Edukologija
5 (100%) 1 vote

Edukologija

1. EDUKOLOGIJA – ŽMOGAUS UGDYMO MOKSLAS. PAGRINDINĖS EDUKOLOGIJOS SĄVOKOS.

UGDYMO SAMPRATA, APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS. EDUKOLOGIJOS RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS.

Pradedant edukologijos studijas pirmiausia reikia suvokti sąvokas, objektą, ryšį su kitais mokslais. Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos – vaikas ir aigen – vesti. Graikų kalboje paidagogike – ugdymo menas. Ugdymas pradėtas tyrinėti tik XVIII a. Pirmiausia pedagogika buvo vadinama mokslu apie ugdymą, vėliau imta vadinti – mokslu apie jaunosios kartos ugdymą. Klestint mokslui, pastebėta, kad žmogų reikia ugdyti visą gyvenimą, todėl pedagogiką imta vadinti mokslu apie žmogaus ugdymą. Šiandien labai paplitęs žmogaus ugdymo terminas- edukologija. Žodis edukologija sudarytas iš lotynų kalbos žodžio „educare“ – išvesti į kitą vietą, aukštyn; „educatio“ – auklėjimas, ugdymas ir graikų kalbos žodžio „logos“ – mokslas, mintis, žodis. XX a. suaugusiųjų švietimas įgyja naują pobūdį. 1965m. liepos mėn. Vyriausioje UNESCO būstinėje susirinkę ekspertai priėjo išvadą, kad šiuolaikinė mokslo, technikos ir technologijos pažanga reikalauja tokio ugdymo, kuris tęstųsi visą darbingą gyvenimą ( pranc. – „permanent“; angl. – „lifelong education“). Taigi pedagogikos terminas tapo nebetinkamas permanentiniam žmogaus ugdymui vadinti. Permanentinis ugdymas tapo filosofinė kategorija, nusakanti būtinumą nepaliaujamai ugdyti žmogų per visą gyvenimą. Edukologijos objektu laikomas visų amžiaus tarpsnių žmogus. Edukologijos mokslo dalykas – ugdymas. Taigi edukologija yra žmogaus ugdymo mokslas. Pedagogija – ugdymo praktika. T.y. pats ugdomasis darbas, kuriuo naujosios kartos yra ruošiamos gyvenimo reikalams. Gali būti gerų mokytojų ir neturinčių teorinio išsilavinimo pedagogikos srityje, kai tuo pačiu laiku moksliškai pasiruošę pedagogai praktikoje pasirodo kartais menkais mokytojais. Pedagogika ir Pedagogija – abi turi turėti tarpusavio ryšį.

2. EDUKOLOGIJOS MOKSLŲ SISTEMA

E

D

U

K

O

L

O

G

I

J

A PEDAGOGIKA Teorinė

Šeimos(familistika)

Ikimokyklinė

Mokyklinė

Istorinė

Lyginamoji

Ugdymo technologijos(metodikos)

Specialiosios pedagogikos

SOCIALINĖ EDUKOLOGIJA Jaunimo

Suaugusiųjų

Bendruomenės

Vietovės aplinkos

KULTŪROS EDUKOLOGIJA Žiniasklaida

Bibliotekinė

Etnologinė

Religinė

Meno institucijų

SUBKULTŪROS(šalia) EDUKOLOGIJA Delikventinė( teisių pažeidėjai)

Penitenciarinė(atgailos, pataisos)

ŠVIETIMO EDUKOLOGIJA Mokyklos vadyba(mokyklotyra)

Kitų ugdymo institucijų ir apskritai švietimo vadyba

Sąvokos ir jų vartojimas

Žmogus per visą savo gyvenimą keičiasi: auga, bręsta, sensta – kinta jo fizinė sandara, psichika – požiūris į pasaulį, savęs suvokimas, socialinis – visuomeniškas. Taigi kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai, vykstantys žmoguje vadiname vystymusi. Žmogaus vystymasis prasideda gemalinėje ląstelėje, o gimus tęsiasi visą gyvenimą. Vystymasis yra dėsningas, negrįžtamas ir kryptingas kitimo procesas

Kas yra ugdymas? Kokia jo esmė?

