Ekonomikos objektas rinka pasiūla paklausa
5 (100%) 1 vote

Ekonomikos objektas rinka pasiūla paklausa

1. Ekonomikos objektas, rinka, pasiula, paklausa

1.1 Ekonomikos objektas

Ekonomikos teorija-mokslas apie tai kokius isteklius zm ir visuomene ilgainiui isigyja prekems gaminti ir paskirstyti tarp ivairiu prekiu, kad butu galima jas vartoti dabartiniu metu ir perspektyvoje, kitaip tariant tai mokslas apie ukine veikla, kurios pasekoje naudojant ivairius, taciau ribotus, isteklius tenkinant zm poreikius.

1.2 Poreikiai, istekliai, gamyba, GGK (gamyba,galimybiu kreive)

Poreikiai-zm biologines ir siocialinems prigimties salygotos reikmes. Vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas ribotu istekliu salygomis, nei isorine gamyba, nei perspektyvine gamyba negali patenkinti, tiek kiekvieno zm atskirai, tiek kiekvienos seimos atskirai, tiek visuomenes,apskritai poreikiu.

Istekliai-visa tai kas naudojama zm poreikiams tenkinti. Ju pagrinda sudaro gamtos istekliai. Skiriami realus ir potencialus istekliai. Realus naudojami zm veikloje, o potencialus del kai kuriu priezasciu.

Gamtos istekliai yra neissenkami ir issenkami(riboti):

Riboti-agrominiai istekliai arba gamybos veiksniai

Neriboti-zeme, kapitalaas, darbas:

1.zeme-tai ne tik pati zeme, bet ir vandenynai miskai iskasenos

2.Kapitalas- zm darbu sukurtas produktas, naudojamas prekems gaminti ir paslaugoms teikti, pirmiausia tai darbo pramones ir taip pat finansinis kapitalas.

3.Darbas- kryptinga zm veikla, kurios metu jis apdoroja gamtoje esancius daiktus ir pritaiko savo poreikiams. Darbo jega -tai zm fiziniu, dvasiniu ir moraliniu savybiu visuma, Ji priskiriama prie ribotu istekliu, nes susijusi su darbingo amziaus riba, gyv. sk.

Gamyba-ekonomikos (gamybos veiksniu) naudojimas gaminant prekes ir teikiant paslaugas zm poreikiams tenkinti. Esminis gamybos bruozas, tai technologija, pats gamybos procesas. Taip pat isskiriamas ir gamybos organizavimo budas, kuris salygojas ukinius zm santykius. Si visuma, karu ir su ekonominiais santykiais sudaro visuomenes ukio sistema. Yra 3 jos tipai:

a.Naturinis ukis

b.Centralinio tai valdomasis

c.Rinkos ekonomika

Esant ribotiems istekliams kiekviena imone ir net valstybe yra priversti rinktis kaip naudoti turimus ribotus isteklius. Kiekviena toki varianta galima ivertinti Alternatyviais kastais t.y. po vertes dydziu, kuri butu galima sukurti naudojant isteklius paciu geriausiu budu. Taigi alternatyvus kastai apibudina didziausia galima verte.

Pasirinkimo problema yra tokia:

Ka gaminti?- kiek ir kokiu prekiu gaminti, kad butu max tenkinami visuomenes poreikiai. Kaip galminti?-kaip naudoti isteklius kad butu galima pagaminti kuo daugiau prekiu.Kam gaminti?-kaip paskirstyti pagamintas prekias.

Pasireiskima isreiskia GGK, kuri nubreziama labia supaprastinta dvieju prekiu gamybos atveju, be to daromos dvi prielaidos: isteklia apimtis ir technologijos nekinta.

1.3 Rinka,rinkos funkcijos. Rinku formos.

Rinka-tai prekiuir paslaugu mainai. Tarp pardaveju ir pirkeju vykstantys pagal prekes gamybos ir cirkuliacijos desnius,tai prekiu- piniginiu santykiu visuma, tai ir istekliu pasis ivairioms prekems gaminti sistema.

Rinkos funkcijos:

1.Kaip tarpines grandies tarp gamybos ir vartojimo, remiantis paklausos ir pasiulos pusiausvyra

2.Pagamintu prekiu ir paslaugu realizavimo uztikrinimas, laiduojant ju visuomenini naudinguma

3.Prekiu ir paslaugu gamubos kastu mazinimo skatinimas

4.Ekonomikos subalansuotumo igyventinimas(gamintoju diktato pasalinimas,deficito likvidavimas)

Nors rinka veikia kaip save reguliuojantis mechanizmas, vistik tam tikras reaguliavimo funkcijas perima valstybes organai.

