TURINYSSANTRAUKA 3
ĮVADAS 4
1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE 6
1.1 Globos namų aplinkos sąlygos 7
1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos 8
1.2.1 Vidinė aplinka 8
1.2.2 Išorinė aplinka 9
2. TYRIMAS 13
2.1. Tyrimo metodika 13
2.2 Aprašomieji tyrimo duomenys 14
PASIŪLYMAI 21
IŠVADOS 22
LITERATŪRA 23
PRIEDAI 24
SANTRAUKA
Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos
ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos
vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką,
siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis
problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos –
aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam
vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir
ekologiška.
Tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų
sveikatai.
Uždaviniai:
o Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.
o Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose
gyvenančių vaikų, sveikatai.
o Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.
Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo
metodai.
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos
namuose. Buvo apklausta 25 auklėtojai ir 45 paaugliai. Iš viso 70
respondentai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namų ekologinė aplinka yra
pakankamai tinkama vaikų sveikatai.
ĮVADAS
Kartu su žmonijos raida Žemėje kito kenksmingų aplinkos veiksnių
pobūdis. Senovėje pavojų sveikatai kėlė nešnarus geriamas vanduo, varganas
gyvenamasis būstas, infekcijos, karai, apsinuodijimai. Sveikatai keliamo
pavojaus pobūdis nuolat kito: mažėjo tradicinio – gamtinio ir didėjo
šiuolaikinio – antropogeninio pavojaus keliama rizika dėl didėjančių
teršalų išmetimo į aplinką. (Gražulevičienė R., 2002).
Šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje, kai gamtoje „karaliauja“ ne
žmogus, o jo išrasti prietaisai, sunku surasti žmogaus rankos nepaliestą
žemės lopinėlį. Visur, kur tik prisiliečia žmogaus ranka, nyksta gamtos
grožis. Taip yra, todėl, kad – pastatyta daug fabrikų, gamyklų, namų ir
t.t.
Kasdien daugėja ekologinių problemų. Jos darosi vis įvairesnės,
sudėtingesnės. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėje
vykstančius procesus, artina mus prie ekologinės katastrofos.
Graikų kalba „ekologija“ reiškia mokslą apie namus (oikos -namas,
tėvynė, logos – sąvoka, mokslas), t.y. ekologija tiria atskirų organizmų ir
jų grupių santykį su aplinka. Nors tai biologijos dalykas, bet vis dažniau
imama kalbėti ir apie žmogaus ekologiją, apie žmogaus ir aplinkos
tarpusavio santykius. Nuo mokymo apie aplinką skatinama pereiti prie mokymo
aplinkoje, aplinka ir aplinkai. (Ekologija kaip socialinis procesas. 1996).
Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens
ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustis
dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų
rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko
organizmui ir sveikatai.Darbo tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų
sveikatai.Darbo uždaviniai:
1. Atlikti literatūros analizę pagrindiniais žmogaus ekologijos
klausimais.
2. Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.
3. Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose
gyvenančių vaikų, sveikatai.
4. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.
Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai.
Kontingentas: auklėtojų ir paauglių apklausa.Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais mokslinės literatūros analizė;
anketavimas.Imtis: tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Tyrimas buvo
atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „:Ryto“ vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo
25 auklėtojai ir 45 paauglių, iš viso 70 respondentai.Darbo etapai: tyrimas buvo atliktas 2005m. gegužės mėnesį. Anketos
buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, pedagogai galėjo
anketas užpildyti jiems patogiu laiku, nes anketos buvo surinktos sekančią
dieną po išdalijimo. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybiniu ir kokybiniu būdu.
Kursinio darbo struktūrą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama
teorija ir aptariami svarbiausios mokinių elgesio ydos. Antrojoje dalyje
atliktas tyrimas.
Kursiniame darbe pasiektos profesinės kompetencijos (žr. priedas
Nr.1).
