E v franklis zmogus iesko prasmes
5 (100%) 1 vote

E v franklis zmogus iesko prasmes

11

E.V.Franklis

„Žmogus ieško prasmės”

Knygos analize

V.E.Franklio pusiau memuarinė, pusiau analitinė knyga “Žmogus ieško

prasmės” yra, turbūt, viena iš įspūdingiausių ir įžvalgiausių mano skaitytų

tokio tipo kūrinių (apie koncentracijos stovyklas). Jau pirmomis minutėmis

paėmus iš pažiūros ploną knygutę, bet neapsakomai pilną savo turiniu, ir

vartant ją, į akis krinta unikali kūrinio struktūra: knyga sukomponuota iš

dviejų dalių, kurių pirmojoje “Vis vien gyvenimui sakyti TAIP”,

retrospektyviu žvilgsniu piešiama Aušvico (Lenkija) koncentracijos stovykla

ir jos gyvenimas. Gyvenimas, kurį teko gyventi ir pačiam autoriui. Salia to

V.E.Franklis kaip gydytojas-logoterapeutas, pagal savo sukurtą sistemą

analizuoja ir vertina šios egzistencijos aspektus. Antrojoje knygos dalyje,

kuri vadinama “Logoterapijos santrauka”, autorius, kaip pats teigia,

skaitytojų prašomas, pateikia logoterapijos kaip mokslo koncepciją,

sutrumpindamas ją iki minimumo, bet pakankamai aiškiai, dar kartelį

apibrėždamas (nes tai jau padarė pirmojoje dalyje) pagrindinius

logoterapijos tikslus, jos vaidmenį žmogaus gyvenime.

Grįžtant prie pirmosios knygos dalies, joje yra vaizduojamos trys

fazės: atvykimas, gyvenimas stovykloje ir išvadavimas iš stovyklos. Jos,

tarsi apibrėžia, to žiauraus mechanizmo, vadinamo koncentracijos stovykla,

esmę. Ir kas yra įdomu, tai kad autorius, tiek pirmojoje dalyje tiek

antrojoje, ne tik išdėsto savo prisiminimus, išgyvenimus ir faktus, bet

juos praplečia ir savo logoterapine analize. Mano manymu, tikslesnis

apibrezimas būtų, jog analizė, paremta prisiminimais, iliustruojama faktais

ir išgyvenimais. O atrinktos iliustracijos puikiai atspindi tas tris fazes,

kurias teko V.E.Frankliui išgyventi nacių Aušvico koncentracijos

stovykloje.

Staigus atplėšimas nuo tos aplinkos, kurioje esi praleidęs daugiau ar

mažiau laiko, visuomet yra šokiruojantis, o juolab, kai prasidėjus karui

dėl religinių ir socialinių aplinkybių esi paimamas nelaisvėn (kaip tai

atsitiko V.E.Frankliui, nes jis buvo žydas ir gydytojas), šis šokas tik

įgauna neapčiuopiamus mastus. O baimė, sukelta nežinomybės, tiesiog

žudanti. Patekęs į tą žudymo mechanizmą, esi priverstas ieškoti to prasmės,

o neradęs, gali ieškoti būdo kaip įvykdyti savižudybę. Kalinčių žmonių

skausmas buvo nepakeliamas .E.Franklis supratęs, kad prasmės siekimas yra

motyvuojanti jėga žmogaus gyvenime, niekada neprarado tikėjimo ir žinojo,

kad visa tai turi prasmę, tik reikia ją surasti, o jei nepavyktų, tuomet –

susikurti. Apatija – antroji stadija atsirandanti jau gyvenant stovykloje

“būtinas mechanizmas psichikos savisaugai. Tikrovė aptemdoma. Visi

troškimai ir jausmai susitelkia vienintelei užduočiai – savo ir kitų

gyvasties išsaugojimui”. Man labai patiko Goltholdo Ephraino Lessingo

mintis, kad :” kas dėl kai kurių dakykų nepraranda proto, tas jo ir

neturi”. Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu. Aš tik galiu

įsivaizduoti, kaip pati išgyvenčiau tokioje situacijoje, ar nepalūščiau,

ar nežudytų manęs artimųjų ilgesys, bejegiškumo jausmas? Žmogus nuolat

susiduria su likimo išbandymais ir kiekvienoje situacijoje jis turi

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 481 žodžiai iš 948 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.