Ekologijos ir aplinkos apsaugos kontrolinis darbas
5 (100%) 1 vote

Ekologijos ir aplinkos apsaugos kontrolinis darbas

ETOLOGIJA yra mokslas, tiriantis gyvūno arba jų grupės elgesį tam tikroje aplinkoje ir atskleidžiantis elgesio biologines priežastis, gyvūno atsaką (reakciją) į aplinkos dirgiklius bei šių atsakų dėsningumus. Elgesys – tai bet kokie gyvūno veiksmai ir nejudrumas, organizme vykstančių procesų išorinė išraiška. Ir gyvūno judesiai, kvėpavimas, mityba, ir vos įžvelgiamas ausų krustelėjimas, pasišiaušę plaukai ir kita – tai elgesio apraiškos, o sustingimas vietoje yra įžanga į tolesnius veiksmus, tarsi gyvūnas svarstytų, kaip pasielgti toliau. Kitaip tariant, elgesys yra vidinio (subjektyvaus) pasaulio (psichikos) atitikmuo, o psichika – objektyvaus (išorinio) pasaulio subjektyvus atspindys ir elgesio reguliatorius. Kalbant apie išorines psichikos apraiškas, etologijoje “psichikos” sąvoka vartojama retai. Pirmenybė teikiama “elgesio aktų”, “elgesio formų” sąvokoms, tačiau šios apima ir atitinkamus psichinio aktyvumo tipus.

Kodėl elgesys būtent toks? Ar viskas, ką daro gyvūnas, yra gyvybiškai svarbu? Gal jis ką nors atliktų kitaip ir kitu metu? Šias problemas nagrinėja etologija, atsakydama į klausimus KAS? KUR? KADA? ir DĖL KO?, t.y. rodo, kokie yra elgesio motyvai, stimulai, gyvūno suvokimo galimybės. Išmanyti gyvūnų elgesio ypatybes – vadinasi, suprasti daugelį gamtos dėsnių, kurie padėtų pažinti gyvūnų gyvenimo būdą, nuspėti jų veiksmus, įvertinti gyvūnų išgyvenimo, veisimosi galimybes tam tikromis sąlygomis, kontroliuoti gausą.

Gyvūnų gyvenimo variklis – giminės tesimas, todėl reikia išlikti gyvam ir palikti palikuonių. Tai įmanoma, palaikant informacinius ryšius su aplinka ir atitinkamai derinant savo veiksmus. Gyvūnams reaguojant į aplinką, jų smegenyse lieka tam tikrų objektų, atsitikimų atvaizdai. Vaizdas – gyvūno elgesio reguliatorius, atspindys to, kas jau buvo ir kas dar bus. Vaizdas skatina gyvūną ieškoti atitikmens aplinkoje arba vengti jo (pavyzdžiui, stirna, išgirdusi šunų skalijimą, pasileidžia bėgti, nors šunų dar nemato, – ją veja ne garsas, bet būsimo susitikimo vaizdas). Ši savybė vadinama anticipacine, arba sugebėjimu numatyti įvykių eigą. Gyvūnams būdingos vaizdinio ir veiksminio mastymo užuomazgos. Gyvūnai negali spręsti mintyse, jiems nebūdingas abstraktus mąstymas – jie mąsto veikdami arba lygindami situacijos vaizdus: tai, ką pamatė dabar, susiedami su atmintyje esančiais vaizdais. Gyvūnų mąstymas primena situaciją, kurią žmonės apibūdintu posakiu “šovė į galvą”.

Gyvūnų elgesys etologijoje suprantamas kaip viena svarbiausių prisitaikymo sistemų. Gyvūno organizmas gali išgyventi, išlaikydamas pusiausvyrą su aplinka, nuolat atitinkamai atsakydamas į aplinkos dirgiklius refleksais. Visos gyvūnų prisitaikymo sistemos, sąveikaudamos tarpusavyje, sudaro sąlygas gyvūnams, jų grupei, populiacijai išgyventi ir egzistuoti, esant tam tikrai jų gausai, todėl miško bei medžioklės Ūkyje, aplinkosaugoje svarbu atsižvelgti ne tik į vieno gyvūno elgesį, bet į gyvūnų elgesį populiaciniame (sinekologiniame) lygmenyje, pažinti gyvūnų elgesį ne tik jų populiacijoms kontroliuoti, bet ir rūšių įvairovei išsaugoti.

