Eko problemos
5 (100%) 1 vote

Eko problemos

Pirmoji ekologinė katastrofa ištinka prieš 7000 metų. Sacharos vietoje tuo metu buvo klestintis kraštas, veisesi daugybė gyvūnų. Anri Loto [Henri Lhote] atrasti uolų piešiniai Tasilyje tai iškalbingai liudija. Matome žirafas, begemotus, zebrus, antilopes ir daygybę kitų savanos gyvūnų. Tačiau taip pat matome ir daugybę žmonių su nesuskaičiuojamomis gyvulių kaimenėmis. Manoma, kad žolės nuganymas buvo svarbus veiksnys, padejęs atsirasti didžiausiai planetos dykumai. Šiuo metu šis procesas tebesitęsia – dykuma plinta iki 10 km per metus. Tačiau ir dabar vietiniai gyventojai dykumos pakraščiuose prestižo sumetimais laiko didžiules bandas, tuo tik pagreitindami procesą.

Biblijinio rojaus vietoje – šalyje tarp Tigro ir Eufrato taip pat dabar plyti dykuma. Intensyvi drėkinamoji žemdirbystė iššaukė dirvožemio druskėjimą, dirva buvo nualinta. Dabar ten vėjas pusto smėlį.

Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Visi žinome kas atsitiko Aralo jūros apylinkėse. Tai taip pat neapgalvoto žmogaus įsikišimo į gamtos procesus pavyzdys. Jūros vanduo atsitraukė apie 40 km ir traukiasi toliau. Vėjas nešioja druską, nebėra geriamo vandens, plinta ligos.

Beatodairiškai kertami tropiniai miškai Brazilijoje ir kitur. Nyksta natūralūs planetos plaučiai. Statomos naujos gamyklos niekam nereikalingiems daiktams gaminti. Žmogus puikiausiai gali apsieiti be 80 procentų pramonės gaminių, dauguma jų be naudos voliojasi arba išmetami. Vyksta gamyba dėl gamybos ir dėl pelno.

Jau Egipto faraonai kiekvienas stengėsi išsiskirti savo piramidės dydžiu. Šiuolaikinis pavyzdys – Holivudo magnatai Los Andžele demonstruoja savo galią ir turtus statydamiesi savo namus : Taikonas Marvinas Deivis pasistatė 5 000 kv. metrų namus, o jį lenkia Aaronas Spelingas, netoliese statydamas 6 000 kv. metrų būstą.

Gaisrų metu išsiskiriančios įvairios medžiagos neigiamai veikia aplinką. Toksiškos yra ne tik gaisro metu išsiskiriančios degiosios dujos, bet ir milžiniški sveikatai kenksmingų dalelių kiekiai, per gaisrą pasklindantys į aplinką. Šių dalelių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Švedijos Mokslinių tyrimų ir bandymų instituto (SP) priešgaisrinės saugos specialistai nustatė, kad užterštumas dėl nesudegusių angliavandenilių emisijos gaisro metu prilygsta viso pasaulio sunkvežimių transporto per metus sukeltam užterštumui. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos.

Dėl netinkamos priešgaisrinės saugos ir nedidelis gaisras gali virsti katastrofa. Pavyzdžiui „Sandoz“ chemijos gamykloje (Basel, Šveicarija) kilus gaisrui, ištisos tonos pavojingų chemikalų pateko į Reino upę. Žuvo daugybė žuvų. Smarkiai užteršta buvo ir pati upė, kaip geriamo vandens šaltinis.