Rinku formos. Rinkos skirstomos:

1.Prekiu

2.Paslaugu

3.Istekliu

Prekiu ir paslaugu rinkos daugiau pasireiskia kaip tarpininkas tarp gamintojo ir vartotojo, o gamintojai stengiasi gaminti tokias prekias ir toki ju kieki, kuriu reikalauja rinka.

Istekliu rinkoje gamintijai turi apsispresti, kokiu istekliu jiems naudoti kad gamybos kastai butu kuo mazesni.

Rinkoje buna grynoji konkurencija- kai rinkoje yra didelis pardaveju ir prekiu sk. Ir nei vienas is ju neparduoda ir neperkas zymesnes prekiu rinkoje esancios dalies, o individualus pardaveju bei pirkeju sprendimai nedaro itakos kainoms.

Grynoji monopolija-kai imone monopoliste individualiais sprendimais lemia ir istekliu naudojima ir gamybos apimti ir kainos dydi, be to neturi buti pakaitalu.

Praktikoje labiausiain paplitusi oligopoline rinka, kurioje dominuoja keletas mazdaug vienodo dydzio pardaveju. Pvz auto gamintoju, kai ju prekes is esmes nesiskiria savo kokybes parametrais, ir kai yra pakankamai daug pirkeju.

1.4 Paklausa, pasiula, rinkos pusiausvyra. Vartotojo elgsena. Naudingumas. Ribinis naudingumas. Indeferentiskumas (abejingumas). Gifeno paradiksas.

Paklausa- yra prekiu ir paslaugu kiekio,kuri nori ir gali isigyti pirkejai priklausomai nuo kainos.

Paklausoa desnis-prekiu paklausos dydis kinta kainu kitimui priesinga linkme t.y. kuo aukstesnes prekiu bei paslaugu kainos tuo mazesne ju paklausa ir atvirksciai.

Paklausa dideja del dvieju priezasciu:

sumazejus prekes kainai ir nekintas pirkeju pajamoms, atsiranda daugiau pirkeju kurie gali ta preke pirkti.

kainu mazejimas gali paskatinti pirkeja pirkti ir daugiau vienetu tos pacios prekes.

Paklausos desnis nusako prekiu paklausos kiekio ir kainos rysi.

Pasiula-prekiu kiekis, kuri pardavejai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Pasiulos desnis- prekiu pasiulos kiekis kinta kainu kitimo linkme- prekiu kainoms didejant,attinkamai dideja ir pasiula, o
kainoms mazejant-mazeja.

Pasiulos kreive:

Pusiausvyros taskas-tai kai dvi jegos atstoja viena kita, tai viena jega-tai vartotojo siekimas igyti kuo daugiau prekiu ju vertei kintant,o kita- tai gamintojo siekimas realizuoti kuo maziau pigesniu prekiu.

Vartotojo rinka- pirkejai gales rinktis pardavejai konkuruos stengdamiesi viska parduoti ir bus priversi mazinti kainas.

Gamintojo rinka-pardavejai gali pasirinkti kam parduoti o kam neparduoti, kokia tvarka parduoti.

Paklausos,pasiulos ir kainos dinamika galima paaiskinti naudojant supaprastinta modeli-voratinklio teorema:

Voratinklio modelis:

Vartotojo elgsena galima pagristi naudingumo teprija. O ji remiasi tokiomis prielaidomis:

1.vartotojas disponuoja ribota pinigu suma ir siekia gauti max pasitenkinima isleisdamas siuos pinigus prekems bei paslaugoms

2.jis gali laisvai pasirinkti kokioms prekems iskeisti pinigus

3.visi kiti veiksniai yra nekintami

Bendrasis naudingumas-tam tikro prekiu kiekio teikiamas pasitenkinimas.

Ribinis naudingumas

reiskia pasitenkinimo pasileitima vartojant vienu prekes vienetu maziau ar daugioau.

Ribinis nauding=Bendrojo nauding pokytis/Vartojimo kiekio pokytis

Didejant produkto vartojimui tiek bendrasis naudingumas(BN) tiek Ribinis naud(RN) auga iki max tasko, o po to ima mazeti,taciau max RN pasiekia tik is pradziu o po to krinta, tuo tarpu BN auga ir jo max taskas sutampa su ribinio naud nuliniu tasku.

Mazejancio ribinio naudingumo desnis-tam tikru periodu esant nekintanciam vartotojo skoniui,kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mazejanti ribini naudinguma

Smito vertes paradoksas: Bendrasis ir ribinis naud leidzia paaiskinti a.smito iskelta vertes paradoksa. Labiausiai pasaulyje vertinama gerybe vanduo,jis l reikalingas ir jo kaina nebrangi.Priesingai mes galome lengvai apseiti be deimantu ar sampano, o jie parduodami didelemis kainomis.

