Edukologija
5 (100%) 1 vote

Edukologija

Edukologija – žmogaus ugdymo mokslas

Turinys

1. Ugdymo mokslo raida

2. Ugdymo mokslas ir ugdymo menas

3. Edukologijos mokslų sistema

4. Edukologijos mokslų sistema

5. Ryšys su kitais mokslais

6. Ugdymo tyrimai

7. Tyrimo samprata

8. Kaip tirti

9. Tyrimo metodai

10. Literatūra

Ugdymo mokslo raida

Mokslas yra specifinė žmonių veiklos sritis. Jo funkcija – rinkti, teoriškai apibendrinti objektyvias žinias apie tikrovę, rasti dėsningumus ir kurti tiriamų reiškinių valymo būdus. Jų pažinimas padeda moksliškai veikti praktikoje.

Ugdymo mokslas prasidėjo nuo pedagogikos. Vieni autoriai šį terminą kildina iš graikų kalbos paidagogia – ugdymo menas, kiti labiau įžiūri pragmatišką prasmę: pais, paidos – vaikas ir aigen – vesti; senovės graikai paidagogia vadino vergą, vedžiojantį vaiką į mokyklą.

Ilgą laiką pedagogika buvo suprantama kaip vaikų, jaunosios kartos mokymo mokslas. Didėjant ugdymo reikšmei, plėtėsi ir pedagogikos mokslo sampratos ribos. Jau XVIIIa. I. Kantas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, pedagogiką laikė ne vien vaiko, bet ir suaugusio žmogaus ugdymo mokslu.

Ugdymo mokslas nuo pedagogikos iki edukologijos nuėjo ilgą istorinės raidos kelią.

Ugdymo mokslo raidos pirmasis etapas – tai mokslinis disciplinos brendimas, kurį galima pavadinti „mokytojavimo tyrimais“, nes jiems būdingas taikomasis pobūdis. Čekų švietėjo Jano Amoso Komenskio sisteminį veikalą „Didžioji didaktika“ daugelis laiko teorinės pedagogikos pradžia.

Antrasis etapas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, didėjant ugdymo reikšmei. Tapo aktualu tyrinėti ne tik mokyklą, bet ir visą ugdymo procesą visuomenės raidos kontekste. Sudėtingi ugdymo tyrimų tikslai ir iškylančios problemos skatino integruoti įvairius mokslus. Taigi ugdymo mokslo ribos išsiplėtė, todėl joms apibūdinti imtas vartoti edukologijos terminas.

G. Mialeret, savo darbe: „Įvadas į edukacinius mokslus“ teigia, kad ugdymo mokslą sudaro: pedagogikos mokslai, ugdymo filosofija, ugdymo istorija, švietimo planavimas, švietimo ekonomika, švietimo demografija, ugdymo sociologija, ugdymo psichosociologija, ugdymo psichologija bei ugdymo fiziologija.

Ugdymo mokslas ir ugdymo menas

Antikoje, kaip jau minėjome, ugdymas buvo vadinamas menu. Taip vadinti galima ir šiandien, kadangi ugdymas iš esmės yra bendravimas. O bendrauti reikia sugebėti. Visi žinome, kaip sunku bendrauti to daryti nesugebančiam žmogui, kaip sunku su juo ir kitiems. Neatsitiktinai vis didėja psichologinių mokyklų, kurios moko bendravimo meno, populiarumas.

Ugdant bendravimas turi savą specifiką: toną jam duoda ugdytojas. Ugdytojas privalo taktiškai elgtis, kad pasiektų ugdytinio protą ir širdį. Tam reikia ir sugebėjimų, ir atitinkamų asmens savybių. Taigi bendravimo prasme ugdymas yra menas.

Ugdymo, kaip bendravimo meno, vaidmuo šiandien itin svarbus. Atsirado net naujas terminas – bendravimo pedagogika. Tai mokyklose klestinčio valdininkiškumo bei formalizmo priešprieša. Ugdoma ne tik protingu žodžiu, bet ir širdimi.

Pedagoginis bendravimas skiriasi dar ir tuo, kad bendraudamas ugdytojas siekia tam tikrų tikslų: išmokyti ugdytinį, skatinti jo požiūrių, vertinimų, elgsenos formavimąsi pageidaujama linkme. Tam būtinos žinios: reikia pažinti ugdytinį, žinotim ko, kada ir kaip siekti.

