Tikslas
Saugoti ir tvarkyti ypač vertingas Žemaitijos gamtos ir kultūros vertybes:takoskyrinį Platelių ežeryną su didžiausiu šiame krašte Platelių ežeru, Laumalenkos, Babrungo hidrografinį tinklą Šarnelės, Mikytų, Varduvos, Medsėdžių, Liepijos geomorfologinius darinius, charakteringus Vakarų Lietuvai Plokštinės bei Paplatelės miškus, Šeirių, Siberijos, Juodupio pelkes su retomis augalų irgyvūnų rūšimis, Platelių archeologinę teritoriją su piliaviete, Gegrėnų, Pūčkorių, Šarnelės, Stirbaičiųir kt. piliakalnius, Beržoro, Platelų, Žemaičių Kalvarijos urbanistikos paminklus, gausius Žemaitijos tautodailės paminklus:koplytėles ir koplytstulpius.
Plėtoti rekreacinę veiklą tam skirtose vietose, pirmumą teikiant pažintiniam turizmui. Atkurti ir palaikyti tradicines ūkininkavimo formas draustiniuose bei kaimiškose rekreacijos teritorijose. Sudaryti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas vietos gyventojams.
Plotas
Žemaitijos nacionalinio parko teritorija užima 20 tūkst. ha. Didžioji parko dalis yra Plungės rajone, mažesnė – Skuodo.Miškai dengia 9 tūkst. ha. Ariamos žemės parke yra apie 6 tūkst. ha. Ji nėra derlinga, dirvos akmenuotos, reljefas kalvotas. Ariamasis sluoksnis rūgštokas, nemažai jaurinių pelkinių dirvožemių.
Vandenys užima apie 1,9 tūkst. ha. ežerų ir ežerėlių yra 26.
Pagrindinę hidrografinio tinklo dalį sudaro Platelių ežerynas,Babrungo ir Varduvos upės. Parko teritorijoje įregistruoti 65 upeliai. Be miškų, ariamos žemės, vandenų, visa kita teritorijos yra pievos, ganyklos, pelkės. Viena didžiausių – Siberijos pelkė. Dalį teritorijos užima keliai, kelių parko teritorijoje daug. Asfaltuotų – 23 km. Tai respublikinės reikšmės keliai, darantys teigiamą įtaką parko gyvenimui; plėtoti ūkinę veiklą sąlygos parke palankios.
Upės
Nacionaliniame parke didžiausios Babrungo ir Varduvos upės. Babrungas išteka iš Platelių ežero ir per Laumalenkos, Plokščių, Babrungėnų kaimus Kulių apylinkėse įteka į Miniją.Ilgis 59 km.Babrungo kairieji intakai:Uošna, Pietvė, Čerkšnė, dešinieji – Dirnupė, Lieputė. Per pavasario potvynį vanduo Babrunge pakyla iki 2 m.
Varduva prasideda Skuodo rajone Paparčių apylinkėse. Iš pradžių teka pietų kryptimi, o nuo Žemaičių Kalvarijos pasuka į rytus.Ilgis 96 km. Įteka į Ventą. Intakai kairieji: Bradumas, Kvislė, Gūžė, Dubulis, Eglynupis, dešinieji – Pagardenis, Sruoja. Nacionalinio parko teritorijoje Varduvos upės teritorija kanalizuota, oBabrungo – hidromelioratorių neliesta.
Rūdupis išteka iš Platelių miestelio apylinkių ir įteka į Platelių ežerą. Kunigo upė teka iš Beržoro į Platelių ežerą. Jurčiaus upė iš Pakastuvio įteka į Platelių ežerą. Almino upė pradžią gauna Rūdaičių kaime. Pavingiavusi kaimo laukais įteka į Platelių ežerą.
Barduvos upės vandenys pradžią gauna Visvainų, Mačiukų kaimų laukuose.Įteka į Liepojos ežerą Latvijoje. Ilgis 103 km, Lietuvoje – 56km. Upė teka lygiomis, kai kur pelkėtomis vietovėmis.
Juodupis prasideda Paplatelės kaime. Vardą gavo nuo juodo dumlo, kuris nusėdęs upelio dugne. Įteka į Platelių ežerą. Juodupio kairieji intakai: Maudutis, Sultekis, Sartupis, o dešinysis – Vaivadupis.