Naudingumo teorija turi dvi ydas

1.Produktu nedalomumas. Ribinio naud teorija remiasi prielaida,kad pirkejas perka daug prekes vienetu ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas mazesnis negu iki tol pirkto tos pacios prekes vieneto

2.Naudingumo matavimo problema.Naudingumo negalima ismatuoti matais kaip yra matuojamas svoris,temp ar atstumas,Jo negalima isreiksti sk.

Optimalaus pirkimo taisykle: Tai kokius pirkinius labiausiai vertina vartotojas esant tokiam kainu lygiui? Labiausiai vertinamas issirinkimas tos prekes, kurios nauda didesne uz pinigu nauda t y suteikia maximalu ribini naudinguma,didesni uz kaina.

Vartotojo pusiausvyra ir indiferentiskumo kreive:

Vartotojo elgsena salygoja jo norai ir galimybes. Norus isreiskia indiferentiskumo kreiviu zemelapis, o galimybes-biudzetine tiese

2 Mikroekonomika. Paklausa ir pasiulos elastingumas

2.1 Elastingumo samprata

Elastingumas priklausomai nuo jo apibrezimo tikslo nusakomas dvejopai:

1.kai norima elastinguma paaiskinti, jis apibreziamas kaip paklausos ar pasiulos kiekio kitimo procentais, kainoms pakitus virnu procentu.

2.kai norima matematiskai apskaiciuoti, jis apibreziamas kaip paklausos ar pasiulos kiekio procentinio padidejimo ir kainu procentinio padidejimo santykis.

Pasiulos elastingumo koeficientas yra teigiamas, o paklausos yra neigiamas.

2.2 Elastingumo dydziai

Elastingumo rusys:

1.Absoliutus elastingumas- be galo mazas kainu pasikeitimas salygoja dideli paklausos ir pasiulos padidejimo procenta.skaitmeninis elastingumas-begalinis

2.Santikinis elastingumas-tam tikras kainu kitimas nuo iki lemia didesni paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima. Skaitmeninis elastingumas didesnis uz vieneta.

3.Vieneto elastingumas-tam tikras kainu kitimas isreikstas proc,sukelia toki pat paklausos ir pasiulos kiekio pasikeitima.Skaitmeninis elasting lygu vienetui

4.Santikinis neelastingumas-kainu pasikeitimas salygoja mazesni paklausos ir pasiulos pasikeitima.Skaitmeninis elestingumas yra mazesnis uz viena bet didesnis uz nuli.

5.Absoliutus neelastingumas-kainu kitimas nepakeicia paklausos bei pasiulos.skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.

:

2.3 Paklausos Pasiulos elastingumas ir jos veiksniai

1.Substitucija-yra vartojamu prekiu pakeiciamumas.Jei yra daug substitute ir didelis ju pakeiciamumas, pirkejas gali vietoj vienos prekes pradeti vartoti kita, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo.Tuomet didejant kurios nors prekes kainai, o jos substitute kainoms liekant pastovioms, vartotojo islaidos bus nukreiptos I nepabrangusias prekes.

2.Laikas-taip pat didina pasiulos ir paklausos elastinguma. Vartotojai ir gamintojai pasikeitus kainoms,gali pakeisti savo elgsena, kai tam yra pakankamai liako. Liakas yra butinas substitute paieskoms,norint padidinti pajams ir pan.

Kryzminis elastingumas.

Komplementariu prekiu paklausos elastingumas yra neigiamas, nes padidejus vienos prekes kainai, sumazeja su ja kartu vartojamu prekiu paklausa

Prekes subsitutai turi teigiama kryzmini paklausos elastinguma,nes padidejus vienos prekes kainai,vartotojai nukreipia savo islaidas I kita preke,kuri gali pakeisti nepabrangusia preke.

Minimalios kainos.Darbui ir zemes ukio produktams daznai nustatomas kainu minimumas:zemesnemis kainomis siu prekiu negalima pardavineti.Jei kainu min nustatytas zemesnis negu pusiausvyros kaina,jis near efektyvus,neturi prasmes,nes kainos pagal rinka nusistoves ir bus didesnes uz min.

Maksimalios kainos.Kainu max kurio teturi perzengti pardavejai parduodami savo prekes.Kainu max
prasminga nustatyti tik zemiau pusiausvyros kainos,nes kitaip pati rinka uztikrintuta max t.y. pasiektu pusiausvyra.

Juodoji rinka.Kainu max sukeltas deficitas savo ruoztu salygoja juodosios rinkos, kuri taip pat priklauso nuo paklausos ir pasiulos elastingumo, atsiradima.Juodojoje rinkoje prekes nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kainos max.