Toksinės nuolaužos – tai dar viena milžiniška, su gaisrais susijusi problema, dėl kurios gali kilti daugybė papildomų išlaidų, būtinų užterštumo padariniams likviduoti

Toksinės, ugnies plitimą stabdančios medžiagos

Rockwool akmens vatoje yra apie 94-98 % akmens medžiagų, kurios yra nedegios, todėl šiai izoliacijai pagaminti nebereikia papildomų ugnį stabdančių medžiagų. O degiosios izoliacijos atveju, kad ji taptų mažiau degi, neretai pridedama papildomų cheminių medžiagų. Kai kurie šių chemikalų yra smarkiai kritikuojami dėl neigiamo jų poveikio aplinkai. Boratas ir borato rūgštis, pavyzdžiui, naudojami izoliacijai iš popieriaus atliekų (makulatūros) gaminti, teršia dirvą ir vandenį. Pagal Europos Sąjungos medžiagų klasifikaciją, šias medžiagas siūloma priskirti reprodukcinėms toksinėms medžiagoms. Borato kiekis popieriaus atliekų izoliacijoje yra iki 20 % (arba iki 150 kg 100 m2 izoliuoto ploto).

Bromintos, ugnį sulaikančios medžiagos naudojamos daugelyje polimerų. Jos gali biologiškai kauptis maisto pramonėje naudojamose medžiagose ir, jas pakaitinus, pavyzdžiui, gaisro metu, išsiskiria dioksinai.



Afganistano laukia dar viena katastrofa. Amerikiečių bombardavimai, kartu su daug metų trukusiu pilietiniu karu ir sausra, gali šioje šalyje sukelti ekologinę krizę. Dabar žiniose iš šios šalies dominuoja humanitariniai ir politiniai klausimai. Bet jie neleidžia pamatyti kadaise turtingų Afganistano gamtinių resursų ir nuostabios gamtos, tyliai sunaikintos karo metais. Kitą mėnesį JT siunčia į regioną grupę ekspertų, turėsiančių įvertinti aplinkai padarytą žalą.

Kadaise Afganistano pietrytinė dalis buvo apaugusi vešliais miškais, gausiai drėkinamais musoninių lietų. Dabar krašte miškas užima mažiau nei 2 proc. teritorijos. Daugiausia miškų buvo iškirsta Talibano valdymo metais, kuomet mafija masiškai išvežinėdavo medieną į Pakistaną. O intensyvus bombardavimas dabar naikina ir degina ir tą, kas išliko.

Aplinkai labai kenkia ir pabėgėlių krizė, o padaryta žala gali būti nepataisoma. Miškai kertami siekiant padidinti dirbamos žemės plotą, bet šitaip pasiekiama nauda yra tik trumpalaikė. Galiausiai žemė nebetiks net ir primityviausioms žemės ūkio formoms. Pabėgėliai, kurių dabar yra apie 4 mln., taip pat kerta mišką kurui.

Bombos, krentančios Afganistane, ypač kenkia šalies gyvūnijai. Paukščiai,
tokie kaip pelikanai ar nykstančiosios Sibiro gervės, kerta rytinį Afganistaną skrisdami vienu didžiausių pasaulyje migracijos maršrutų, nusitęsusiu nuo Sibiro iki Indijos ir Pakistano. Tačiau regionu praskrendančių paukščių skaičius sumažėjo net 85 proc. Gervės yra labai jautrios, todėl, pajutusios mažiausią pavojų, jos pakeičia maršrutą.

Raižyti kalnai paprastai buvo saugi kalnų leopardų, gazelių, lokių ir Marko Polo avių gyvenamoji vieta. Bet dabar visi šie žvėrys kenčia dėl bombardavimo, kovotojų ir pabėgėlių antplūdžio. Pavyzdžiui, kai kurie pabėgėliai medžioja sniego leopardus siekdami išsipirkti saugų sienos kirtimą. Juodojoje rinkoje už vieną leopardo kailį galima gauti 2000 dolerių. Manoma, kad centrinėje Azijoje iš viso teliko apie 5000 sniego leopardų, o Afganistane jų yra mažiau nei 100, bet šie skaičiai nuolat mažėja. Nyksta ir sakalų, medicininių augalų ir retesnių rūšių medžių skaičius. Anksčiau didumą nelegalios prekybos šiomis vertybėmis kontroliavo Talibanas, tačiau dabartinis valdžios vakuumas tik dar pablogino situaciją.