Vieni autoriai teigia, kad ugdymas yra „įtakos į žmogų procesas“, “ vyresniosios kartos veikimas į augančiąją“. „Vienų žmonių į kitus veikimą, pasireiškiantį jų bendradarbiavimą“ (A.Gučas) ir kt.

Ugdymas – atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas – trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.

Ugdymas kaip sąveika

Ryškiai matyti J.Vabalo- Gudaičio pedagoginiuose darbuose. Jis akcentuoja, kad „pedagogika yra mokslas apie konstrukcinę augančiųjų ir suaugusiųjų sąveiką“. Sąveiką jis laiko visuotiniu dinamišku tikrovės dėsniu, principu – turinčiu tikslą. Gamtoje viskas sąveikauja. Sąveikos problemos plačiai nagrinėjamos pedagogų darbuose, ji laikoma svarbiu pedagoginio proceso efektyvinimo veiksniu.

Sąveikos dėka ugdytiniai išmoksta:

• orientuotis pasaulyje;

• bendrauti;

• dirbti.

Ugdymas kaip bendravimas

Žmogaus socialinė būtis pasireiškia veikla (pažintine, praktine) ir bendravimu. Žodinis ir nežodinis bendravimas (žmonių komunikacija) vyksta keičiantis informacija, patirtimi.

Bendravimas neįmanomas be psichologinės sąveikos, nes vadovaujantis pedagogo vaidmuo dažnai reikalauja vienakrypčio veikimo. Tiesioginis bendravimas prasideda kontakto ir santykių užmezgimu, susitikus ugdymo dalyviams.

Ugdymas kaip veikla

Nuo seno ugdymas suprantamas kaip konkretus visų ugdytojų (tėvų , mokytojų ,auklėtojų) darbas, turintis tikslą, atitinkamas priemones ir jų taikymo būdus. Šiuo metu daugelis autorius pabrėžia, kad ugdymas – bendra mokytojų ir mokinių veikla. Taigi ugdymas – dvipusis procesas: ugdytojų ir ugdytinių lygiagretė, nors ir skirtinga, veikla.

Ugdymas kaip valdymas

Šiuolaikinių pedagogų akys vis labiau krypsta į kibernetiką – įvairių sistemų valdymo procesų mokslą, į jos pritaikymą ugdymo praktikai, programuotam ir kompiuteriniam mokymui. Ugdytojo ir ugdytinio bendravimas suprantamas kaip vieninga dinaminė atvira sistema, kur ugdytojas – valdančioji, ugdytinis – valdomoji sistema. Ugdytojas ir ugdytinis perima vienas kito veiklos signalus ir juos įvertina ar
koreguoja.

Valdymas – edukologinio vadovavimo šerdis. Vadovavimui reikia turinio – vertybinio signalo, siunčiančio į valdomąją sistemą. Visuomenei ir asmeniui prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka visuomenės ir asmens poreikius, interesus ,idealus. Todėl ugdymo turinį sudaro geriausia, pažangiausia žmonijos patirtis – kultūros vertybės. Vadovavimas žmonijos patirties įsisavinimui yra pagrindinė ugdymo funkcija.

Pereinant prie kitų sąvokų aiškinimo reikėtų jas suskirstyti į dvi grupes; sąvokos, kurios būdingos ugdytinio veikloje – saviugda, savišvieta ir saviaukla, o ugdytojo veikloje – auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas, formavimas. Šios visos sąvokos yra vadinamos – ugdymo funkcijomis.

SAVIUGDA – aprėpia dvi – savišvietos ir saviauklos sąvokas.

SAVIŠVIETA -savarankiška kiekvieno asmens veikla, siekiant žinių mokėjimų ir įgūdžių. Šiabdien, gyvenant sparčiai besivystančiame ir nuolat kintančiame informacijos laikotarpyje, savišvietos vaidmuo studijuojančio ir suaugusio žmogaus gyvenime yra labai didelis.