3 Kastai. Pelnas

3.1 Kastu samprata. Kastu tipai:aiskus(buhalteriniai/aksplicitiniai)alternatyvus (ekonominiai/implicitiniai)

Kastai-islaidos. Tai yra pinigai isleisti siekiant tam tikro rikslo. Verslo imonese pinigai isleidziami mokest apmoketi,ismoketi palukanas,irengimams pirkti, skoloms,materialinems gerybems, kurui ir pan tikslams. Tokie kastai vad eksplicikliniais arba aiskiais kastais. Taciau realus kastai matuotini ne vien islaidomis, bet ir ivertinanat prarasta nauda palyginus pasirinkta rezursu panaudojimo alternatyva su atmesta. Tai ir yra alternatyvus kastai. Pvz: studentas,pasirinkdamas studijas, skaiciuoja ne tik pinigines islaidas, kurios neisvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus uz atlyginima, kuri jis gautu vietoj studiju pasirinkus darba.

3.2 Trumpo ir ilgo laikotarpio kastai

Trumpo laikotarpio metu bent vieno is veiksniu sanaudos yra pastovios. Veiksniai gali buti lengvai keiciami, jo sanaudos gali buti padidintos arba sumazintos. Trumpuoju laikotarpiu sprendziama kaip geriausiai panaudoti imones darbo objektus(pastatus,irenginius).

Labai ilgu laikotarpiu gali buti keiciama ir gamubos technologija.

Trumpu laikotarpiu kapitalo sanaudos laikomos pastoviomis. Trumpo laikotarpio gamybos funkcija iguana atitinkama israiska Q=f(L,K)

Ilguoju laikotarpiu, kintant gamybos apimciai kinta visu gamybos veiksniu sanaudos. Jeigu kiekvieno veiksnio Sanaudu kieki padauginsime is ju vieneto kainos ir sudeje padalinsime is pagamintu produktu vienetu sk, rasime vidutinius kastus,esant tam tikrai gamybos apimciai.

Rysys tarp ilgo ir teumpo laikotarpio kastu: tai ilgo laikotarpio kastu kreive rodo vidutiniu kastu priklausomube nuo gamybos apimties, kai veiksniu kainos pastovios, o visu veiksniu sanaudu apimtys gali buti keiciamos.Trumpo laikotarpio vid kastu krive rodo ju priklausomybe nuo gamybos apimties, kai ne visu veiksniu sanuados gali buti keiciamos, nors tu veiksniu kainos irgi lieka pastovios.

3.3 Pastovus,kintamieji, ribinai kastai

Trumpo laikotarpio bendriaji kastai:

1. Bendrieji kastai-apima visus kastus susijusius su sanaudomis produkto gamubai. Jie taip pat kaip ir gamybos veiksniu sanaudos gali buti padalinti I fiksuotus irkintamus.Bendrieji kastai(BK)=bendrieji fiksuotikastai(BFK)+bendrieji kintamieji kastai(BKK)

-Bendrieji fiksuoti kastai-nepriklauso nuo gamybos rezultatu dydzio. Nesvarbu kiek gaminama produktu vienetu,trumpame laikotarpyje dalis kastu, susijusiu su pastoviomis kapitalo sanaudomis ,nekinta.

-Bendriaji kintamieji kastai-tai kastai susije su kintamojo veiksnio sanaudomis gamybos procese. Kintamieji kastai apskaiciuojami padauginus kintamojo veiksnio sanaudu kieki is ju kainos.

2.Vidutiniai trumpo laikotarpio kastai:

-Vidutiniai fiksuoti kastai(VFK)-apskaiciuojami dalijant bendruosius fiksuotu skastus is pagamintu produktu sk. VFK=BFK/Q

– Vidutiniai kintamieji kastai (VKK) apskaic dalijant bendrus kintamuosius kastus is pagamintu produktu sk. VKK=BKK/Q

– Vidutiniai bendrieji kastai(VBK) apskaic dalijant bendruosius kastus is produktu sk.VBK=BK/Q, arba sudedant vidutinius fiksuotus kastus ir vidut kintamuosius kastus: VBK=VFK+VKK.

Trumpo laikotarpio ribiniai kastai:

Ribiniai kastai (RK) yra bendruju kastu pokytis pakitus gaminamu produktu sk vienu vienetu. Jie apsk pagal formule RK=DBK/DQ.

3.4 Gamybos kastai

Trumpuoju laikotarpiu gamybos funkcija isreiskiarysi tarp kintanu istekliu sanaudu ir rezultatu. Jeigi kinta gamybos veiksniu kainos pvz: vienas ju pinga, imone gali vadovautis substitucijos principu,t.y.jeigu veiksniu kainos santykinai kinta,turi buti kaiciamas gamybos budas. Santykinai pigesnio veiksnio sanaudos turi buti didinamos, o brangesnio-mazinamos.

Rezultatyvumo didejimas del gamybos mastu-kai padidejus gamybos veoksniu sanaudoms, labiau negu proporcingai padideja rezultatai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1907 žodžiai iš 6339 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.