Elgesio pažinimas sudaro sąlygas nustatyti ryšius tarp elgesio ir gyvūno organizme vykstančių vidinių bei gyvūno aplinkos procesų, kurie pasireiškia prieš tam tikrą elgesį, lydį jį arba yra jo pasekmė. Pirmiausia kyla klausimas, kaip nustatyti mus dominančių reiškinių ir įvykių, kurie tuos reiškinius paskatino, ryšį. Bandymas tai paaiškinti vadinamas priežastine analize. Standartinės analizės schemos nėra, bet ši analizė visada atliekama keliais etapais. Svarbiausias yra pirmasis etapas – elgesio aktų apibūdinimas ir klasifikavimas. Šiuo tikslu naudojami tokie metodai:

 Stebėjimų,

 Stimulų,

 Sąlyginių refleksų,

 Deprivacijos,

 Kiti eksperimentiniai metodai.

Gyvūnų elgesio reiškiniai būną tokie:

 Įgimti (paveldėti, nereikalaujantys išankstinio išmokymo – nesąlyginiai refleksai bei instinktai),

 Įgyti (išmokti),

 Intelektiniai (įgyti mąstant).

Šie reiškiniai glaudžia tarpusavyje susiję, bet skirtingų rūšių gyvūnų elgesyje reiškiasi nevienodai. Tos pačios rūšies gyvūnams būdingi individualūs šių elgesio reiškinių skirtumai, kurių kaitos diapazonas sudaro tam tikras rūšies reakcijų normas.

Tirdami elgesį, mes nustatome ryšius tarp gyvūno poelgių ir išorinių bei vidinių įvykių – tų, kurie jau buvo, kurie yra dabar, ir tų, kurie sąlygoja vėlesnes elgesio apraiškas, lemiančias gyvūno išgyvenimą, jo galimybes veistis. Gyvūnas neatlieka veiksmų šiaip sau – savo veiksmais jis siekia tam tikro tikslo. Yra tokie 3 pagrindiniai bet kokio elgesio reiškimosi elementai:

1. Motyvacija,

2. Stimulas,

3. Atsakas (reakcija).

Kitaip tariant, yra elgesio motyvas (paskata), yra stimulas, atitinkąs organizmo reikmę, o ši reikmė lemia gyvūno elgesio kryptį, tai yra atsakymą – reakciją.

Biologinė motyvacija yra paskata kokiam nors veiksmui atlikti. Tai gyvūno būklė, nulemianti būsimo veiksmo pobūdį. Išorinių ir vidinių dirgiklių sukeltas gyvūno vidaus terpės pakitimas aktyvina galvos smegenų žievės ir požievio darinius ir skatina tolesnius veiksmus pradiniam poreikiui, sukėlusiam paskatą, patenkinti. Stimulas – tai
dirgiklis, kuris sukelia gyvūno atsakymą – reakciją. Etologijoje egzistuoja sąvoka “stimulas-ženklas” – dirgiklis, kuris tarsi “įjungia” tam tikrą elgesį. Tokie paleidikliai nutraukia gyvūno elgesio paruošiamąją stadiją ir tarsi “įjungia” būdingą gyvūno rūšiai stereotipinį elgesį. Paruošiamosios stadijos metu dėl kurio nors motyvo kilusi reikmė skatina gyvūną patenkinti ją, atliekant tam tikrus veiksmus. Štai elniui pajutus alkį (paskata), “įjungiama” paruošiamoji stadija – elnias ieško pašarų šaltinio. Aptikęs jam prieinamą pašarą, pvz., uosio kamieno žievę, kaip stimulą – paleidiklį, pradeda laupyti – įsivyrauja stereotipinis elgesys (vykdomoji stadija). Reikšminiams stimulams atpažinti etologijoje naudojami dirbtiniai modeliai. Klasikinis pavyzdys yra žąsų kiaušinių ridenimo į lizdą eiga. Išriedėjusį iš lizdo kiaušinį žąsys visada grąžina į lizdą, atlikdamos nemaža stereotipinių judesių, kurių nenutraukia netgi tais atvejais, jeigu kiaušinis rieda į šoną. Tik galutinai atlikusios visus judesius, vėl grįžta prie nuriedėjusio kiaušinio. Keičiant tikrąjį kiaušinį modeliais, nustatyta, kad žąsys pasirenka didesnius modelius. Šiuo atveju būtent kiaušinis ir jo dydis yra “stimulas-ženklas” – stereotipinio elgesio paleidiklis. Gyvūno atsakas – reakcija apima nemaža refleksų. Refleksas – tai bet kuris gyvūno būsenos pasikeitimas. Refleksas, kurį galime matyti, registruoti arba kitaip išskirti, vadinamas elgesio aktu (elgesio reakcija). Elgesio aktas, arba reakcija, yra elgesio struktūrinis vienetas. Gyvūno elgesio vienetų visuma sudaro elgesio repertuarą. Atskiri elgesio aktai sudaro elgesio pavyzdžius, o pastarieji – elgesio formas, kurios jungiasi į tam tikrus elgesio tipus. Paprastai etologijoje išskiriamos trys pagrindinės elgesio pakopos: elgesio aktai, formos bei tipai.

