Ekologinės aplinkos įtaka vaikų sveikatai globos namuose
5 (100%) 1 vote

Ekologinės aplinkos įtaka vaikų sveikatai globos namuose

11213141

TURINYSSANTRAUKA 3

ĮVADAS 4

1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE 6

1.1 Globos namų aplinkos sąlygos 7

1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos 8

1.2.1 Vidinė aplinka 8

1.2.2 Išorinė aplinka 9

2. TYRIMAS 13

2.1. Tyrimo metodika 13

2.2 Aprašomieji tyrimo duomenys 14

PASIŪLYMAI 21

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

PRIEDAI 24

SANTRAUKA

Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos

ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos

vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką,

siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis

problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos –

aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam

vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir

ekologiška.

Tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų

sveikatai.

Uždaviniai:

o Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.

o Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose

gyvenančių vaikų, sveikatai.

o Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.

Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo

metodai.

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos

namuose. Buvo apklausta 25 auklėtojai ir 45 paaugliai. Iš viso 70

respondentai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namų ekologinė aplinka yra

pakankamai tinkama vaikų sveikatai.

ĮVADAS

Kartu su žmonijos raida Žemėje kito kenksmingų aplinkos veiksnių

pobūdis. Senovėje pavojų sveikatai kėlė nešnarus geriamas vanduo, varganas

gyvenamasis būstas, infekcijos, karai, apsinuodijimai. Sveikatai keliamo

pavojaus pobūdis nuolat kito: mažėjo tradicinio – gamtinio ir didėjo

šiuolaikinio – antropogeninio pavojaus keliama rizika dėl didėjančių

teršalų išmetimo į aplinką. (Gražulevičienė R., 2002).

Šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje, kai gamtoje „karaliauja“ ne

žmogus, o jo išrasti prietaisai, sunku surasti žmogaus rankos nepaliestą

žemės lopinėlį. Visur, kur tik prisiliečia žmogaus ranka, nyksta gamtos

grožis. Taip yra, todėl, kad – pastatyta daug fabrikų, gamyklų, namų ir

t.t.

Kasdien daugėja ekologinių problemų. Jos darosi vis įvairesnės,

sudėtingesnės. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėje

vykstančius procesus, artina mus prie ekologinės katastrofos.

Graikų kalba „ekologija“ reiškia mokslą apie namus (oikos -namas,

tėvynė, logos – sąvoka, mokslas), t.y. ekologija tiria atskirų organizmų ir

jų grupių santykį su aplinka. Nors tai biologijos dalykas, bet vis dažniau

imama kalbėti ir apie žmogaus ekologiją, apie žmogaus ir aplinkos

tarpusavio santykius. Nuo mokymo apie aplinką skatinama pereiti prie mokymo

aplinkoje, aplinka ir aplinkai. (Ekologija kaip socialinis procesas. 1996).

Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens

ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustis

dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų

rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko

organizmui ir sveikatai.Darbo tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų

sveikatai.Darbo uždaviniai:

1. Atlikti literatūros analizę pagrindiniais žmogaus ekologijos

klausimais.

2. Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.

3. Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose

gyvenančių vaikų, sveikatai.

4. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.

Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai.

Kontingentas: auklėtojų ir paauglių apklausa.Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais mokslinės literatūros analizė;

anketavimas.Imtis: tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Tyrimas buvo

atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „:Ryto“ vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo

25 auklėtojai ir 45 paauglių, iš viso 70 respondentai.Darbo etapai: tyrimas buvo atliktas 2005m. gegužės mėnesį. Anketos

buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, pedagogai galėjo

anketas užpildyti jiems patogiu laiku, nes anketos buvo surinktos sekančią

dieną po išdalijimo. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybiniu ir kokybiniu būdu.

Kursinio darbo struktūrą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama

teorija ir aptariami svarbiausios mokinių elgesio ydos. Antrojoje dalyje

atliktas tyrimas.

Kursiniame darbe pasiektos profesinės kompetencijos (žr. priedas

Nr.1).

