Eima raudiniai rubiaceae
5 (100%) 1 vote

Eima raudiniai rubiaceae



Sėkla – evoliucijos šedevras, unikali struktūra, kurioje susidaro visas būsimojo augalo užuomazgines dalis turintis gemalas.sėklose gemalą tvirta luobelė saugo nuo mechaninių pažeidimų ir nepalankių aplinkos sąlygų. Čia yra ir atsarginių maisto medžiagų, padedančių gemalui bei iš jo atsirandančiam jaunam augalui gyventi.

Pirmosios sėklos atsirado vėlyvajame devone maždaug prieš 360 mln. m. Pirmieji augalai su sėklomis buvo lyginopteridopsida – sėkliniai paparčiai.Tai mediniai augalai su kolonos formos stiebais, kurių viršūnėje augo paparčiams būdingos sandaros stambūs lapai. Tokie buvo pirmieji sėkliniai augalai pinophyta – plikasėkliai.Nuo tikrųjų paparčių lapų jų lapai skyrėsi tuo, kad vietoje sporų išaugdavo primityvios sandaros sėklos. Jų gemalai subręsdavo tik sėkloms nukritus ant žemės. Spėjama, kad sėkliniai paparčiai ar į juos panašūs augalai yra visų sėklinių augalų pirmtakai (P. Sasnauskas, V. Sasnauskas, 1997).

Lietuvos pašarinių ir vejų žolių selekcininkai, ieškodami vietinės kilmės pradinės selekcinės medžiagos bei suprasdami, kad įstatymais neapsaugotose natūraliose augimvietėse augantys laukiniai ekotipai gali negrįžtamai dingti, įsijungė į kompleksinę genetinių išteklių išsaugojimo programą. Buvo sudarytas saugotinų rūšių žolių, turinčių didžiausią reikšmę Lietuvos žemės ūkiui, sąrašas.

1997-1999 m. ekspedicijų metu po 143 įvairias Lietuvos vietoves buvo surinktos 24 rūšių varpinės ir 17 rūšių ankštinės žolės. Daugiausia (apie 70 %) buvo renkami selekcionuojamų pašarui ir vejoms žolių rūšių pavyzdžiai. Daugiamečių žolių sėklų ar augalų pavyzdžių iš viso buvo surinkta 557, iš jų varpinių – 423 ir ankštinių – 134.

Tyrimai rodo, kad galima kaupti daugiamečių žolių laukinių ekotipų genofondą, nes dalis 1995-1997 m. Šilutės, Kėdainių, Panevėžio, Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus bei Varėnos rajonų įvairiose natūraliose augimvietėse surinktų genotipų pasižymėjo didele morfologinių požymių bei ūkiškai naudingų savybių įvairove rūšies viduje; išaiškintos natūralios augimvietės, kur susiformavo genetiniu požiūriu įdomiausi genotipai.

Įvairių daugiamečių žolių rūšių laukiniai ekotipai nevienodai perspektyvūs selekciniu požiūriu: tarp pievinių miglių, tikrųjų eraičinų, paprastųjų šunažolių, pašarinių motiejuku, avinių bei raudonųjų eraičinų, baltųjų dobilų rūšių yra labai perspektyvių (derlingesnių, atsparesnių ligoms, įvairaus ankstyvumo) genotipų. Daugiamečių svidrių genotipai perspektyvumu nepasižymėjo – buvo nepakankamai produktyvūs, o atsparumo žiemojimui nepavyko išaiškinti dėl švelnių žiemų tyrimo metais.Pašarinių žolių genetinę kolekciją šiuo metu sudaro 423 sėklų pavyzdžiai, iš jų 156 laukiniai (N. Lemežienė, J. Kanapeckas, 2000).

Lietuvoje nacionalinė augalų genetinių išteklių (AGI) programa pradėta vykdyti 1994 metais, kai aštuonioms Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigoms pradėjus įgyvendinti programą „Kultūrinių augalų resursai”, kuri 1998 metais peraugo į valstybinę mokslo programą „Genofondas”, buvo paruoštas bendras veiklos planas ir strategija, unifikuotos AGI tyrimo ir saugojimo metodikos. Per penkerius programos vykdymo metus atlikta turimos medžiagos inventorizacija, atnaujinti iki šių dienų išlikę lietuviškos kilmės genofondo pavyzdžiai ir pradėta naujų paieška. Paskutiniu metu Lietuvoje kasmet genofondo kolekcijos pasipildo 200-300 naujais lietuviškos kilmės pavyzdžiais. Didžioji dalis sėklomis besidauginančių pavyzdžių padėti į genų banką ilgalaikiam saugojimui. Vegetatyviškai besidauginančių augalų genetiniai ištekliai pradėti saugoti specialiai įrengtose genofondo lauko kolekcijose ar in vitro būdu. Augalų genetinei įvairovei tirti įsisavinami modernesni metodai – izofermentų variacijos nustatymas ir net DNR tyrimais paremtos technologijos (A. Būdvytytė, 2000).2. Literatūros apžvalga

2.1. Sėklų dygimo biologija

2.1.1. Sėklų ramybės būsena ir sužadinimas

Pasitaiko augalų, kurių sėkloms nereikia pabūti ramybėje. Jos sudygsta dar neišbyrėjusios iš vaisių. Šis reiškinys vadinamas viviparija. Javai prieš brandą ar pjūties metu dažnai sudygsta dar nenukirsti, varpose, arba gubose dėl lietingo ir drėgno oro, nes tik drėgmės trūkumas stabdė jų gemalo vystymąsi. Priešpjūtinis dygimas pavojingiausias yra rugiams.

