Emocinių reakcijų įtaka mąstymo procesams ir elgesiui
5 (100%) 1 vote

Emocinių reakcijų įtaka mąstymo procesams ir elgesiui

112131

Turinys

Įvadas 3

1. Emocijos, jų samprata 5

1.1. Emocijų teorijos 5

1.2. Emocijų klasifikavimas 5

2. Žmogaus elgesys krizinėje situacijoje 8

3. Emocijos karo metu ar konflikto atveju 9

4. Emocijų įtaką žmogaus mąstymui 10

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

Įvadas

Žmogaus psichologija yra daugelio mokslininkų tyrinėjimo objektas. Tačiau iki šiol į daug klausimų nebuvo rasta atsakymo. Empiriniai tyrinėjimai atkleidžia tik dalį nematomos, neapčiuopiamos žmogaus pusės, savybes. Žmogaus psichologija labai svarbi norint suprasti žmogaus poelgius, elgesį. Labai svarbu suvokti, kaip esant vienai ar kitaip situacijai žmogus reaguos į jį supančia aplinka. Tam labiausiai tiktų ekstremalių situacijų tyrinėjimas. Žmonija buvo susidūrusi su daugeliu karu, kitu emociniu sutrikimu ir ju akivaizdoje nepalupo, o toliau siekė tobulėti ir vystytis. Vien XX šimtmetyje tokiu sukrėtimo buvo ne vienas. Tai ir I, bei II pasauliniai karai, atominės bombos išbandymas Japonijoje ir kiti. Žmonės išgyvena. Kyla klausimas, ar tai tiesiog savisaugos instinktas ar jų psichologinių savybių ypatumas ištverti sukrėtimus. Vienas aišku labai svarbu suprati žmonių mastymą ekstremalių situacijų metų, emocijų įtaką žmogaus mąstysenos procesams.

Aktualios literatūros ir didelių darbo įvardyta tema nėra daug. Nagrinėjamai temai išanalizuoti ir iškeltiems tikslams pasiekti bus naudojamos David G. Myers, Maria Furst, ir Vilniaus universiteto išleistoje John B. Watson‘o , ,, knygos, kuriose emocijoms skiriami atskyri skyriai. Labai daug naudingos informacijos yra Lietuvos karo akademijos išleistoje knygoje ,, Bendrosios ir karo psichologijos pagrinda“ , I – oje ir II – oje dalyse. Analizuojant nurodytą temą bus mėginama remtis ne vien lietuviška literatūra ar internetiniais, bet ir Rusijos autorių darbais, tokiais kaip ,, Возникновение эмоций. Развитие эмоций” ir kiti straipsniai rusų kalba.

Darbo tikslas yra išnagrinėti kokią įtaką mąstymo procesas turi emocijos . Darbe nebus stengiamasi išanalizuoti ir tiksliai nustatyti poveikio efekto, tiesiog bus bandoma apibrėžti poveikio šaltinius ir rūšis. Tuo tikslu darbas bus suskirstytas į keturias dalis, kurios, kurios turės padėti atsakyti į nustatytą klausimus. Iš pradžių bus bandoma teoriškai apibūdinti emocijas, paminėti pagrindines toerijos, kuriosmis remiantys jos yra nagrinėjamos. Vėliau bus pabandytą nusakyti žmogaus elgėsi krizinėje situacijoje. Trečioje dalyje bus siekiama apibrėžti emocijos karo atveju ir krizinėje situacijoje Galiausiai numatoma apibūdinti, kokią įtaką emocijos turi žmogaus mąstymui ir elgesiui.

Iškeltiems darbo rezultatams pasiekti bus naudojamas aprašomosios analizės modulis. Šis modelis labiausiai tiko naudotų straipsnių analizei ir fragmentuotos literatūros aprašymui.

1. Emocijos, jų samprata

1.1. Emocijų teorijos

Yra labai daug teorijų ir apibrėžimų apibūdinančių emocijas, arba lietuviškai sakant jausmus, todėl emocijų atsiradimas yra aiškinamas labai įvairiai. Č. Darvinas teigė, kad emocijos, arba jausmai yra gyvuliškos kilmės ir individui psichiškai besivystant, jie turėtų išnyksti, arba, kad emocijos yra pirmas fiziologinių ir kitų pasikeitimų pavyzdys. Taigi matome, kad jausmai verčia mus pažinti daiktus, reiškinius ir kitus žmones, kitaip apibūdina santyki su aplinka. Bendras emocijų apibrėžimas tikriausiai geriausias būtų toks: „Emocijos, gyvūno arba žmogaus tiesioginis šališkas aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas.“

Labai svarbios emocijų nagrinėjimui yra Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Šios abi teorijos paliečia seniausia teorinį ginčą, kuris liečia klausimą, ar mes išgyvename emociją tik pastebėję organizmo reakcijas (kaip teigė Jamesas ir Lange) ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas).