Šiandien beveik visos svarbesnės žmonių veiklos sritys yra pagrįstos mokslinėmis teorijomis, o jei to nėra – stengiamasi sukurti teorinius pagrindus, nes be šito nė vienoje veikos srityje tikėtis didesnės sėkmės negalima. Štai kodėl ypač pabrėžiama pedagoginio išsimokslinimo svarba: ne tik dirbantiems mokykloje, bet ir visiems, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su žmogaus ugdymu.

Mokėti praktiškai pritaikyti pedagogikos žinias – taip pat menas. Ar turintis pedagoginį išsimoklinimą žmogus bus pedagogas menininkas, priklauso tik nuo jo paties.

Taigi ugdymas yra menas pedagoginės veiklos prasme ir mokslas ugdymo teorijos atžvilgiu. O geras menininkas privalo išmanyti teoriją.

Edukologijos mokslų sistema

Edukologijos mokslų branduoliu pelnytai laikoma pedagogika, iš kurios ir išsirutuliojo edukacinių mokslų šeima.

Edukologija, kaip jau kalbėjome, daugiašakis žmogaus ugdymo mokslas. Visus edukologijos mokslus jungia bendras objektas – ugdymas, o skiriasi jie tyrimų sferomis bei institucijomis.

Pedagogiką – edukologijos branduolį – sudaro kelios atšakos:

1. Šeimos pedagogika, tirianti ugdymą šeimoje.

2. Teorinė pedagogika – nagrinėja ugdymo dėsningumus, sprendžia pedagogikos metodologijos problemas.

Teorinė pedagogika turi dvi atšaka: didaktiką ir auklėjimo teoriją.

3. Ikimokyklinė pedagogika tiria ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą. Jos išvados taikomos ikimokyklinėse įstaigose.

4. Mokyklinė pedagogika sprendžia mokyklinio ugdymo problemas. Jos atšakos – bendrojo ir profesinio lavinimo pedagogikos.

Bendrojo lavinimo pedagogikos objektas – ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Profesinė pedagogika sprendžia ugdymo problemas profesinėse, specialiose vidurinėse bei aukštosiose mokyklose.

5. Istorinė pedagogika tiria pedagoginių idėjų ir ugdymo praktikos istorijos raidą.

6. Lyginamoji pedagogika lygindama tiria įvairių šalių ugdymo teoriją ir praktiką.

7. Ugdymo technologijos tyrinėja specialias mokymo
dalykų metodikų problemas.

8. Specialiosios pedagogikos – tai kurčiųjų, aklųjų, protiškai atsilikusių, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų pedagogikos. Specialioji pedagogika, remdamasi bendrosios ir mokyklinės pedagogikos išvadomis, rengia specialias programas, pagal kurias psichofizinių sutrikimų turintys žmonės ruošiami gyvenimui.

Ryšys su kitais mokslais

Edukologija – žmogaus ugdymo menas. Žmogų tyrinėja įvairūs mokslai, todėl edukologija negali vystytis nuo jų atitrūkusi.

Glaudūs ryšiai sieja su filosofijos mokslu, iš kurios ji ir išsirutuliojo.

Kiekvienas filosofinis mokymas savaip nusako žmogaus gyvenimo tikslą, pasaulio, kartu ir ugdymo proceso pažinimą. Skirtingos ugdymo teorijos grindžiamos skirtingomis filosofijomis. Tai vadinama atitinkamos ugdymo krypties metodologiniu pagrindu.

Edukologija susijusi su politika.

Kiekvienos visuomenės vadovaujančios jėgos – valdžia remiasi viena ar kita filosofine pasaulio samprata, kurią įprasmina savo praktinėje veikloje – politikoje. Valdžios palaikoma ugdymo kryptis vadovaujasi tos valdžios politinėmis nuostatomis.

Norint kryptingai veikti žmogaus fizinį, psichinį ir socialinį vystymąsi, reikia žinoti vystymosi prielaidas. Todėl edukologija remiasi mokslais, tyrinėjančiais žmogų fiziniu, psichiniu ir visuomeniniu aspektais.

Norint ugdyti, būtina pažinti žmogaus anatomiją ir fiziologiją. Todėl edukologija naudojasi žmogaus anatomijos ir fiziologijos mokslų išvadomis.