Tačiau daugumos augalų subrendusios sėklos dygti pradeda tik po tam tikro laiko, vadinamo ramybės periodu (A. Ingver, R. Koppel, I. Tupits, K. Annamaa, 2002, S. Stašauskaitė, 1995). Sėklų ramybės metu nevyksta augimas, nors sąlygos jam ir būna palankios. Vidutinio klimato juostoje augančių augalų sėklos, kad nutrūktų ramybė, turi praeiti šaltąjį periodą (Sylvia S. Mader, 1999). Pavyzdžiui, obelų, kriaušių, slyvų ar vyšnių sėklos, žiemą laikytos kambaryje, pasodintos pavasarį nedygsta. Norint sudaiginti jų sėklas, reikalinga šaltoji stratifikacija. Stratifikuojamos sėklos sluoksniuojamos su drėgnu smėliu, pjuvenomis bei durpėmis ir 3 – 6 mėn. laikomos laikomos šaldytuve, šaltame rūsyje, sniege arba įkasamos į žemę ir paliekamos iki pavasario.

Stratifikacijos procesas vyksta fazėmis. Pirmosios fazės metu suaktyvėja mitochondrijos,
didėja fermentų (katalazės, peroksidazės, lipazės, rūgščiosios fosfatazės) aktyvumas, susidaro nauji gemalo ląstelių organodai. Antrosios fazės metu pradeda irti atsarginiai baltymai ir jų hidrolizės produktai perkeliami į gemalą. Prasideda nukleo rūgščių sintezė, susidaro naujų fermentų. Manoma, kad dėl žemos temperatūros pakinta ketvirtinė baltymų molekulės struktūra bei lastęlių membranų savybės.

Stratifikuojamose sėklose suyra augimo inhibitoriai.

Šaldant sėklas gausėja giberelinų ir citokininų. Tačiau stratifikacijai baigiantis šių reguliatorių kiekis krinta, o sudygusiose sėklose visų reguliatorių kiekis labai mažas.

Stratifikaciniai pokyčiai gemale vyksta dažniausiai ne aukštesnėje kaip 0-7°C temperatūroje ir trunka 2-4 mėn. ir ilgiau. Jei temperatūra per aukšta, sumažėja sėklų dygimo energija. Stratifikuotoms sėkloms dygti palanki temperatūra yra 9-12°C. Po ilgesnės stratifikacijos sėklos gali dygti ir aukštesnėje temperatūroje.

Daiginat sėklas ne visiškai pasibaigus šaltajai stratifikacijai, prasideda antrinė (indukuota) ramybė. Indukuota ramybė prilygsta giliajai (organinei) ramybei, nes gemalas praranda galią normaliai augti. Tada vėl reikalinga šaltoji stratifikacija. (S. Stašauskaitė, 1995). Laukinių augalų sėklos stratifikuojasi natūraliomis sąlygomis: žiemą, po nukritusių lapų sluoksniu. Įvairių augalų sėklų dygimo temperatūra labai skiriasi. Rugių, miežių, dobilų sėklų

minimali dygimo temperatūra yra 0-5°C, kukurūzų – 5-10°C, agurkų, melionų ir moliūgų – apie 15°C. Optimali įvairių augalų sėklų dygimo temperatūra svyruoja nuo 25 iki 40°C. Maksimali temperatūra, kurioje sėklos nustoja dygti svyruoja nuo 30 iki 50°C. Sėklos, pasėtos į dirvą, kurios temperatūra žemesnė už minimalią jų dygimo temperaūrą, pradeda pūti (P.Bluzmanas, S. Borusas, J. Dagys, J. Gruodienė, S. Stašauskaitė, V. Šlapakauskas, V. Vonsavičienė, 1991).

Sėklų daigumą skatina jarovizacija, kai temperatūros pokyčiai sužadina daigumą. Sėklos 1-5 d. mirkomos18-20 °C temperatūros vandenyje. Tada 10-15 d. laikomos šaldytuve. Sudygsta 3-5 d. anksčiau, padidėja daržovių derlius.Šis būdas labai tinka atsparesnėms šaltam orui kopūstų, morkų, petražolių, burokėlių, svogūnų sėkloms.

Šilumamėgių daržovių sėklos grūdinamos pakaitomis veikiant aukštesne ir žemesne temperatūra. Išbrinkusios agurkų sėklos 4-7 paras pakaitomis laikomos 18-20 °C temperatūroje 6 val., ir 0-2 °C temperatūroje 18 val. Atsparesnės žemai temperatūrai sėklos laikomos 0-2 °C temperatūroje 18 val. Išbrinkusias sėklas galima 3 paras laikyti šaldytuvo vidurinėje lentynoje. Svarbiausia, kad jos neperdžiūtų. Augalai iš tokių sėklų būna atsparesni temperatūros kaitai ir atšalimui. Grūdintos sėklos po prieanga sėjamos anksčiau, nei įprasta. Tai tinka ir iki sodinimo keletą dienų gūdintiems daigams.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1253 žodžiai iš 3949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.