SAVIAUKLA – tai sąmoningas žmogaus poveikis sau, siekiant atsikratyti neigiamų savybių ir susiformuoti geresnes.

Ugdymo sąvokos ugdytojo veikloje

AUGINIMAS- šeimos, vaikų darželio, mokyklos veikla, sudaranti materialines ir dvasines sąlygas žmogui bręsti. Auginimo funkcijos: slauga, maitinimas, priežiūra, aprūpinimas, pamokymai. Auginimas nenutrūksta žmogui subrendus.

ŠVIETIMAS – (bendras, profesinis, religinis, kultūrinis, politinis, ekologinis ir kt.)žmogaus socialinės patirties gausinimas, skatinimas vertinti ir suprasti pasaulio reiškinius ir elgtis taip, kaip siūlo švietėjai. Istoriškai susiklostė dvi švietimo formos: mokyklinis ir visuomeninis.

Mokyklinis – mokymo ir auklėjimo įstaigų sistemos veikla, teikianti augančiai kartai išsimokslinimą ir išsilavinimą.

Visuomeninį švietimą plėtoja ir vykdo kultūros įstaigos, masinės komunikacijos priemonės(radijas, televizija, spauda, internetas), bažnyčia, menas. Visuomenė šviečiama įvairiais būdais- per pamokas, užklasinę veiklą, paskaitas, renginius, parodas, pamokslus. Bet efektyviausias būdas – mokymas.

MOKYMAS- sisteminga, organizuota, planinga ir kryptinga ugdytojo ir ugdytinių veikla, sąveika.

Organizuotumu, kryptingumu, planingumu bei sistemingumu mokymas ir skiriasi nuo įvairių kitų švietimo formų.

MOKSLINIMAS – švietimo mokymo tikslas, o jo rezultatas – išmokslinimas: žinojimas, mokėjimas, įgudimas.

LAVINIMAS -žmogaus fizinės, psichinės plėtros skatinimas. Fiziškai lavindami, siekiame, kad žmogus išaugtų sveikas, tvirtas, gražus. Skatindami žmogaus psichinį vystymąsi laviname jo protą, gebėjimus, jausmus, valią, charakterį.

AUKLĖJIMAS – skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. Auklėjant formuojami žmogaus santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu, daiktais ir savimi. Auklėdami laviname protą, jausmus, valią, charakterį. Auklėjimą papildo saviaukla.

FORMAVIMAS – ugdymo siekis suteikti asmenybės savybėms bei psichiniams procesams atitinkamą kokybę. Formavimo sąvoka įprasmina auginimo, švietimo, mokymo, mokslinimo, lavinimo bei auklėjimo procesą ir tikslus, kuriuos sau kelia ugdytojas.

UGDYMO SĄVOKOS, FUNKCIJOS IR JŲ SRITYS

Ugdymo sąvokos Sąvokų funkcijos Funkcijų sritys

ŠVIETIMAS • Ugdymo organizavimas;

• Informacija; – institucijos;

– turinys, metodai ir formos;

– mokslinė;

– techninė;

– ideologinė;

– etinė – estetinė;

MOKYMAS • Mokslinės žinios ir pažiūros;

• Mokėjimai ir įgūdžiai; – episteminės;

– technologinės;

– vertinamosios;

– intelektiniai;

– praktiniai;

LAVINIMAS • Psichinės jėgos;

• Fizinės jėgos;

• Praktinės jėgos; – pažintinės;

– emocinės -valios;

– gebėjimai;

– sveikata

– kūno kultūra;

– operacinės;

– organizacinės;

AUKLĖJIMAS • Asmenybės kryptingumas;

• Asmenybės charakteris; – interesai;

– vertybinės orientacijos;

– santykiai su aplinka;

– santykiai su veikla;

– santykiai su savimi;

FORMAVIMAS • Veiklos savybės;

• Santykių savybės – reprodukcinės;

– produkcinės;

– idėjinės- politinės;

– dorovinės;

– ekonominės;

– ekologinės.