Savo ruoštu J.E. Singerio ir S. Schachterio socialinės psichologijos eksperimentai patvirtina D. B. Lindsley (1951 D. B. Lindsley suformulavo emocijų aktyvacijos teoriją.) aktyvacijos teoriją kuri teigia, kad emocijos yra pasikeitusio aktyvacijos lygio išraiška (smegenų žievės sužadinimo pokytis).

Psichologijos mokslininkai tyrinėjo aplinkos ir nuostatų įtaką patiriamiems jausmams. Jie nustatė, kad ta pati aktyvacijos būsena gali būti išgyvenama kaip džiaugsmas, įtūžis, nerimas arba susijaudinimas. Tą būseną interpretuoja tik kognityviniai procesai. Kas bus patirta – džiaugsmas ar įtūžis – priklauso nuo to, ar žmogus yra džiugioje ar nemalonioje situacijoje. Patiriamo džiaugsmo ar įtūžio intensyvumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio .

1.2. Emocijų klasifikavimas

Yra skirtingų emocijų klasifikavimo būdų. Jos gali skirstomos ir būti skiriamos pagal išgyvenimo trukmę, pasireiškimų stiprumą ir įtaką asmenybės veiklai. Esant tokiai skirstimo ašiai išskiriamos tokios pagrindinės emocinės būsenos: nuotaikos, afektai, aistros, stresai ir frustracijos .

Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios, valdančios tam tikrą laiką visą asmenybę ir nuspalvinančios elgseną bei psichinius reiškinius, būsenos. Gerai žinome džiugias ir liūdnas, darbingas ir irzlias ir kitokias nuotaikas. Nuotaikų atsiradimo ir pasikeitimo priežastys labai įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas
įvairios visuomeninės priežastys (kaip įvyko 1990 m. kai Lietuva atgavo savo laisvė, tauta buvo labai vieninga ir tvirta emociškai, nebijojo okupanto arba pavyzdžiui Pirmas pasaulinis karas buvo sąlygotas ginklavimosi varžybų ir teritorinių siekiu, bet kartu jis turėjo labai didėlį ir tautų palaikymą, tai yra tautos buvo nusiteikusios teigiamai karo atžvilgiu).

Savo ruoštu afektai yra staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios, trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia kokie nors reikšmingi ir stiprus dirgikliai (N. Chruščiovo kalba Jungtinių tautų konferencijoje buvo sukelta afekto. Taip pat prie afektų galima būtų priskirti ir kitų Europos politikų pasisakimus, dėl kurių vėliau tekdavo atsisakyti ). Tuomet žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų. Žmogus nepajėgia kontroliuoti savęs, numatyti savo veiksmų pasekmių.

Aistros yra stiprios, ilgai besitęsiančios jausminės būsenos, susijusios su veiksmingu veržlumu, nukreiptu į aistros objektą (prie aistrų aš priskirčiau dabartini žmonių sieki sudaryti sau materialinę gerove. Ne tai nėra blogai, tačiau kai kurie individai palaipsniui pradeda nesugebėti valdyti savo aistrų ir taip tampa priklausomi nuo jų. Siekis turėti be galo daug pinigų.). Kaip supratote aistros gali būti nukreiptos ir į materialinių, ir į dvasinių poreikių tenkinimą. Aistros, priklausančios nuo valingos veiklos, dažnai ilgam nulemia asmenybės veiklos pagrindines kryptis. Tai galinga jėga, mobilizuojanti visas asmenybės pajėgas siekti pasirinktų tikslų.

