Erdvės ir laiko samprata viduramžiais
3.5 (70%) 2 votes

Erdvės ir laiko samprata viduramžiais

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………3

1. ERDVĖ………………………………………………………………………………………………………………………..4

1.1. Dykuma………………………………………………………………………………………………………………….4

1.2. Miškas (gamta)………………………………………………………………………………………………………..5

1.3. Dangaus ir žemės erdvės…………………………………………………………………………………………..6

2. LAIKAS……………………………………………………………………………………………………………………….8

2.1. Biblinis laikas………………………………………………………………………………………………………….8

2.2. Ciklinis laikas………………………………………………………………………………………………………….9

2.3. Gimininis laikas. Istorija…………………………………………………………………………………………..9

2.4. Skaistyklos laikas…………………………………………………………………………………………………..10

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..11

ŠALTINIAI………………………………………………………………………………………………………………………12

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………12

ĮVADAS

Referato tema – erdvės ir laiko samprata viduramžiais. Erdvė ir laikas – pagrindiniai pasaulio egzistavimo parametrai. Referato tikslas – remiantis viduramžių prancūzų ir vokiečių liaudies poetinės kūrybos viršūnėmis „Rolando giesme“ bei „Nibelungų giesme“, suprasti viduramžių žmogaus mąstymą apie erdvę bei laiką. Mūsų požiūris į pasaulį skiriasi nuo viduramžių epochos žmonių pasaulėjautos ir pasaulėžiūros. Šiuolaikinis kasdieninis protas savo praktinėje veikloje remiasi abstrakcijomis „laikas“ ir „erdvė“. Viduramžiais žmonės optikos požiūriu erdvę suvokė taip pat, tačiau kitokios buvo su tuo suvokimu susijusios emocijos. „Viduramžių žmonių“ požiūriu būtį apibrėžia erdvė, o dabartiniu įsitikinimu – laikas .

Rengiant šį referatą, kaip šaltiniais buvo naudotasi poemomis „Rolando giesmė“ ir „Nibelungų giesmė“. Taip pat remtasi knyga „Europos mentaliteto istorija“, J. Le Goff‘o „Viduramžių vaizduote“, A. Gurevičiaus knyga „Viduramžių kultūros kategorijos“.

Referatas yra suskirstytas į du skyrius, kurie dar skirstomis į poskyrius. Pirmajame skyriuje kalbama apie erdvę, jos supratimą. Antrajame skyriuje – apie laiką, kuris skirstomas į ciklinį, biblijinį, gimininį, sakralinį.

Viduramžiais buvo daug erdvės ir laiko suvokimo aspektų. Nors šiame referate paminėti ne visi, tačiau, manau, šis skirstymas turėtų atspindėti to meto erdvės ir laiko sampratą.

1. ERDVĖ

Erdvė – vienas pagrindinių pasaulio egzistavimo parametrų. Įvairiais laikais ji buvo skirtingai ir suvokiama. Šiuolaikiniame pasaulyje požiūris į erdvę gerokai pakitęs nei viduramžiais. Paaiškėjo, jog ji gali susispausti, naujos judėjimo ir susisiekimo priemonės leidžia per laiko vienetą įveikti kur kas didesnius atstumus nei tolimoje praeityje. Taigi pasaulis pasidarė gerokai mažesnis. Viduramžių asmenybei būdingas kitoks požiūris į erdvę. Tačiau negalima kalbėti apie vieningas erdvės kategorijas, turint galvoje visus viduramžius ir visas to laikotarpio Europos šalis . Tačiau viduramžiškam erdvės išgyvenimui vistiek buvo būdinga apibrėžta vienovė. Be to, požiūris į erdvės vaizdinius viduramžiais kito.

Viduramžių epochos žmonių erdvės sąvokos ypatumus lėmė daugelis aplinkybių: jų santykis su gamta, teritorinis išsiskirstymas, akiratis, priklausęs nuo komunikacijos, bei visuomenėje vyravusių religinių ideologinių teiginių.