Edukologija glaudžiai susijusi su psichologija – mokymu apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.

Svarbus edukologijos ryšys su logika: siekdami lavinti žmogaus protą, turime suprasti mąstymo dėsningumus.

Edukologija naudojasi sociologijos ir socialinės psichologijos duomenimis, kurie padeda pažinti ugdomą žmogų kaip visuomenės narį.

Taip pat bandoma naudotis kibernetikos pasiekimais. Ugdymas turi savo specifiką, todėl pedagogikoje kibernetikos idėjos negali būti taikomos tiesiogiai. Vis dėlto jos padeda edukologijos mokslininkams rasti būdų, kaip geriau nustatyti grįžtamuosius ryšius ir geriau valdyti ugdymą.

Edukologijos moksluose ir ugdymo praktikoje ryšiai su žmogaus anatomijos, fiziologijos, psichologijos mokslais yra nusistovėję. Sąlytis su logika, socialine psichologija, sociologija ir ypač su kibernetika kur kas silpnesnis, nes edukologijos teoretikai ir praktikai dar nėra tinkamai pasirengę jais naudotis.

Mezgasi pedagogikos ryšiai su antropologija, informatika bei vadybos mokslu.

Ugdymo tyrimai

Kiekvienas mokslas apibrėžia tiriamų reikšmių ratą – objektą. Edukologijos mokslo objektas yra ugdymas: pats procesas, jo organizavimas ir ugdymo struktūra.

Edukologija netyrinėja visų žmogų formuojančių veiksnių, nes tai būtų pernelyg sudėtinga. Ji remiasi mokslais, tiriančiais vystymąsi lemiančius veiksnius.

Pedagogikos mokslas ugdymo procese tyrimų kontekste:

1. Tiria auklėtojų bei mokytojų veiklos:

a) tikslo;

b) turinio;

c) atlikimo būdo – pedagoginį prasmingumą. Kitaip tariant, pedagogika rūpi, kokią mokomąją, lavinamąją ar auklėjamąją prasmę turi tos veiklos tikslas, turinys ir atlikimo būdas.

2. Fiksuoja dėl tų veiksmų vykstančius ugdytinių fizinio, psichinio, socialinio vystymosi pokyčius.

3. Remdamasis tyrimų išvadomis, formuluojama pedagoginės veiklos tobulinimo rekomendacijos.

Tyrimo samprata

Pedagoginio reiškinio mokslinio tyrimo esmė

Mokslo funkcija, minėjome, yra pažinti tikrovės reiškinių dėsningumus ir rasti tų reiškinių valdymo būdus. Pedagogikos mokslas ugdymo prasme tiria: a) ugdytojų pedagoginius veiksmus ir juos lemiančius veiksmus; b) dėl tų veiksmų vykstančius ugdytinių vystymosi pokyčius ir c) kuria naujus, efektyvesnius pedagoginių veiksmų modelius. Taigi pedagoginio reiškinio mokslinio tyrimo esmę galima nustatyti taip: ugdymo dėsningumų pažinimas ir moksliškai patikrintų ugdymo būdų kūrimas.

Norint ugdymo procesą valdyti, pirmiausia reikia ištirti ugdytojo ir ugdytinio sąveikos veiksmus, kurių dėka ugdytiniai keičiasi. Tai vyksta taip:

a) Ištiriami norimi tirti veiksmai ir stengiamasi pašalinti šalutinių veiksmų įtaką, kitaip tariant, veiksmai „išgryninami“;

b) Randami išskirtų veiksmų tarpusavio ryšiai;

c) Iš jų išskiriami pasikartojantys, t.y. nustatomi dėsningumai: kuris veiksmas nuolat duoda gerus rezultatus, kuris – prastesnis.

Radus dėsningumų, galima rekomenduoti efektyviausius veiksmus arba jų pagrindu siūlyti naujus ir vėl juos tirti.

Pavyzdžiui, siekiant pamoką tobulinti, reikėtų:

a) Nustatyti, koks mokinių žinių lygis pasiektas, taikant atitinkamus metodus; išsiaiškinti pašalinių informacijos šaltinių įtaką turimoms žinioms. Atmetę šios įtakos nulemtą mokinių informatyvumo dalį, sužinosime taikomų metodų poveikį;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1405 žodžiai iš 4653 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.