Bombardavimas paliks ne tik sprogimų išraustus kraterius, bet ir kitas skaudžias žymes. Nors gynybinių klausimų žinovai ir teigia, kad nuskurdintojo urano bombos Afganistane buvo naudojamos rečiau nei Kosove, bet ir tradiciniai sprogmenys bus užteršę šalį daugeliu kenksmingų medžiagų. Tarp jų rasime tokius nuodingus junginius, kaip kancerogenas ciklonitas ar raketų kuras, turintis savyje perchloratų, kenkiančių skydliaukei.



Uraganas – tai galinga, šelstanti atogražų audra su smarkiais vėjais ir lietumi. Pilnas uragano plotas dažnai apima net 500 myliu rata. Jo vidurys – centras – vadinamas ,,akimi“. Pačioje akyje – centre – maždaug 15-kos myliu plote, debesu nebūna ir vėjas nesiaučia, bet aplink debesys juoduoja ir vėjo greitis siekia nuo 80 ligi 150 myliu į valandą.

Uraganai paprastai ateina per Atlanto vandenyną į vakarus, paliečia Karibų salas ir Šiaures Amerikos pakraštį. Ramiajame ir Indijos vandenynuose žinomi „taifūnai“ (typhoons) ir tropiniai „ciklonai“ (cyclones). Bet kaip tuos vėjus pavadintum, jie labai pavojingi žmonėms – būna daug mirčių ir sugriautų pastatų.

Uraganai, kurie susidaro vakariniame Meksikos pakraštyje, yra mažiau pavojingi, nes jie išsisiaučia pačiame Ramiajame vandenyne ir, nepasiekę žemės, nurimsta.

Vakarinio Ramiojo vandenyno audros priešingai – neša didelį pavojų ir pražūti tirštai apgyventiems Pilipinams, Japonijai ir Azijos žemynui.

Kaip uraganas susidaro?

Niekas tiksliai nežino, kaip ir kodėl susidaro uragano audros. Tačiau šiluma ir drėgmė yra pagrindinės priežastys. Paprastai uraganai susiformuoja vasarai baigiantis, kai vandenynas buna išilęs ligi 80°F ir drėgmė labai didelė. Uraganas prasideda kai susidaro žemo slėgimo žiedai virš tropinės jūros. Šiltas, drėgnas oras kyla smarkiai į tuos žiedus nešdamas karštą ora ir garus aukštyn. Tada drėgnas vėjas ima verštis sūkuriais iš visų pusių sukdamasi aplink uragano akį.

Kai vėjai įsismagina, prasideda ciklono tipo audra ir siaučia ligi nusibloškia i žemyną arba į šaltą sritį vandenyne, kur sunyksta.

Kurie uraganai pavojingiausi?

Uraganas gimsta vandenyne, tornado paprastai susikuria žemyne. Tornado gali kilti visur, bet dažniausia Amerikos lygumose ypač pavasarį ar vasaros pradžioje. Texas, Oklahoma ir Kansas valstybės nuo tornado daugiausia nukenčia.

Nors mokslininkai dar nėra pilnai ištyrę, kas pradeda tuos mirti nešancius vėjus, bet aišku, kad jie surišti su griaustinio debėsimis. Tam sąlygos yra palankios, kai masė karšto, drėgno oro stumiasi į šiaurę iš Meksikos įlankos ir patenka po šaltesniu, sunkesniu šiaurės oru, susidaro debesys ir išsivysto audra, kartais iki didžiausio viesulo dūkimo.

Pradžioje matomas kabantis apskritimas nuo debesų. Pamažu lopas ilgėja, leidžiasi žemyn ir pasiekia žemę viska sukdamas. Pradžioje šviesus, vėliau, kai įsuka dulkes ir skeveldras, tampa tamsus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1427 žodžiai iš 4753 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.