1.1. Dykuma

Dykuma gali būti suprasta geografiškai ir simboliškai. Ne kartą norėta nustatyti santykį tarp dykumos aplinkos ir religijos reiškinio . Dykuma (tikra ar simbolinė) suvaidino svarbų vaidmenį didžiosiose religijose, tame tarpe ir krikščionybėje, ir dažniausiai ji reiškė vertybes, priešingas miesto vertybėms, nes dykuma – miesto priešingybė. Tačiau, pasak J. Le Goff‘o, kalbant apie krikščionių vienuolystės pradžią, nereikėtų pernelyg supriešinti šių dviejų erdvių. Vienuoliai atsiskyrėliai šalindavosi miesto, tačiau jiems užplūdus oazes ar pusdykumes ir jas įdirbus, dykuma dažnai virsdavo miestu. Ankstyvaisiais viduramžiais lotyniškuosiuose Vakaruose vienuoliams peršasi gyvi vėlyvosios antikos miesto modeliai, kuomet vienuolynas tampa mikro miestu. Taip pasiekta pusiausvyra tarp miesto ir dykumos. Su dykuma glaudžiai susijusios vandenyno, mirties, pusiau pragariškos mirusiųjų buveinės, nors šios asociacijos svetimos
krikščionybei. Vakarų eremitai, ieškodami dvasinių ir geografinių dykumų, iš pradžių teikė pirmenybę saloms, kur dykumos sąvoka jau svyruoja tarp rojaus ir išmėginimų sampratos . Įsivaizduojant dykumą kaip rojų, ji tampa kaip prieglauda. Tačiau dykuma – taip pat ir susidūrimo su blogomis jėgomis vieta, su šėtonu, demonu. Ši dykumos dvasingumo tema ankstyvaisiais viduramžiais Vakaruose nesusilaukia pasisekimo kaip Rytuose, iš kur ji atėjo. Į salų dykumą veržiasi keltų ir Šiaurės vienuoliai. Jūra jiems pakeitė Egipto dykumą.

Tačiau salų ir jūrų atsiskyrėliai tik kraštutinė Vakarų dykumos riba, nes Vakarų pasaulyje dykuma – tai miškas.

1.2. Miškas (gamta)

Ankstyvųjų viduramžių Vakarų ir Centrinės Europos kraštovaizdis skyrėsi nuo dabartinio. Didesnę teritorijos dalį užėmė miškai. Gyvenamosios vietos dažnai buvo tarp miškų, gūdžių ir didelių. Jie viliojo savo gėrybėmis (vaisiais, medžioklės laimikiais), bet tuo pačiu baugino galimais pavojais (laukiniais žvėrimis, plėšikais, paslaptingomis būtybėmis). Miško gamtovaizdis visada svarbų vaidmenį vaidino liaudies sąmonėje, tautosakoje, maitino poetų vaizduotę . Ši geografinė erdvė kartu yra ir religinė mitologinė. Pasak J. Le Goff‘o, „materialinis“ viduramžių miškas atstojo sieną, prieglobstį pagoniškiems kultams, atsiskyrėliams, nugalėtiesiems ir visuomenės atstumtiesiems, ir jis buvo naudinga teritorija: čia medžiojama, renkamos įvairios gėrybės, miško ruošos, stiklo gamybos, metalurgijos vieta, naminių gyvulių ganykla . To meto Europoje gyventojų daugumą sudarė kaimo žmonės. Naujų ariamų žemių paruošimas: krūmų deginimas, miško kirtimas, esminis viduramžių kaimo bendruomenės formavimosi veiksnys. Santykis su žeme siejo individą (arba grupę, kuriai jis priklausė) su gamta, kadangi to meto socialinių ryšių tinklas dar buvo labai paprastas. Žmogus dažnai buvo vaizduojamas neatskirtas nuo gamtos, kartais pačiai žemiškai erdvei suteikiamas kūniškas pavidalas. Ši pasaulėjauta, anot A. Gurevičiaus, nyksta kai atsiranda kitoks žmogaus požiūris į gamtą – kaip į paprastą jo techninio poveikio objektą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 872 žodžiai iš 2689 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.