1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE

Šviesiausi žmonijos protai šiandien bene daugiausia dėmesio skiria

įvairių ekologinių problemų sprendimui. Ekologinė situacija nuolatos

katastrofiškai
blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl

akivaizdu, kad ekologinės sistemos yra transnacionalinio pobūdžio. Pasaulį

apėmęs ekologinis sąjūdis praktiškai dar nelabai efektyvus dėl daugelio

priežasčių. (Ekologija kaip socialinis procesas, 1996)

Mūsų santykiai su gamta šiandien yra be galo problemiški. „Turint

gaivoje išaugusias žmonių galimybes veikti žmonijos ir kitų sąmoningų

būtybių ateitį, atsakomybė už būsimas kartas (…) nenuginčijama pareiga“,

– teigia D. Birnbacheris. (Kalenda Č. 1993). Jokie gamtos apsaugos

įstatymai negali išspręsti ekologinių problemų, nes nemaža dalis

šiandieninės visuomenės pasižymi žema ekologine kultūra, dažnai visišku

ekologiniu neraštingumu. Todėl vieni, svarbiausių ekologinio ugdymo

uždavinių – puoselėti ekologinę moksleivių kultūrą, formuoti jų ekologinę

sąmonę, nes gyvenimas žmonijai tiek praeityje, tiek šiandien pateikia vis

daugiau ekologinių pamokų: tai ekologinės katastrofos, antropogeninis

poveikis gamtai (ypač XX a.) ir t.t. Kaip niekada anksčiau, šiandien

aktuali moralinė atsakomybė už gamtos (aplinkos) išsaugojimą. Vadinasi,

kaip niekada svarbus visų visuomenės narių pasaulėžiūros ekologizavimas,

nes „žmogaus ir gamtos partnerystės idealas pasikeitė žmogaus viešpatavimo

gamtos atžvilgiu realybe. Žmogaus santykis su gamta tapo ekologiškai

problemiškas“ (Ekologinis ugdymas, 1992)

Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, socialinės

aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada

teigiama. Augančiosios kartos sveikata blogėja. Šia prasme liūdnus

rezultatus pateikė A. Davidavičienė, nurodydama, kad priežasčių, lemiančių

sveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniam

vystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, mokyklos darbo režimas,

darbo organizavimas, mokymo metodai, krūvis, pedagoginė atmosfera šeimoje

ir ugdymo įstaigoje, mokinio – pedagogo, mokinio -mokinio santykiai

(Davidavičienė A. G. 1993). Nemažiau svarbus ir žmogų supančios

gyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo ir

žmogaus išlikimo vienovė. Visa tai lemia ir žmogaus ekologijos svarbą bei

būtinybę . L. Jovaiša apibrėžia, jog „Žmogaus ekologija – tai mokslas apie

jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje“. Profesorius taip

pat akcentuoja, kad „ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys – tirti

ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių

poveikių“ (Jovaiša L. 1993).

Pagrindinis globos namų tikslas – padėti vaikui įsitraukti į

visuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą –

grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu – asmenybės laisve

ir atsakomybe.

1.1 Globos namų aplinkos sąlygos

Žemė ir žmogus vieninga ekosistema. Beatodairiškas, grubus žmogaus

kišimasis į žemėje vykstančius procesus, vadovaujantis savininkiškumo

principais, artina prie ekologinės katastrofos. Žmogaus gyvenimo ir

klestėjimo sąlyga – ne tik gamta, bet ir konkreti aplinka, kurioje jis yra

kasdien. Aplinka – tai ne tik žmogų supanti gamtinė, geografinė, ekonominė,

kultūrinė, socialinė tikrovė, bet ir žmonės, jų materialiniai ir dvasiniai

santykiai, kurie supa kiekvieną asmenį. Vaikų gyvenančių globos namuose

kasdieninė aplinka yra globos namai. Juose yra sudarytos sąlygos vaikui

augti ir bręsti. Gyvenamoji vaikų aplinka turi būti neužteršta.