Smulkūs upeliai dirbamuose žemėse paversti melioracijos grioviais, natūralūs jie išliko tik miškuose
Ežerai
Platelių ežeras yra didžiausias,gražiausias, žuviningiausias Žemaitijoje. Jo plotas – 1210 ha, ilgis iš pietų į šiaurę – 8,4 km, plotis – 3,3 km. Giliausia vieta – 46 m į rytus nuo Pilies salos. Krantai labai vingiuoti, dugnas duobėtas, daug pusiasalių. Didžiausi pasiasaliai: Auksalė, Beržo ragas, Kreiviškis, Ruibiškis, Varnos ragas, Šventorkalnis. Nors krantai aukšti, bet visur prieinami. Į ežerą įteka 17 nedidelių upelių, o išteka viena Babrungo upė. Ežere daug salų, tai Pilies, Ubagų, Veršių, Pliksalė, Briežių, Gaidsalė, Šunčialio.
Platelių ežeras lyg taurėje tyvulioja ant didžiojo kalno. Kyla klausimas – iš kur čia visą laiką yra vandens. Mokslininkai teigia, kad jis susirenka iš požeminių sluoksnių, daug kur esančių aukščiau ežero. Vanduo ežere skaidrus ir švarus.
Plateliai
Antrasis pagal dydį – Ilgio ežeras. Jo plotas – 95 ha, ežeras pailgos formos, nusitęsia iš rytų į vakarus apie 1,5 km. Šlaitai apaugę mišku. Rytinis krantas atsiremia į Grikaičių kaimo žemę.
Beržoro ežero paviršiaus plotas – 52 ha. Ilgis – 1,1km, didžiausias gylis – 6,3 m. Ežere yra kelios nedidelės salelės. Ežero krantai aukšti, išskyrus vakarinį. Ežere yra dvi nedidelės medžiais apaugusios salelės. Per ežerą teka Beržuoja. Ežero krantai aukšti , išskyrus vakarinį.
Šie trys ežerai sudaro Platelių ežeryną.
Kiti parko teritorijoje esantys ežerai nedideli: Luoka – 31 ha, Iešnalis – 18 ha, Burgis – 13 ha, Žiedelis – 10 ha, Burgelis – 7 ha, Maudutis – 5 ha, Getaučių – 4 ha, Pakastuvis – 2 ha. Dauguma ežerų – pelkėjantys.
Gyvūnija
1997 m.žvėrių apskaitos duomenys nacionaliniame parke
Vilkai 2
Briedžiai 23
Barsukai 24
Mangutai 35
Taurieji elniai 53
Lapės 93
Šernai 124
Voveraitės 151
Kiškiai 153
Bebrai 175
Stirnos 275
Žvėrių apskaitos duomenimis, kanopinių žvėrių – briedžių, tauriūjų elnių, stirnų, šernų – buvo gerokai per
daug, negu ūkiškai tvarkantis galima leisti. Esamas žvėrių skaičius ir pašarų bazė sudaro palankias salygas medžioklei plėtoti. Tokią pramogą nacionalinis parkas gali svečiams leiti ir surengti.
Nacionaliniame parke užregistruotos 176 paukščių rūšys. Iš jų 29 – praskrendančių paukščių. Lizdus suka ir jauniklius peri 134 rūšys. Kai urie paukščiai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai juodagalvis naras, jūrinis erelis, sakalas keleivis, erelis žuvininkas, dydisis baublys, pievinė lingė ir kt.
Nacionalinio parko ežeruose veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, raudės, lynai, karosai. Kai kuriuose ežeruose gyvena vėžiai.
Ežeruose, upėse, upeliuose, tvenkiniuose gausu įvairių rūšių varliagyvių, vėžiagyvių, dėlių, moliskų. Miškų aikštelėse,ežerų ir upių pakrantėse, pamiškėse pastebėsime daug sraidančių ropojančių, plaukiojančių vabzdžių, o miško aikštėse gluodenų, driežų, angių ir žalčių besišildančių saulėje.
Augalija
Parke dar išliko nemelioruotų pelkių, šlapių pievų plotų, upelių šlaitų. Šiuose vietuose buvo palankios salygos išlikti laukinei ir retai augmenijai. Viena turtingiausių retų laukinių augmenijos vietų yra Siberijos pelkė. Daug ir įvairių bei retų augalų yra ir Babrungo upės pakrantėse bei natūraliose pievose. Nacionalinio parko teritorijoje auga 625 augalų rūšys. Parke yra 11 augalų rūšių įrašytų į raudonąją knygą.