• Teorinė pedagogika – nagrinėja ugdymo dėsningumus, sprendžia pedagogikos metodologijos problemas(didaktika, hodegetika);

• Šeimos pedagogika – tirianti ugdymą šeimoje;

• Ikimokyklinė – tiria ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą;

• Mokyklinė – sprendžia mokyklinio ugdymo problemas (dvi kryptys: bendrojo ir profesinio lavinimo pedagogikos);

• Istorinė – pedagoginių idėjų ir ugdymo praktikos istorinę raidą;

• Lyginamoji – lygindama tiria įvairių šalių ugdymo teoriją ir praktiką;

• Ugdymo technologijos – tyrinėja specifines mokymo dalykų metodikų problemas;

• Specialiosios pedagogikos – tai kurčiųjų(surdopedagogika), aklųjų(tiflopedagogika), protiškai atsilikusiųjų(oligofrenopedagogika), kalbos sutrikimų(logopedija). Rengia specialias programas.

Kitos edukologijos mokslo šakos ir jų atšakos tebesiformuoja; Lietuvoje jau yra padėti socialinės ir kultūros edukologijos pagrindai.

3. EDUKOLOGIJOS RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS

Edukologija – žmogaus ugdymo mokslas. Todėl žmogų tyrinėja įvairūs mokslai. Kokie gi mokslai artimiausi?

Glaudūs ryšiai sieja su filosofija( gr. phileo- myliu ir sophia –
išmintis) iš kurio ji ir kilusi. Vienoks ar kitoks filosofinis mokymas savaip nusako žmogaus gyvenimo tikslą. Skirtingos pedagogikos kryptys (humanistinė, pragmatinė, neotomistinė, egzistencialistinė) pagrįstos skirtingomis filosofijomis. Tai atitinkamos pedagogikos krypties metodologiniu pagrindu.

Edukologija susijusi su politika. Kiekvienos visuomenės vadovaujančios jėgos – valdžia remiasi viena ar kita filosofine pasaulio samprata, kurią įprasmina savo praktinėje veikloje – politikoje( gr. politike – valstybės valdymo menas). Valdžios palaikoma ugdymo kryptis vadovaujasi tos valdžios politinėmis nuostatomis (konstitucija, švietimo koncepcija).

Norint ugdyti būtina pažinti žmogaus anatomiją ir fiziologiją.

Glaudžiai susijusi su psichologija (gr. psyche -siela, logos -mokslas)- mokymo apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.

Svarbus edukologijos ryšys su logika (mokslu apie taisyklingą žmogaus mąstymą): siekdami lavinti žmogaus protą, turime suprasti mąstymo dėsningumus.

Edukologija naudojasi sociologijos( mokslas apie visuomeninių sistemų vystymosi ir funkcionavimo dėsningumus) ir socalinės psichologijos (mokslas apie žmonių grupių ir individų elgsenos grupėse faktus bei dėsnius) duomenimis, kurie padeda pažinti ugdomą žmogų kaip visuomenės narį.

Bandoma naudotis kibernetika (gr. kybernetike -valdymo menas, techniniai pasiekimai).

Atsiranda pedagogikos ryšiai su antropologija(gr. antropos -žmogus, logos -mokslas), informatika bei vadybos mokslu.

Literatūra

1. Jakavičius V. Mokyklos pedagogika.K.: Šviesa, 1996, psl.5 -17.

2. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. K.: Technologija“, 1993, psl.8 -14.

3. Jovaiša L. Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. K.: Šviesa, 1987, psl.7- 15.

4. Jakavičius V. Žmogaus ugdymas. K., 1998, psl.8 -12 ir 138- 141.

5. Šalkauskis St. Rinktiniai raštai/ Pedagoginės studijos I knyga, V.: Leidybos centras, 1992, psl.2 – 8.

4. UGDYMO MOKSLO KILMĖ IR RAIDA

Pirmosios pedagogikos teorijos(VI – IV a.p.m.e.)

