė. Kitas veiksnys – sveikata. Sergančio ūminėmis arba lėtinėmis ligomis moksleivio darbingumas mažesnis negu sveiko. Be to, darbingumui turi įtakos pamaina, kurioje moksleivis mokosi. Pirmoje pamainoje besimokančių moksleivių darbingumas didesnis nei antrojoje. Per pamoką, visą darbo dieną mokykloje, parą, savaitę, trimestr`, mokslo metus darbingumas taip pat kinta. Darbingumui turi įtakos metų laikas, klimato pasikeitimai, saulės radiacijos intensyvumas ir kiti veiksniai. Jį veikia buitinės sąlygos, gyvenimo būdas, įprčiai. Darbingumui svarbu treniruotės.

Mokslininkai, tirdami moksleivių darbingumą per visą mokymosi vidurinėje mokykloje laiką, nustatė, kad, pradėjus mokytis, jis kyla ir geriausias būna viduriniajame mokykliniame amžiuje, 5-9 klasė. Po to darbingumas pradeda mažėti ir vyresnėse klasėse pradeda blogėti. Tačiau darbingumas ne visada susijęs su pažangumu. Pavyzdžiui, viduriniajame mokykliniame amžiuje, kuomet darbingumo rodikliai geriausi, gana dažnai pažangumas būna žemas. Darbingumo ir pažangumo kitimai mokantis susiję su nerviniais – psichiniais ir endokrininių liaukų pakitimais.

Mokantis mokykloje, yra keli kritiniai periodai, kurių metu darbingumas būna sumažėjęs. Vienas jų – mokymosi pradžia pirmoje klasėje. Šiuo atveju sunkumai susiję su vaiko atėjimu i mokyklą. Kitas periodas – mokymosi pradžia 5 kl.. čia moksleivis susiduria su nauja, jam neiprasta mokymosi organizacija, su dalykiniu mokymu, kur atskirus dalykus moko skirtingi mokytojai. Prie tokio dėstymo būdo, naujų reikalavimų reikia prisitaikyti. Trečias kritinis periodas – 11-12 klasės. Jose padidėja mokymosi krūvis. Moksleiviai ruošiasi egzaminams, renkasi profesiją. Tai neigiamai atsiliepia darbingumui. Kritinių periodų eiga ir trukmė priklauso nuo individualių moksleivio savybių.

Nuovargis ir profilaktika. Žmogaus veiklos palydovas yra nuovargis. Tai laikinas darbingumo ir pagrindinių organizmo sistemų funkcijų pajėgumo sumažėjimas. Nuovargis – tai normali fiziologinė būklė, kuri, veiklą nutraukus, praeina.

Mokykasis – tai sunkus darbas. Todėl mokymąsi visada lydi nuovargis. Nuovargio fiziologinė reikšmė yra dvejopa. Tai organizmo apsauginė, apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio išsekimo, kuris lyg skambutis parodo, kad darbą reikia baigti. Be to, nuovargis yra atsistaymo procesų stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes. Todėl, norint pašalinti, atitolinti nuovargį, reikia laikytis higienos reikalavimų.

Priš nuovargį atsiranda subjektyvus pavargimo jausmas. Šiuo laiku jokių objektyvių nuovargio rodiklių nesama. Jeigu mokymasis arba atliekamas darbas idomus, lydimas teigiamų emocijų, moksleiviai ilgai pavargimo nejaučia, nors tiriant glaima nustatyti ryškių nuovargių požymių. Ir priešingai, jei mokymasis ar darbas neidomus, monotoniškas, teigiamų emocijų nėra, moksleivis pavargsta kur kas anksčiau, negu atsiranda objektyvūs nuovargio rodikliai.

