Ekonominės analizės turinys reikšmė ir uždaviniai
5 (100%) 1 vote

Ekonominės analizės turinys reikšmė ir uždaviniai

TURINYS

Ekonominės analizės turinys, reikšmė ir uždaviniai …………………………………….. 1

1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai …………………………………………… 2

2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius ………………………………………………………. 2

3. Finansinių koeficientų grupavimas …………………………………………………………. 3

3.1. Kapitalo struktūrą apibūdinantys rodikliai ……………………………………………. 4

3.2. Veiklos efektyvumo rodikliai ……………………………………………………………… 5

3.3. Pelningumo koeficientai …………………………………………………………………….. 7

4. UAB „Pelė“ finansinės veiklos įvertinimas ……………………………………………… 8

4.1. Horizantali analizė ……………………………………………………………………………..12

4.2. Vertikalioji analizė ……………………………………………………………………………..16

5. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ……………………………………………………………..17

5.1. Kapitalo struktūrą apibūdinančių rodiklių analizė …………………………………..17

5.2. Pelną apibūdinantys rodikliai ……………………………………………………………… 18

5.3. Mokumo (likvidumo) analizė ……………………………………………………………….19

5.4. Veiklos efektyvumo analizė …………………………………………………………………21

6. Turto pelningumo įvertinimas …………………………………………………………………23

7. Turto pelningumo analizė ……………………………………………………………………….24

Išvados …………………………………………………………………………………………………….26

Priedai

Ekonominės analizės turinys reikšmė ir uždaviniai

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus žmonės nuo netmenamų laikų juos analizuodavo. Žodis analizė iš graikų kalbos „analysis“ reiškiantis sudetingų reiškinių ar daikto suskirstymas į sudėtines jo dalis. Plačiąją prasme analizė tai mokslinis daiktų ar reiškinių bei jų tarpusavio ryšių ir priklausamybių nagrinėjimas. Įvairiuose mokslo sryityse analizės turinys skirtingas. Įmonės ūkinės – finansinės veiklos analizė – ūkinio vyksmo tyrimas naudojant moklo ir praktikos sukurtus būdus. Įmonės veiklos duomenys tyrinėjami norint objektyviai atsakyti į klausimus kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį, kodėl tokie rezultatai ir kokie rezultatai galėjo būti efektyviau naudojant resursus.Ekonominiai analizei keliami reikalvimai:

1. Objektyviai įvertinti įmonės veiklos rezultatus.

2. Įvertinti įmonės priimamų alternatyvių ir vykdomų projektų kokybę, bei realizavimą.

3. Išaiškinti planinių užduočių vykdymo rezultatus įmonės ir atskirų padalinių mastu.

4. susisteminti analitinę informaciją pateikti išvadas ir alternatyvius pasiūlymus ūkiniai – finansiniai veiklai gerinti.

5. suteikti tokią informaciją kurią remiantis galima būtu numatyti perspektyvą ir daryti racionalius valdymo sprendimus susyjusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu tiek su išorine jos veikla.

Įmonės sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta. Tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Finansinė analizė yra apibendrinantis įmonės veiklos rezultatų vertinimas, kuris remiasi įmonės finsinių rezultatų duomenimis, taip pat kitais finansinės apskaitos rodikliais. Finasinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perpektyvas.

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai.

1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti
absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau galima.

2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Žemiau aptarsime pagrindinius momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti, konkrečiai įmonei renkanti tam tikrą finansinių rodiklių grupę arba sąranką.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui, žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.

3. Finansinių koeficientų grupavimas

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję.

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą.

Išskiriamos tokios santykinių koeficientų grupės:

1. Pelningumo.

2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

3. Veiklos efektyvumo.

4. Kapitalo rinkos.

Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus, suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes.

3.1. Kapitalo struktūrą apibūdinantys rodikliai

Nuosavo kapitalo koncentracijos koef. Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama nuosavu kapitalu. Kuo šis rodiklis didesnis tuo įmonė savarankiškesnė.

Skolinto kapitalo koncentracijos koef. Parodo, kokia dalis įmonės turto, padengiama skolintu kapitalu.

Atsvaros koef. Parodo, kiek kartų įsipareigojimai viršyja nuosavą kapitalą. Jei 100 tai
įmonė vygdo savo veiklą iš savo lėšų.

Finansinės autonomijos koef. Atvirkštinis atsvaros koeficientui.

3.2. Veiklos efektyvumo rodikliai

Išlaidų lygio rodikliai:

Parduotų prekių savikainos vienam pardavimo litui rodiklis. Parodo taumumo matą.

Veiklos sąnaudų 1-am pardavimų litui rodiklis

Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais ir dienomis. Parodo kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymo procese.

Atsargų apyvartumo rodiklis kartais ir dienomis. Parodo, kiek kartų per 1m. atnaujinamos atsargos ir kiek dienų jos būna įmonėje.

Vienos dienos apyvartos rodiklis. Parodo, kokia pardavimų suma per dieną.

Trumpalaikio turto apyvartumas kartais. Parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų.

Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai:

Viso turto apyvartumas kartais ir dienomis. Parodo, kaip įmonėje panaudojamas turtas realizacijos metu arba kiek kiekvienam turto litui tenka realizacijos.

Ilgalaikio turto apyvartumas kartais. Rodiklis parodo kiek pajamų sukuria idėtas vienas litas ilgalaikio turto.

Mokumo (likvidumo) rodikliaiMokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui.

Grynasis apyvartinis kapitalas. Jis parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą.

Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai

Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas taip: Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

Pardavimų apmokėjimo koef. Parodo, kokia parduotų prekių dalis apmokama ir kiek likvidžių mokėjimo priemonių tenka pardavimų litui.

Grynasis mokumo koeficientas. Šis koeficientas rodo, ar pakanka trumpalaikio turto įmonėje trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.

Ilgalaikio mokumo rodikliai:

Bendras skolos rodiklis. Parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių.

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis. Rimtai įsiskolinusiomis laikomos tokios įmonės, kurių ilgalaikės skolos rodiklis didesnis kaip 0,5.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1615 žodžiai iš 5378 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.