Es aplinkos apsaugos politika
5 (100%) 1 vote

Es aplinkos apsaugos politika

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………….. 2

Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos raida ……………………………………. 3

Pagrindiniai ES teisiniai aplinkosaugos reikalavimai ……………………………………. 4

Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės derinimas ……………………………………. 5

ES finansinė parama įgyvendinant aplinkosaugos tikslus ……………………………………. 7

ES aplinkos apsaugos valdymo bendrieji (horizontalieji) sektoriai ………………………….. 9

ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Lietuvai ……………………………………. 11

ES oro apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai ……………………………………. 12

ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai ……………………………………. 14

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………. 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS ………………………………………………………………… 17

ĮVADAS

Aplinkosauga yra labai svarbi politikos dalis visame Europos Sąjungos politikos kontekste. Tai „jauna“ sritis palyginus su transporto politika, žemės ūkio ar prekybos srityse. 1957 m. Romos sutartyje dar nebuvo jokių specialių nuostatų, susijusių su aplinkosauga. Aplinkosaugos tema pasidarė aktuali septintame dešimtmetyje, kai pradėjo intensyviai plėstis pramonė. Todėl pirmos aplinkosaugos nuostatos buvo suformuluotos 1972 metų Bendrijos šalių viršūnių aukščiausio lygio Paryžiaus susitikime, kuriame buvo priimta pirmoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa.

Mano darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie ES aplinkosaugos politiką ir jos įtaką Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimuisi. Darbo uždaviniai:

1) Aptarti Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos raidą;

2) Apžvelgti ES aplinkosaugos valdymo bendruosius sektorius;

3) Susipažinti su ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Lietuvai;

4) Aptarti ES oro apsaugos politiką ir jos įtaką Lietuvai;

5) Apžvelgti ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai;

Europos Sąjungos aplinkosaugos sektorius yra viena sudėtingiausių jos sričių. Mums, kaip Europos Sąjungos narės piliečiams labai svarbu žinoti Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir vietos atžvilgiu.

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma, t. y. aplinka, ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosaugos politika – tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo.

Ilgą laiką technikos ir mokslo pasiekimai bei visa civilizacijos pažanga buvo plėtojami viena kryptimi. Žmogus nenorėjo ir nesugebėjo priimti silpnų gamtos signalų apie joje vykstančius pokyčius. Tik tada, kai tie pokyčiai įgavo negrįžtamąjį pobūdį, buvo atkreiptas dėmesys į aplinkos apsaugą.

Pastariesiems dešimtmečiams yra būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių ir individų apsaugai, tačiau padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškos, naujos aplinkos apsaugos strategijos.

Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos raida

Visa ES aplinkosaugos politikos raida atsispindi šešiose aplinkosaugos veiksmų programose, kurios sudaro bendrosios Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos rėmus.

Pirmoji programa, apėmusi 1973 – 1976 metus, nustatė pagrindinius Europos Bendrijos aplinkosaugos principus. Joje išvardyti vienuolika pagrindinių principų, kurie vėliau įvairiai atsispindėjo tolesniuose aplinkosaugos politikos programiniuose dokumentuose. Pirmojoje programoje buvo keliami šie tikslai: 1. sustabdyti aplinkos teršimą, o kur įmanoma – ir visai pašalinti taršos šaltinius; garantuoti efektyvų gamtos išteklių naudojimą; 2. ūkio plėtrą grįsti kokybės reikalavimais, didžiausią dėmesį skiriant darbo ir gyvenimo sąlygoms; 3. užtikrinti, kad planuojant miestus bei žemės naudojimą būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos dalykus; 4. siekti, kad aplinkosaugos problemos butų sprendžiamos kartu su šalimis – ne Europos Bendrijos narėmis.1 Pirmosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo pradžia sutapo su 1973-ųjų ir 1974-ųjų metų ekonomikos ir naftos krizėmis, todėl nustatyta pramonės įmonėms naujus aplinkosaugos apribojimus buvo labai nelengva.

Antroji programa tęsė pirmosios programos tikslų įgyvendinimą juos išplėsdama. Vandens, oro apsaugos bei triukšmo valdymo priemonės Bendrijos aplinkosaugos politikoje buvo išskirtos kaip prioritetinės. Taip pat programa pabrėžė prevencinį EB aplinkosaugos politikos pobūdį ir racionalaus erdvės bei gamtos išteklių naudojimo svarbą.