Aplinkos teršimas traktuojamas kaip „medžiagų, vibracijos, šilumos ir

triukšmo, kurie gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkos kokybei,

daryti žalą materialiam turtui, gadinti ir kliudyti paslaugoms ir kitokiam

teisėtam aplinkos elementų panaudojimui, žmogaus ūkinės veiklos sąlygotas

tiesioginis ir netiesioginis patekimas į orą, vandenį ar žemę“. Kitas

bendresnis ir kiek supaprastintas aplinkos teršimo apibrėžimas Aplinkos

teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos

komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus

bei fizinius aplinkos komponentus. Kabant apie neigiamą poveikį fiziniams

aplinkos komponentams dažniausiai turimi omenyje įvairūs statiniai,

paminklai ir panašiai. (Juknys R., 2003)

Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams galima pasakyti, kad

prie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra

evoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro,

išskyrus tuos lokalius atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofos

ir prie kurių prisitaikyti neįmanoma. (Juknys R., 2003)

Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti

sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais

žmonėmis ir pačiu savimi. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).

Dėl neigiamos aplinkos įtakos organizmui gali atsirasti tokios ligos,

kaip elgsenos ir psichosomatines; hipertoninę; išeminę širdies ligą;

lėtines
kvėpavimo sistemos ligas; kaulų-raumenų ligas;

navikines ligas. (Gražulevičienė R., 2002)

Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yra

vienas iš veiksnių, sukeliančių daugiafaktorines ligas. Kiti veiksniai,

tokie kaip buities, gamtinės aplinkos ar kenksmingi gyvensenos veiksniai

gali turėti lemiančios įtakos minėtų ligų atsiradimui ir jų progresavimui.

Tarp aplinkos sąlygojamų ligų didžiausia dalis tenka širdies ir

kraujagyslių ligoms, ir tai atsispindi mirčių struktūroje. (Gražulevičienė

R., 2002).

Globos namai daugelio vaikų pastovi gyvenamoji aplinka, todėl šiuose

namuose gali kilti problemų dėl minėtų ligų atsiradimo, jeigu tam yra

sudarytos sąlygos. Todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuo

geresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančios

gyvenimo sąlygos.

Ekologinės perspektyvos psichologijoje šalininkai pabrėžia, kaip

svarbu suprasti organizmo santykius su įvairiomis aplinkos sistemomis.

Įdomūs santykiai egzistuojantys tarp pačių aplinkos sistemų. Ši

psichologijos kryptis tiria kasdienės socialinės ir fizinės vaiko aplinkos

įtaką jo vystymuisi (oro užterštumo). (Ekologija kaip socialinis procesas.,

1996).

Šio požiūrio šalininkas U. Bronfenbreneris teigia, kad vaiko pasaulis

yra lyg rinkinys struktūrų, kurias galėtume sudėti vieną į kitą, tarsi rusų

„matrioškas“. Autorius išskiria keturis kontekstus, pradėdamas nuo

artimiausio (šeimos, bendraamžių grupės) ir eidamas iki tokių aplinkos

sričių, į kurias vaikas nėra tiesiogiai įtrauktas (vietos valdžia). Tos

sistemos ir jų tarpusavio santykiai vystymosi metu gali kisti Artimiausia

aplinka (mikrosistema) – tai aplinka, kurioje vaikas gyvena ir veikia.

Mikrosistemos esmė, vaikui vystantis, kinta: šeima ir namai buvo labai

svarbūs kūdikystėje, o paauglystėje išauga mokyklos ir bendraamžių grupės

įtaka. Kitas lygis -mezosistema – apima įvairių mikrosistemos kontekstų,

kuriuose vaikas aktyviai dalyvauja, tarpusavio sąveiką. Pvz., namų,

mokyklos, bendraamžių grupės ir t.t. tarpusavio santykius. Egzosistema irgi

veikia vaiko vystymąsi, bet pats vaikas čia tiesiogiai nedalyvauja.

Pagaliau viską apima makrosistema, t.y. kultūrinės nuostatos bei požiūriai,

kurie ir skiria vienos šalies kultūrą nuo kitos. (Ekologija kaip socialinis

procesas., 1996).

Vaikai labai anksti pradeda vertinti ir gerbti gyvenimą. Jie mokosi

rūpintis savo kūriniu, pripažįsta valgymo ir miegojimo poreikių tenkinimo

būtinumą, tiria aplinką ir vengia nesaugaus elgesio. (Ekologija kaip

socialinis procesas., 1996).

1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos

1.2.1 Vidinė aplinka

Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Planuojant

miestus žmogui ir jo gyvenimo sąlygoms turi būti teikiamas prioritetas.

Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos

neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos

buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro

judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas. (Gražulevičienė R.,

2002)

Būstas savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir

gyvenimo kokybei. Nepasitenkinimas patalpų ir namų aplinkos kokybe ir

saugumu, neatitikimas poreikių kelia psichosocialines problemas, įtampą,

žaloja sveikatą. (Gražulevičienė R., 2002)

Mikrobiologinė būsto tarša dažniausiai kyla dėl patogeninių mikrobų,

išskiriamų sergančio žmogaus, arba dėl patalpų dulkėse esančių erkučių.

Dulkių erkutės – mikroskopiniai gyviai, kurie minta odos pleiskanomis. Jos

įjautrina organizmą, gali sukelti alergijas, provokuoti astmos priepuolius.

Vaikų organizmas į dulkių erkutes reaguoja jautriau negu suaugusiųjų.

Erkutės dauginasi patalynėje, pūkinėse pagalvėse. Netgi po terminio

poveikio erkučių liekanos turi alergizuojantį poveikį. Patalpų vėdinimas,

higiena ir reguliarus dulkių valymas iš esmės sumažina dulkių erkučių kiekį

patalpose. (Gražulevičienė R., 2002)

Drėgnose patalpose tarpsta pelėsių grybeliai, kurių apie 70-80 proc.

išskiria nuodingus mikotoksinus. Pelėsių grybeliai įjautrina organizmą,

gali provokuoti astmos priepuolius, egzemą, sukelti karščiavimą

alergiškiems asmenims. (Gražulevičienė R., 2002)

Dulkių erkutės ir pelėsių grybeliai dauginasi drėgnose, šiltose

patalpose, todėl globos namų patalpas būtina gerai vėdinti, nes vėdinamose

patalpose sumažėja mikrobų kiekis.

Cheminė būsto tarša priklauso nuo oro teršalų, patenkančių iš aplinkos

arba nuo emisijų iš statybinių, apdailos medžiagų, dažų, medienos ir

minkštų baldų. Daugiausiai patalpų oras yra teršiamas lakiosiomis

organinėmis medžiagomis, naudojamomis glaisto, dažų, lakų ar klijų

gamyboje.

1.2.2 Išorinė aplinka

Triukšmo poveikis vaiko organizmui

Kadangi vaikų gyvenamoji aplinka turi būti gerai išplanuota, tai

labai

svarbu, kad pastatas, kuriame gyvena vaikai būtų kuo toliau nuo triukšmo

keliamų šaltinių. Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių yra

triukšmas. Sparčiai vystantis pramonei, didėjant mechanizmų galingumui,

neišvengiamai padidėja energetinis aplinkos užteršimas. (Aplinkos apsauga.

Vilnius, 1994). Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus

ausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus.

(Gražulevičienė R., 2002)

Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro per didelis triukšmas.

Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja,

ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų

problema, įdomu pažymėti, kad vertinant automagistralių poveikį žmonių

sveikatai cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o per

didelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų. (Juknys R., 2003)

Mechanizmų išspinduliuojamam triukšmui ir akustiniams skaičiavimams

atlikti pagrindinė charakteristika yra garso galingumo lygis oktavinėse

dažnių juostose. Mechanizmų techniniame pase pateikiamas garso galingumo

lygis, kuris nustatomas gamintojų specialiose laboratorijose. Tačiau mašinų

darbo vietose išspinduliuojamas garso galingumas keičiasi, nes atskiri

mechanizmai susieti įvairiais ryšiais, kurie keičia garso išspinduliavimo

sąlygas. (Aplinkos apsauga., 1994)

Triukšmą skleidžia virpantys kietieji arba dujiniai kūnai. Pagal

šaltinio rūšį triukšmo charakteris būna mechaninis, smūginis,

aerodinaminis, sprogimo impulso. Triukšmo šaltiniai aplinkoje yra

transportas, technikos įrenginiai, naudojami pramonėje, žemės ūkyje,

buityje. Dirbantieji tekstilės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo,

statybinių medžiagų pramonėje yra nuolat veikiami sveikatai pavojingo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2374 žodžiai iš 4732 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.