Dž svifto guliverio kelionės kaip analitinė satyra
5 (100%) 1 vote

Dž svifto guliverio kelionės kaip analitinė satyra

Turinys

I. Džonatanas Sviftas – vienas žymiausių pasaulinės literatūros satyrikų . . . . . . . . . . . . . . . 3

II. „Guliverio kelionės“ – didžiausias Dž. Svifto satyrinis veikalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

1. Liliputija – tai XVIII a. pradžios Anglija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

2. Milžinų karalystė – Svifto politinė utopija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

3. Ekscentriškų mokslininkų ir politinio gyvenimo kritika Laputoje ir Balnibarbyje . . . . 8

4. Glubdubribas – praeities karalystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

5. Kelionė į Ygagų kraštą – knygos idėjinė ir emocinė kulminacija . . . . . . . . . . . . . . . . 11

III. Dž. Svifto kūrybos reikšmė satyros žanro formavimuisi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

IV. Literatūra

1. SVIFTAS, Džonatanas. Guliverio kelionės. Kaunas, 1987.

2. KUOSAITĖ, Elena. Anglų ankstyvojo švietimo proza. Vilnius, 1983.

3. Visuotinės literatūros istorija: XVII – XVIII a. Vilnius, 1992.

I. Dž. Sviftas – vienas žymiausių pasaulinės literatūros satyrikų

Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas (1667-1745) laikomas XVIII amžiaus filosofinės prozos pradininku. Daugeliui skaitytojų rašytojas pažįstamas dar iš vaikystės kaip „Guliverio kelionių“ autorius, kuomet šis kūrinys atrodė tik graži pasaka. Tačiau Svifto knyga buvo parašyta ne vaikams. Ja žavėjosi filosofai ir aštriausi visuomenės protai. Rašytojas parašė ir eilę kitų satyrinių veikalų, kuriuose pasireiškė kaip įžvalgus mąstytojas, gyvenimo stebėtojas, išradingas pasakotojas. Jau pirmuosiuose Svifto satyriniuose pamfletuose – „Knygų kova“, „Pasaka apie statinę“ – atsiskleidė rašytojo talento jėga.

Pamfletas „Knygų kova“ atspindi anuo metu kilusį ginčą dėl antikinės ir to meto mokslo bei literatūros reikšmės. Kūrinyje Sviftas kritikuoja mokslininkų pedantiškumą, atitrūkimą nuo gyvenimo. Rašytojas alegorine formą vaizduoja karą tarp antikinių ir naujųjų laikų knygų vienoje Londono bibliotekoje. Aprašydamas mūšį rašytojas derina alegoriją su epinio stiliaus parodija, išradingai vartoja antikinius mitologinius įvaizdžius.

Satyra „Pasaka apie statinę“ yra vienas stipriausių rašytojo kūrinių, pasižymintis stiliaus įvairumu, išradingu pasakojimu ir autoriaus sugebėjimu vienu metu smogti į keletą pajuokos vertų objektų. Pamfletas labai sudėtingas kompoziciniu atžvilgiu – jį sudaro penkios įžanginės dalys ir pagrindinė dalis, susidedanti iš vienuolikos sekcijų, tarp kurių yra įžanga ir keturios digresijos. Taip sukonstruodamas pamfletą Sviftas turėjo galimybę panaudoti įvairius žanrus (dedikaciją, digresiją, alegorinį aprašymą, esė), o kartu ir pasijuokti iš tuometinės rašymo manieros, ypač iš labai mėgtų apologijų ir dedikacijų, kuriose reiškiama hiperbolizuota pagarba ir dėkingumas įvairiems aukštiems asmenims. Pagrindinis satyros objektas – išorės ir esmės neatitikimas, pasireiškiantis religinėse dogmose ir rituale. Alegorine forma papasakota trijų brolių istorija yra Krikščionybės istorija, kur trys broliai – katalikų, anglikonų ir puritonų bažnyčios. Brolių pyktis – tai reformacija ir krikščionybės skilimas į keletą religinių krypčių.