Pirmosios ugdymo užuomazgos siejamos su religija (Pitagoras), su visuomenės gyvenimo tobulinimu (Sokratas, Platonas, Aristotelis);

Viduramžiai

Ugdymas pagrįstas Šventuoju Raštu. XIII a. šv. Tomas Akvinietis

sukuria vieningą teologinę sistemą dvasininkams rengti.

Renesansas

C.Vives (1492-1540). Parašytame veikale “ De disciplinis’

– ugdymo tikslas keliamas – tobulinti žmogų;

– mokymo tikslas – skatinti jaunimą būti išmintingesniais ir geresniais;

– auklėjimo tikslas – pamaldumas.

XVII a. ugdymo mokslo sistema

Jano Amonso Komenskio (1592-1670) parengta knyga – „Didžioji didaktika“(1632)

– Renė Dekartas (1596-1695) didelį dėmesį kreipė pažinimui;

– anglų švietėjas Džonas Lokas (1632-1704), kuris paneigė vaiko įgimtumą. Jis teigė, kad vaikas gimsta „švari lenta“(tabula rasa) ir viską pasiima aplinkoje per pojūčius.

XVIII a. ugdymo plėtotė

Šiame laikotarpyje išryškėjo trys reikšmingos asmenybės: Ž.Ž. Ruso,I. Kantas, J.Pestalocis.

Ž.Ž. Ruso sukūrė natūraliąją laisvojo auklėjimo teoriją. “ Emilis, arba „Apie auklėjimą“(1764) nusako svarbiausius veiksnius:

• gamta;

• žmonių aplinka ir santykių su jais situacijos;

• daiktai.

– Imanuelio Kanto veikla;

XIX a. ugdymas

J.F. Herbartas. Jis pedagoginę sistemą grindžia ontologija (būties teorija), etika ir bendražmogiškomis vertybėmis.

mokymo proceso suskirstymas į etapus:

1) aiškumo;

2) asociacijos;

3) sistemos;

4) metodo (naujų žinių pritaikymo);

Auklėjimo teorijoje jis vadovaujasi I. Kanto pažiūromis: drausminimas, dorovinių sąvokų mokymas, religingumo ugdymas.

Kitas taip pat reikšmingas pedagogikos mokslui švietėjas A. Dystervėgas, kuris susistemino J.H.Pestalocio pedagoginį palikimą.

XIX a. pagyvėjo lietuvių pedagoginė mintis: periodinėje spaudoje, atskiruose leidiniuose gvildenamos I.Kanto, J.H.Pestalocio, J.F.Herbarto, A.Dystervėgo, K.Ušinskio, L.Tolstojaus pedagoginės idėjos. Šis amžius pedagoginio mokslo raisai svarbus dar tuo, kad pradeda formuotis nauja problema – suaugusiųjų ugdymas, nes auganti civilizacija pareikalavo raštingų ir kvalifikuotų darbuotojų. Ši mokslo šaka pavadinama andragogika. Pedagogikos mokslininkai andragogiką įtraukė į jaunuomenės ugdymo sistemą – pedagogiką, o pastaroji iš vaikų ugdymo mokslo peraugo į visų žmonių ugdymo mokslą – edukologiją.

Naudota literatūra

1. Jovaiša L. Edukologijos įvadas.Kaunas „Technologija“ 1993, psl. 16-24.

FILOSOFINĖS KRYPTIES

NEOTOMISTINĖ P.

Ugdymo tikslas:

• aktyvus katalikas;

Žymesni atstovai:

• T.Akvinietis, S.Šalkauskis

NEOPOZITYVISTINĖ P.

Ugdymo tikslas:

• besiremiantis klasikiniu pozityvizmu;

• priimantis tiktai tiesą, kurią skelbia tikslieji mokslai;

• remiasi tik empiriniu tikrovės pagrindu.

• inovacijų taikymas.

Žymesni atstovai:

J.Vabalas -Gudaitis

PRAGMATINĖ P.

Ugdymo tikslas:

• praktinė naudos filosofija grindžiamas ugdymo mokslas;

• teisinga yra tai, kas naudinga.