Gyvūnai priima signalus iš aplinkos ir atsako į tam tikrus dirgiklius pagal tą elgesio programą, kuri yra užfiksuota gyvūno atmintyje. Aplinka gali veikti gyvūną nuolat (gravitacija, elektromagnetinės bangos, kosminis spinduliavimas) ir periodiškai, arba epizodiškai (oro temperatūros svyravimai, oro srovės, prisilietimas). Aplinkos poveikis gali būti kenksmingas (nuodingos medžiagos, radioaktyvieji spinduliai) arba nekenksmingas (garsai, šviesa); juntamas (garsas, vibracija) arba nejuntamas (elementariųjų dalelių judėjimas, bekvapės medžiagos). Veikiamas aplinkos, gyvūno organizmas turi atskirti dirgiklius pagal biologinę svarbą ir jų reikšmės kaitą laiko ir vietos atžvilgiu.

Atsakydamas, perduodamas signalus gyvūnas keičia aplinkos fizinę-cheminę būklę. Ši pakeistoji aplinka tampa tam tikro gyvūno biologiniu-signaliniu laiku. Šiame lauke pasireiškia trys pagrindinės sudedamosios dalys – laikai, kurie atitinka gyvūno organizmo elgesio mechanizmų sistemas. Trys pagrindiniai elgesio mechanizmų ir jų sistemų tipai yra tokie:

1. Sensoriniai (perceptyviniai, sensorinė, t.y. jutimo organų – analizatorių – sistema),

2. Nerviniai ( nervų sistema),

3. Humoraliniai (hormonų poveikis per kraują, limfą, endokrininė sistema).

Visi šie mechanizmai ne tik veikia gyvūno elgesį, bet ir patys atitinkamai keičiasi grįžtamojo ryšio būdu. Srensoriniai mechanizmai paveikia elgesį, bet ir patys kinta dėl jo įtakos.

Kiekvienas gyvūno poelgis jungia kelis refleksus, tačiau, stebint gamtoje, atskaitos tašku pasirenkamas matomas gyvūno atsakas – elgesio aktas. Elgesio aktas – tai gyvūno atliekamas atskiras prisitaikomasis veiksmas. Atlikimo rezultatas priklauso ne tik nuo gyvūno rūšies, bet ir nuo jo individualių savybių bei jo santykių su aplinka tam tikru laiku. Daugeliu atvejų atskiros vieno elgesio akto dalys gali reikštis keliose sudėtingesnėse elgesio apraiškose – elgesio formose. Iš įvairių elgesio formų susidaro tam tikri elgesio tipai. Gamtoje gyvūno elgesio prisitaikomumas matomas ne iš karto. Šis efektas priklauso nuo gyvūno poreikio patenkinimo. Štai matydami būrelį stirnų šalia kvartalinės, negalime tuojau pat pasakyti, su kokiu elgesiu susidūrėme. Tai galėtume pasakyti tik išsiaiškinę galutinį rezultatą, t.y. nustatę elgesio formą. Atskiri elgesio aktai gali reikštis keliose elgesio formose. Elgesio forma – tai iš daugelio elgesio aktų susidedąs elgesys, skirtas gyvūno biologiniams poreikiams tenkinti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1417 žodžiai iš 4423 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.