Didelio įtaigumo Svifto pamfletams suteikė operavimas tiksliais faktais, logiška argumentacija, dalykiškumas. Užsimindamas apie tikrus istorinius asmenis ir įvykius, rašytojas suteikia satyrai politinio aktualumo. Pamflete „Sąjungininkų ir buvusios ministerijos pozicija šiame kare“ rašytojas pasmerkė nesibaigiantį Anglijos karą su Prancūzija, traktuodamas karą kaip tautos nelaimę. Pamfletai „Pasiūlymas visuotinai naudoti tik airių gaminius“ ir „Gelumbininko laiškai“ parašyti ginant Airijos žmonių reikalus, nes su šiuo kraštu buvo glaudžiai susijęs visas rašytojo gyvenimas. Kūriniuose Sviftas smerkė Anglijos vyriausybės vykdomą politiką Airijos atžvilgiu, žmonių nuskurdinimą. Šiais pamfletais Sviftas tapo airių nacionaliniu didvyriu.

II. „Guliverio kelionės“ – didžiausias rašytojo satyrinis veikalas

Visa tai, apie ką Sviftas užsimindavo savo pamfletuose, apibendrintą meninį įprasminimą įgavo jo didžiausiame satyrinime kūrinyje „Lemuelio Guliverio, iš pradžių chirurgo, o paskui kelių laivų kapitono kelionės į įvairias tolimas pasaulio šalis“. Knygos idėja siejama su Martyno Skriblerio klubu, kurį rašytojas įkūrė kartu su kitais rašytojais. Norėdami išjuokti rašeivos Martyno Skriblerio paveikslu įvairias pedantiškumo ir pseudomoksliškumo formas, jie sugalvojo leisti kolektyvinį veikalą „Martyno Skriblerio memuarai“. Kiekvienas klubo narys turėjo savo temą, o Sviftui buvo patikėta išjuokti populiarius kelionių į įvairias šalis aprašymus. Nors „Martyno Skriblerio memuarai“ ir įkvėpė Sviftą parašyti „Guliverio keliones“, tačiau tiesiogiai jie mažai tesisieja su Svifto satyriniu kūriniu, kuris peraugo literatūrinės parodijos rėmus ir tapo aštria satyra.

Kaip ir kiti Svifto veikalai, „Guliverio kelionės“ buvo išleistos anonimiškai,
kaip tikras Lemuelio Guliverio pasakojimas, todėl veikalas darė autentišką įspūdį. Čia pateikiama žinių apie Guliverio šeimą ir veiklą, kur jis apsigyveno, grįžęs iš paskutinės kelionės. Tiksliai nurodomos datos, remiamasi žemėlapiais, gausiai pateikiamos tikros geografinės detalės. Tuo „Guliverio kelionės“ labai panašios į tuomet populiarius tikrų kelionių aprašymus. Tačiau skaitytojai iškart suprato, kad tai nėra realių kelionių aprašymas, nes jame daug fantastikos: I dalyje Guliveris aplanko nykštukų (liliputų) šalį, II – milžinų, III – skrajojančią salą, nemirtingųjų karalystę, IV – patenka į protingų arklių (ygagų) ir sužvėrėjusių žmonių (jahų) šalį. „Guliverio kelionės“ yra fantastinių kelionių aprašymas. Svifto knygos šaltiniai – „Odisėja“, Lukiano „Tikrosios istorijos“, Tomo Moro „Utopija“, Fransua Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“, Sirano de Beržerako „Komiškoji istorija“. Žinoma, „Guliverio kelionės“ nėra šių knygų pakartojimas ar kompiliacija, tai visiškai originalus kūrinys.

Svifto „Guliverio kelionės“ yra taip pat ir tikrų bei fantastinių kelionių knygų parodija. Tačiau autorius nepasitenkina kelionių literatūros parodijavimu. Jo satyros objektas daug svarbesnis. „Guliverio kelionės“ – politinė alegorinė satyra, nukreipta prieš esamą visuomeninę santvarką, jos institucijas ir valdančiuosius sluoksnius. Po išgalvotais kraštais ir personažais slepiasi realūs reiškiniai, tuometinės Anglijos ir kitų Europos kraštų gyvenimas.