Trečioji programa aplinkosaugos politikoje įtvirtino naujus pažangius principus. Programoje akcentuotas aplinkosaugos politikos integravimas į kitus sektorius (transporto, energetiko, žemės ūkio), nustatytas būtinumas prieš imantis naujos ūkinės veiklos atlikti jos poveikio aplinkai vertinimą,
pabrėžta taršos mažinimo jos šaltinyje svarba. Europos Komisija įpareigota prieš rengiant pasiūlymus teisės aktams bei kitoms priemonėms aplinkosaugos srityje įvertinti (kiek įmanoma) sąnaudas planuojamiems veiksmams ir tų veiksmų naudą, vengti veiksmų dubliavimosi, atsižvelgti į skirtingą ekonomikos ir aplinkosaugos situaciją bei struktūrą įvairiose ES šalyse. Be to, išskirtos specialios ES ypač svarbios saugotinos gamtos vietos.

Ketvirtoji programa priimta 1987 metais, kurie Europoje buvo paskelbti aplinkos metais. Šį programa skyrėsi nuo ankstesniųjų tiek forma, tiek turiniu. Ji buvo sudaryta pagal naujus konceptualius požiūrius, ja buvo siekiama įgyvendinti iniciatyvas naujose aplinkosaugos srityse, ypač susijusiose su biotechnologija ir gamtos išteklių valdymu. Buvo pasiūlyta sustiprinti direktyvų aplinkosaugos srityje kontrolę ir praktinį įgyvendinimą, aplinkosauginį švietimą ir informacijos teikimo politikos įgyvendinimą. Šios aplinkosaugos veiksmų programos baigiamieji 1992 metais

_______________________________

1 Aplinkos apsaugos veiksmų programa Centrinei ir Rytų Europai. OECD. 1994 metai.

sutapo su ES vidaus rinkos sukūrimu, kai ne tik taršai, bet ir prekybai bei žmonių migravimui nebeliko daugumos suvaržymų.

Šeštoji programa tai „Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas“ apibrėžia Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos gaires dešimčiai metų. Šioje programoje Europos Sąjunga akcentuoja tokius keturis sektorius: 1) klimato kaita; 2) unikalių gamtos išteklių ir biologinės įvairovės apsauga; 3) aplinka ir sveikata; 4) subalansuotas gamtos išteklių ir atliekų valdymas.

Aplinkosaugos integravimas į kitų sričių veiklą yra kertinis sėkmingos aplinkosaugos politikos akmuo. Daugiau nei 270 ES teisės aktų reglamentuoja visas aplinkosaugos sferas, bet įstatymai yra tiek geri, kiek jų laikomasi. Pabrėžtina, kad visos aplinkosaugos programos neturi privalomosios juridinės galios. Vis dėlto aplinkosaugos teisės aktai, išleidžiami Europos Sąjungoje, atspindi veiksmų programoje numatytus prioritetus, ir tokiu būdu dalis orientacinių siūlymų tampa privalomi.

Pagrindiniai ES teisiniai aplinkosaugos reikalavimai.

ES aplinkosaugos politikos tikslai buvo nustatyti Vieningu Europos aktu, kai Europos Sąjungos sutartis, buvo papildyta dalimi apie aplinkosaugą, susidedančia iš trijų pagrindinių straipsnių, padėjusių tvirtą pagrindą kitų aplinkos apsaugos teisės aktų priėmimui. Šie straipsniai, nors ir kitaip numeruoti, išliko vėlesnėje, Europos Sąjungos sutartyje. Juose išvardijami pagrindiniai aplinkosaugos politikos tikslai: 3

 Išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

 Plėtoti žmonių sveikatos apsaugą;

 Racionaliai naudoti gamtos išteklius;

 Remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regionų ar pasaulio aplinkosaugos problemoms spręsti.

Be to, nurodomi pagrindiniai aplinkosaugos principai, (pvz., įspėjimo ir prevencijos) aplinkos žalojimo išvengimas veikiant taršos šaltinį bei moka teršėjas principas. Taip pat pabrėžiama, kad aplinkosaugos reikalavimai turi būti dedamoji visų kitų sektorių plėtros dalis.