1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE
Šviesiausi žmonijos protai šiandien bene daugiausia dėmesio skiria
įvairių ekologinių problemų sprendimui. Ekologinė situacija nuolatos
katastrofiškai
blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl
akivaizdu, kad ekologinės sistemos yra transnacionalinio pobūdžio. Pasaulį
apėmęs ekologinis sąjūdis praktiškai dar nelabai efektyvus dėl daugelio
priežasčių. (Ekologija kaip socialinis procesas, 1996)
Mūsų santykiai su gamta šiandien yra be galo problemiški. „Turint
gaivoje išaugusias žmonių galimybes veikti žmonijos ir kitų sąmoningų
būtybių ateitį, atsakomybė už būsimas kartas (…) nenuginčijama pareiga“,
– teigia D. Birnbacheris. (Kalenda Č. 1993). Jokie gamtos apsaugos
įstatymai negali išspręsti ekologinių problemų, nes nemaža dalis
šiandieninės visuomenės pasižymi žema ekologine kultūra, dažnai visišku
ekologiniu neraštingumu. Todėl vieni, svarbiausių ekologinio ugdymo
uždavinių – puoselėti ekologinę moksleivių kultūrą, formuoti jų ekologinę
sąmonę, nes gyvenimas žmonijai tiek praeityje, tiek šiandien pateikia vis
daugiau ekologinių pamokų: tai ekologinės katastrofos, antropogeninis
poveikis gamtai (ypač XX a.) ir t.t. Kaip niekada anksčiau, šiandien
aktuali moralinė atsakomybė už gamtos (aplinkos) išsaugojimą. Vadinasi,
kaip niekada svarbus visų visuomenės narių pasaulėžiūros ekologizavimas,
nes „žmogaus ir gamtos partnerystės idealas pasikeitė žmogaus viešpatavimo
gamtos atžvilgiu realybe. Žmogaus santykis su gamta tapo ekologiškai
problemiškas“ (Ekologinis ugdymas, 1992)
Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, socialinės
aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada
teigiama. Augančiosios kartos sveikata blogėja. Šia prasme liūdnus
rezultatus pateikė A. Davidavičienė, nurodydama, kad priežasčių, lemiančių
sveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniam
vystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, mokyklos darbo režimas,
darbo organizavimas, mokymo metodai, krūvis, pedagoginė atmosfera šeimoje
ir ugdymo įstaigoje, mokinio – pedagogo, mokinio -mokinio santykiai
(Davidavičienė A. G. 1993). Nemažiau svarbus ir žmogų supančios
gyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo ir
žmogaus išlikimo vienovė. Visa tai lemia ir žmogaus ekologijos svarbą bei
būtinybę . L. Jovaiša apibrėžia, jog „Žmogaus ekologija – tai mokslas apie
jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje“. Profesorius taip
pat akcentuoja, kad „ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys – tirti
ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių
poveikių“ (Jovaiša L. 1993).
Pagrindinis globos namų tikslas – padėti vaikui įsitraukti į
visuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą –
grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu – asmenybės laisve
ir atsakomybe.
1.1 Globos namų aplinkos sąlygos
Žemė ir žmogus vieninga ekosistema. Beatodairiškas, grubus žmogaus
kišimasis į žemėje vykstančius procesus, vadovaujantis savininkiškumo
principais, artina prie ekologinės katastrofos. Žmogaus gyvenimo ir
klestėjimo sąlyga – ne tik gamta, bet ir konkreti aplinka, kurioje jis yra
kasdien. Aplinka – tai ne tik žmogų supanti gamtinė, geografinė, ekonominė,
kultūrinė, socialinė tikrovė, bet ir žmonės, jų materialiniai ir dvasiniai
santykiai, kurie supa kiekvieną asmenį. Vaikų gyvenančių globos namuose
kasdieninė aplinka yra globos namai. Juose yra sudarytos sąlygos vaikui
augti ir bręsti. Gyvenamoji vaikų aplinka turi būti neužteršta.
Aplinkos teršimas traktuojamas kaip „medžiagų, vibracijos, šilumos ir
triukšmo, kurie gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkos kokybei,
daryti žalą materialiam turtui, gadinti ir kliudyti paslaugoms ir kitokiam
teisėtam aplinkos elementų panaudojimui, žmogaus ūkinės veiklos sąlygotas
tiesioginis ir netiesioginis patekimas į orą, vandenį ar žemę“. Kitas
bendresnis ir kiek supaprastintas aplinkos teršimo apibrėžimas Aplinkos
teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos
komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus
bei fizinius aplinkos komponentus. Kabant apie neigiamą poveikį fiziniams
aplinkos komponentams dažniausiai turimi omenyje įvairūs statiniai,
paminklai ir panašiai. (Juknys R., 2003)
Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams galima pasakyti, kad
prie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra
evoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro,
išskyrus tuos lokalius atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofos
ir prie kurių prisitaikyti neįmanoma. (Juknys R., 2003)
Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti
sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais
žmonėmis ir pačiu savimi. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).
Dėl neigiamos aplinkos įtakos organizmui gali atsirasti tokios ligos,
kaip elgsenos ir psichosomatines; hipertoninę; išeminę širdies ligą;
lėtines
kvėpavimo sistemos ligas; kaulų-raumenų ligas;
navikines ligas. (Gražulevičienė R., 2002)
Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yra