Žymesni atstovai:

JAV pedagogas D.Dewey.SOCIALINĖ P.

• dėmesio centras – socialiai aktyvus asmuo;

KULTŪROS PEDAGOGIKA

• objektyvių vertybių kūryba ir jų perėmimas;

• tobulinti visuomenės gyvenimą;

• plėtoti socialinio gyvenimo dorybes (tyrumą, toleranciją, veiklumą ir tiesą)

TARYBINĖ (SOVIETINĖ) PEDAGOGIKA

• grindžiama komunistinė
doktrina;

• dialektinis materializmas ir ateizmas;

• gyventi totalitarinio socializmo sąlygomis;

• pedagogikos mokslas ideologizuotas ir politizuotas.

XX a. PSICHOLOGINĖS KRYPTIES PEDAGOGIKA

BIOPSICHINĖ PEDAGOGIKA

• biologinių ir materialinių poreikių tenkinimas, pasiremiant fizine jėga , gyvenimo išmintimi, o ne mokslu;

• sudaryti sąlygas natūraliam vaiko aktyvumui, kad jis galėtų realizuoti savo interesus;

• natūralistinė ugdymo teorija (žmogaus gyvenimui parengimas);

• sudaryti sąlygas laisvam vaiko vystymuisi;

• ugdymas, paremtas biologine vaiko prigimtimi, jos kruopščiu tyrinėjimu, pažinimu;

„NAUJOSIOS MOKYKLOS“ PEDAGOGIKA

• „Naujoji mokykla“- užtikrinti vaiko individualų psichinį ir socialinį – demokratinį vystymąsi: ugdyti bendrą grupėje iniciatyvą, kritišką mintį ir tikrą solidarumą;

• mokykla turi tapti miniatiūrine visuomene, autonomiškai ir demokratiškai tvarkančia savo reikalus;

• mokyklinės bendruomenės kūrimas, kurią sudaro tėvai, mokiniai, mokytojai, tarsi viena šeima;

• individualizuoti mokymą pagal vaikų gebėjimus ir charakterį.

DARBO MOKYKLA

• mokyklose imta mokyti rankų darbo, susieto su amatais, įgūdžių, reikalingų būsimam profesiniam fiziniam darbui;

• darbo turinį sieja su lavinimu, nes manoma, kad svarbu doroviniu ir socialiniu požiūriu;

• kuriamos mokyklų dirbtuvės, formuojasi skirtingos pažiūros – orientuojama į profesinį supratimą ir įgudimą.

EKSPERIMENTINĖ PEDAGOGIKA

• pradėta eksperimentais tyrinėti vaikus (atsiranda paidologija);

• natūraliais eksperimentais grindžiamos įvairios mokyklų reformos, plačiai taikomi didaktiniai ir psichologiniai testai;

• sukurta elgesio psichologija (eksperimentuojama su gyvūnais), kurią sudaro: a)psichinė reakcija į išorinius poveikius;

b) ta pati situacija, veikianti į tą patį individą, sukelia tokį patį atsaką;

c) asociaciniai ryšiai galvos smegenyse parengia skirtingą reakciją į situacijos poveikius.

ASMENYBĖS PSICHOLOGIJA

• tyrinėjamas intelektas, asmenybės esmė, santykis su aplinka;

• asmuo aplinkoje vidinių ir išorinių galių dėka gali išsiugdyti veiksmingą „aš“

• savęs pažinimas, asmenybės laisvės ugdymas;

ŠIUOLAIKINĖ HUMANISTINĖ PEDAGOGIKA

• remiasi humanistinėmis nuostatomis;

• orientuotis į žmogaus prigimtį;

• pedagogo konsultanto pareiga, padėti jaunimui ir subrendusiems žmoniems susidūrusiais su sunkumais;

• sugebėti rasti vidinės problemos esmę ir jų priežastis;

• padėti žmogui sukurti adekvačią asmenybę, optimaliai funkcionuoti darbe ar kitur.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2450 žodžiai iš 8149 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.