Nuovargis – tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santynkio sutrikimas galvos smegenų žievėje. Atliekant bet kokį darbą, mokantis, galvos smegenų žievėje susidaro jaudinimo židinys, kuris ima vyrauti. Jį supa slopinimo zona. Jaudinimo židinys atlieka darbą, priima informaciją, o vidinis slopinimas nepraleid-ia į galvos smegenų žievę nereikalingų dirgiklių. Prasidėjus nuovargiui, susilpneja vidinis slopinimas. jaudinimas nesikoncentruoja, o paplinta po kitas smegenų žievės sritis. Tai pirmoji, arba jaudinimo paplitimo, fazė. Šioje fazėje padidėja moksleivių jaudrumas, sustiprėja kalbinės ar motorinės reakcijos. Po to sustiprėja slopinimas, prasideda antroji slopinimo paplitimo fazė. Tuomet pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Tačiau nuovargio negalima paaiškinti vien tik jaudinimo ir slopinimo santykio sutrikimais galvos smegenų žievėje. Sutrinka ryšys tarp žievės ir požievio centrų, pasikeičia galvos smegenų tinklinio darinio veikla, susilpnėja visu organizmo sistemų funkcijos. Tai gi nuovargis – tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų sutrikimai. Nuovargio nereikia bijot ar vengti, nes tai stabdytų bet kokią veiklą. Tačiau po veiklos turi sekti poilsis, organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną.

Dėl per didelio krūvio, blogai organizuoto mokymo ir auklėjimo proceso, blogų buitinių sąlygų, ligų ir kitų priežasčių atsiranda pervargimas. Pervargus sutrinka miegas, netenkama apetito, skauda galvą, moksleivis vis tampa viskam abejingas, susilpnėja atmintis, dėmesys. Tai sumažina protinį darbingumą ir pažangumą. Moksleivis mokymuisi skiria daugiau laiko, bet
rezultatai blogesni. Ilgalaikis pervargimas sutrikdo visas organizmo funkcijas, sumažėja atsparumas ligoms, įvairių neigiamų aplinkos veiksnių poveikiams, moksleivis gali susirgti neuroze. Visą mokseivio rėžimą reikia organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų.

Mokymo organizavimo higiena

Pagrindiniai mokymo organizavimo higienos principai yra du. Vienas jų teigia, kad mokymasis neturi kenkti moksleivio sveikatai ir visapusiškai jo raidai. Kitas – kad moksleivis per trumpą laiką įsisavintų kuo daugiau informacijos ir nepervargtų. Šiems principams įgyvendinti atskirose klasėse normuojamas pamokų skaičius per dieną ir savaitę, pamokų ir pertraukų ilgis, atostogos ir jų trukmė. Fiziologijos ir higienos duomenimis pagrįstas normavimas įteisintas įstatymais bei nutarimais. Ryšium su mokyklų reforma ir vidurinio mokslo pertvarkymu įsigaliojo Lietuvos švietimo įstatymas, nauji nutarimai. Mokyklų vadovybė bei mokytojai privalo juos vykdyti. Tačiau pamokos ar petraukos organizavimas, pamokų išdėstymas dienos ir savaitės tvarkarasčiuose, įvairios mokymosi kontrolės formos, popamokinė veikla priklauso nuo mokyklos specifikos, mokyklos vadovybės ir mokytojų žinių bei darbo.

Pamokos organizavimo higiena. Organizuojant pamoką, reikia atsižvelgti į jos trukmę ir struktūrą. Pamokos trukmė priklauso nuo moksleivio gebėjimo koncentruoti dėmesį. Kuo jaunesnis moksleivis, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Vidutiniškai žemesniųjų klasių moksleiviai gali koncentruoti dėmesi tik 15-20 minučių, vyresniųjų – 25 – 30, o aukštesniųjų – 30 – 35 minučių.

Pamokos struktūra taip pat turi atitikti moksleivio darbingumą per pamoką. Pamoka organizuojama taip, kad sunkiausia pamokos dalis – naujos medžiagos aiškinimas – vyktų darbingiausiu moksleivio metu ( t.y. pamokos viduryje ). Todėl fiziologiniu ir higieniniu požiuriu tikslingiausia būtų pamokos pradžioje trumpai pakartoti praeitos pamokos medžiagą, klausinėti moksleivius. Po to reikėtų aiškinti naują medžiagą, o pamokos pabaigoje ją įtvirtinti. Jei žinių apklausa nukeliama į pamokos antrąją pusę, moksleiviai naują medžiagą suvokia sunkiai, nes laukia apklausos ir jos rezultatų.