Europos Sąjungos sutarties 175 straipsnis sako, kad aplinkosaugos priemonės Taryboje gali būti patvirtintos kvalifikuotų narių balsų dauguma ir bendradarbiaujant su parlamentu, išskyrus su mokesčiais susijusius klausimus, tam tikras priemones dėl miestų ir kitų teritorijų planavimo ir žemės naudojimo bei sprendimus dėl galimybių valstybėms narėms pasirinkti skirtingus energijos ________________________________

3 http://eropa.eu.int/eur-lex/lex/treaties/dat/11992M/word/11992M.doc ES sutartis 130r straipsnis – prisijungta 2006-02-05.

šaltinius ir bendrą energijos tiekimo struktūrą.4

Dažniausiai visi Europos Sąjungos teisės aktai ir atitinkamai politikos kryptys aplinkosaugos srityje skirstomi į tokias dalis:

 horizontalieji teisės aktai (reglamentuoja bendruosius aplinkosaugos vadybos klausimus, pvz., poveikio aplinkai įvertinimą, ataskaitų teikimą ir pasikeitimą informacija, o ne konkretų aplinkos apsaugos sektorių): vandens kokybę, oro kokybę, atliekų valdymą, gamtos apsaugą, pramonės taršos kontrolę ir rizikos valdymą, chemines medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus, triukšmą branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojantys teisės aktai. 5

Didžiausia dalis ES aplinkosaugos teisės aktų, su kuriais asocijuotosios Vidurio ir Rytų Europos šalys galiausiai turės suderinti savo nacionalinius teisės aktus ir administracinę politiką (sąlyga narystei ES, vadinamoji aplinkosaugos acąuis), susideda maždaug iš 70 direktyvų (kai kurios iš jų kelis kartus taisytos ir papildytos antrinėmis direktyvomis) ir daugiau nei 20 reglamentų.

ES teisės aktai nustato reikalavimus valstybėms narėms, tačiau nenurodo, kokios institucijos valstybėje atsako už šių reikalavimų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti ne tik konkretų įstatymų įgyvendinimo būdą, atsižvelgdama į specifines savo šalies aplinkosaugos problemas, bet ir tokias institucines įgyvendinimo priemones, kurios atitinka šalies istorines ir kultūrines tradicijas.

Pagrindinis Lietuvos įstatymas, apibrėžiantis įvairaus lygmens institucijų atsakomybę aplinkosaugos srityje, yra Aplinkosaugos įstatymas. Jame nustatytas funkcijų paskirstymas tarp
centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldos institucijų. Valstybės valdymo institucijos nustato sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, o vietos savivaldos institucijos įgyvendina konkrečias aplinkosaugos priemones savo teritorijose.

Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės derinimas

1999 m. gruodžio 10-11 d. Helsinkyje vykusiame Europos šalių viršūnių susitikime Lietuva

kartu su kitomis penkiomis kandidatėmis buvo oficialiai pakviesta derybų su ES. 2000 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. Pagrindinis derybose nagrinėjamas klausimas – Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES 31 derybų skyriaus pristatymas ir ______________________________

4 http://eropa.eu.int/eur-lex/lex/treaties/dat/11992M/word/11992M.doc ES sutartis 175 straipsnis – prisijungta 2006-02-06.

5 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.

nagrinėjimas. Pasirengimas narystei ES aplinkosaugos srityje yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pasirengimas narystei turėjo susidėti iš kelių etapų, iš kurių svarbiausi būtų šie: 6

 Bendrasis derinimosi prie ES aplinkos apsaugos srityje planavimas, kurio metu 1998 metais buvo parengta Lietuvos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategija aplinkos apsaugos srityje ir preliminariai įvertintos ES reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos;

 Sektorinis planavimas, kurio metu parengtos derinimo strategijos atskiriems aplinkos apsaugos sektoriams (vandens kokybės gerinimo, atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų valdymo)

 Direktyvų įgyvendinimo planavimas, kurio metu parengti kai kurių sudėtingų direktyvų (pvz., direktyvų reglamentuojančių integruotą pramonės taršos kontrolę ir prevenciją, vandenų taršą nitratais, sąvartynų įrengimą, paukščių ir kitų gyvūnų apsaugą) įgyvendinimo planai;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1608 žodžiai iš 5292 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.