Stresai yra emocinės būsenos, sukeltos ekstremalių asmenybei sąlygų, pasireiškiančios įtampomis, judesių padrikimu, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis . Organizmo reakcijos į stresą būna fiziologinės, motorinės, psichologinės. Dėl fiziologinių reakcijų pirmiausia sutrinka širdies, kvėpavimo sistemos darbas, išsiplečia akių vyzdžiai, dėl motorinių – imama drebėti, mikčioti, sutrinka judesių koordinacija. Psichologinės reakcijos gali pasireikšti neramumu, baimės, gėdos, pykčio priepuoliais, sveikos nuovokos praradimu, nesugebėjimu blaiviai mąstyti, spręsti problemas, ko nors išmokti. Pagal stresoriaus rūšį ir jo poveikį stresas gali būti fiziologinis bei psichologinis. Fiziologinį stresą gali sukelti labai didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, traumos, skausmai. Psichologinis stresas dar skirstomas į informacinį ir emocinį. Informacinis kyla dėl informacijos pertekliaus. Žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi, greitai ir teisingai spręsti esant didelei atsakomybei už sprendimo pasekmes. Emocinį kyla grėsmingose situacijose, esant pavojui, pastovioms neigiamoms emocijoms, įtampai ir pan. Tuomet kinta žmogaus psichologinių procesų eiga, motyvacinė struktūra, elgesio būdas

Frustracija yra stiprus nervinis – psichinis žmogaus sukrėtimas, kylantis tada, kai, siekiant išsvajoto tikslo, susiduriama su neįveikiama kliūtimi. Kitaip frustraciją galima pavadinti nesėkmių išgyvenimu. Ją gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis, nepatenkintas meilės poreikis, , visuomenės elgesio taisyklės,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Kuo labiau trukdoma asmenybei kryptingai veikti ir kuo arčiau yra siekiamas tikslas, tuo stipresnė frustracija

Dėl frustracijų padidėjusi įtampa sutrikdo žmogaus veiklą, todėl jis ginasi tam tikromis gynybinėmis reakcijomis. Yra keli tipiški pasipriešinimo frustracijoms būdai.

Bene svarbiausias iš jų – agresyvumas. Neretai jis pasireiškia drastiškomis pastangomis ir veiksmais, siekiančiais sunaikinti arba pašalinti frustracijos šaltinį. Dar viena frustracijų pasekmė – depresija. Tai apatijos, liūdesio, nepasitikėjimo, beviltiškumo, nepasitenkinimo išgyvenimas. Jis kyla dėl to, kad žmogus negali pasiekti reikšmingo tikslo.

Frustracijos gali pasireikšti regresija – primityvesnių elgesio formų išsiveržimu. Esant regresijos būsenai žmonės verkia, kalba visokius niekus, kramto nagus. Kai kada rengiasi net savižudybei.

2. Žmogaus elgesys krizinėje situacijoje

Kaip žmogus elgiasi krizinėje situacijoje. Tikriausiai galima būtų rasti ne vieną atsakymą. Daug kas priklauso nuo to kiek ta situacija yra krizinė, koks tokioje vietoje atsidūrusio žmogaus temperamentas, galiausiai, koks jojo charakteris. Duoti pirmam ar laukti kol smogs, gintis ar bėgti, stovėti iki galo ar nusileisti iškarto. Kokį variantą pasirinkti. Tikrai sunku nuspręsti, o nusprendus sunku argumentuoti, nes tikėtina, kad tuo metų mus bus užvaldžiusios emocijos. Kartais jomis pasikliaudami, arba tiesiog jų pagauti, padarome tokių dalykų, po kurių verčiau mirsime iš gėdos, nei priimsime dėl jų atsakomybę. O būna ir visai atvirkščiai, kai jausmai parodo mūsų ,dar iki šiol pilnai nesuvokto, organizmo begalybės jėgas ir galias. Atrandame savo sugebėjimo, o svarbiausiai galimybių dydį, ir sukuria tokius dalykus, kuriuos būdami normalios būsenas, nė nepagalvotume, kad galime sukurti. Taigi emocijos paprastoje situacijoje gali mus pakylėti į neregėtas savo galimybių ribas, arba visiškai priešingai nuleisti į giliausios bedugnės krašto. Tai kaip jos gali sąlygoti mūsų
krizinėje situacijoje. Čia vėlgi nerastume vienareikšmiško atsakymo, ne dėl to, kad jo nėra, o dėl to kad negalima rasti vieno tinkamiausio. Kitaip tariant, žmogus gali būti mobilizuotas, arba sužlugdytas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1600 žodžiai iš 3135 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.