Pagrindiniai pamokos elementai yra skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Rašymas ir skaitymas moksleiviui yra sunkūs. Didelis krūvis tenka regos analizatoriui, liemens, plaštakos raumenims bei kitoms organizmo sistemomis. Dėl to aukštesniųjų klasių mokiniams be pertraukos rekomenduojama rašyti nei ilgiau kaip 25, skaityti 25-30 ir skaičiuoti – 10-15 minučių.

Dabar ne visose pamokose pagrindiniai elementai yra skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Pamokose naudojamos įvairios vaizdinės ir techninės mokymo priemonės, palengvinančios mokymąsi. Moksleivis per tą laiką daugiau išmoksta.

Programuotas mokymas, mokomoji televizija, kino filmai, diafilmai, paįvairina įprastinę pamoką, ji tampa ne tokia monotoniška. Moksleiviui šios priemonės sukelia teigiamas emocijas, o tai padidina darbingumą ir pažangumą. Jos ypač rekomenduotinos 3-4 pamoką, kai moksleiviai pradeda pavargti. Programuotą mokymą rekomenduojama naudoti kaimo vietovėse, mažakomplektinėse mokyklose, t.y. tokiose, kur su keliomis klasėmis vienu metu dirba vienas mokytojas. Tačiau techninės mokymo priemonės intensyvindamos mokymo procesą 1,5-2 kartus, labiau vargina moksleivį nes padidėja krūvis galvos smegenų žievės centrams, regos ir klausos analizatoriams. Ypač pavargsta žemesniųjų klasių moksleiviai. Todėl higieniniu požiūriu šių priemonių dažnumas ir trukmė taip pat reglamentuojami.

Programuoto mokymo medžiaga gali buti dvejopa. Ji gali būti pateikta kortelėse, garso įrašais arba kompiuteriais. Matematikos pamokose programuoto garso įrašus galima naudoti neilgiau kaip 15-20, o gimtosios kalbos 20-25 minutes. Tačiau programuoti garso įrašai labai vargina moksleivius, todėl jų negalima naudoti dvi pamokas iš eilės. Netykslinga programuotus garso įrašus naudoti pamokos pradžioje ir pabaigoje, paskutinėse pamokose, nes toks mokymosi būdas, esant sumažėjusiam darbingumui, pablogina funkciją moksleivio nervų sistemos būklę. Diafilmų, diapozityvų, kino filmų, mokomosios televizijos naudojimo laikas atskirose klasėse nurodomas 2 lentelėje.

Moksleiviams būtina mokytis dirbti su kompiuteriais, nes ateityje reikės su jais susidūrti daugumos profesijų praktiniame darbe. Tam įrengiamos specialios patalpos – kompiuterių kabinetai. Jie turi buti didesni kaip klasės kabinetai. Juose gali mokytis ne daugiau kaip 15 moksleivių. Kabinetai turi būti aprūpinti specialiais baldais ir reikiama, atskirai kiekvienam moksleiviui, aparatūra. Aparatūra turi būti įžeminta, neskleisti radioaktyvių spindulių. Videoterminalai turi nemirgėti, gerai kontrastuoti informaciją, nuotolis nuo jų – 70 cm. Darbo trukmė su kompiuteriais priklauso nuo moksleivio amžiaus.12 klasės moksleiviams turintiems du užsiėmimus iš eilės, leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 25 minutes per pirmąjį užsiėmimą, o per antrąjį – 15 minučių. Tarp šių užsiėmimų turi būti ne trumpesnė kaip 20 minučių pertrauka.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2161 žodžiai iš 6983 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.