Be to, „Guliverio kelionės“ yra nuodugnus žmogaus prigimties tyrinėjimas šviečiamajam amžiui būdinga tema. Sviftas tartum leidžiasi kelionėn į žmogaus prigimties sferą, norėdamas atskleisti jos pagrindinį prieštaravimą – kovą tarp protingojo ir neprotingojo prado. Rašytojas labiau išryškina žmogaus ydas negu teigiamas savybes, todėl gali susidaryti vaizdas, kad Sviftas smerkia ir nekenčia žmogaus. Tačiau iš tikrųjų rašytojo pozicija kur kas sudėtingesnė.

Svifto veikale, kaip politinėje satyrinėje alegorijoje, vaizdai turi apibendrinančią prasmę. Rašytojui svarbu ne tiek psichologinės ar buitinės detalės, kiek pati dalyko esmė, kuri gali būti išryškinta pabrėžiant kurį nors vieną bruožą. „Guliverio kelionėse“ nėra psichologinių buitinių charakterių, o hiperbolizuoti groteskiški personažai, išreiškiantys tam tikrą idėją, politinę ar socialinę sistemą, žmogaus užimamą padėtį visuomenėje ar jo ydas.

1. Liliputija – tai XVIII a. pradžios Anglija

Nuosekliausiai politinė satyra išplėtota vaizduojant Liliputiją. Knygoje parodyta ištisa politinė sistema, kuri remiasi karjerizmu, pardavikiškumu, įvairiomis manipuliacijomis. Guliverį pralinksmina keisti liliputų tautos žaidimai – šokimas ant plono virš žemės pakelto siūlo, kurį paprastai šoka norintieji įgyti valdovo malonę ir gauti aukštesnę vietą valdžioje. „Tas, kuris iššoka aukščiausiai ir nenukrinta žemėn, užima laisvą vietą.“ Šie akrobatiniai numeriai apibūdina ministrų ir kitų politikų vikrumą, siekiant padaryti karjerą.

Kaip pripažįsta liliputų „slaptų reikalų departamento vyriausias sekretorius“, jų šalį ėda dvi baisios ligos: „iš vidaus – amžinos partijų rietenos, o iš lauko – stipraus priešo pavojus“. Liliputų šalyje esančios aukštakulnių ir žemakulnių partijos – tai Anglijos torių ir vigų alegorija. Liliputų imperatorius palankesnis žemakulniams, o sosto įpėdinis labiau linkęs į aukštakulnius, tačiau nešioja vieną batą žema, o kitą – aukšta pakulne, nes nežino, kuri partija nugalės. Didžiausias Liliputijos išorės priešas – kaimyninė blefuskų sala, analogiškai kaip Anglijai – Prancūzija. Liliputai su blefuskais trisdešimt šeši mėnesiai tarp savęs žiauriai kovoja. Blefuskai pasinaudojo religiniais ginčais Liliputijoje tarp plongalių ir storgalių, nesutariančių, iš kurio galo reikia mušti skystai virtą kiaušinį. Liliputijoje dominuoja plongaliai, tačiau Blefuskija remia storgalius. Čia atpažįstame Anglijoje nesutariančius protestantus ir katalikus. Svifto alegoriją nesunku iššifruoti, nes ji remiasi charakteringos detalės išskyrimu, jos panašumu su tikrovės reiškiniu. Liliputų ūgis, dvylika kartų mžesnis už normalaus žmogaus, pabrėžia anglų susmulkėjimą, rūpinimąsi nereikšmingais, dėmesio nevertais dalykais. Jie mėgsta pompastiškas pramogas, iškilmes (kariuomenės paradas pro Guliverio kojas), skiria daug reikšmės ceremonijoms. Nors jie patys tuo didžiuojasi, Guliveriui viskas atrodo labai menka. Taigi, sumenkinimas čia – viena iš svarbiausių satyros ypatybių. Priešpastatydamas dydžius ir vertybes Sviftas pasiekia didelio satyrinio efekto: liliputų pretenzijos į didingumą ir labai menkas įspūdis, kurį jie padaro Guliveriui dėl savo mžumo. Sviftas dar labiau sustiprina komiškumą, nuolat darydamas užuominas į liliputų gestus, judesius, pozas.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1409 žodžiai iš 4131 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.