Es aplinkosauginės problemos
5 (100%) 1 vote

Es aplinkosauginės problemos

Įvadas

Europoje, kaip ir visame pasaulyje egzistuoja tos pačios aplinkosauginės problemos. Nuo praeito dešimtmečio vidurio įvykę pokyčiai parodė, kad bendra Europos aplinkos situacija ir toliau lieka sudėtinga. Tačiau buvo akivaizdi pažanga kai kuriose srityse, pirmiausia ženkliai sumažėjęs išmetamų atmosferinių teršalų kiekis ir pagerinta oro kokybė, taip pat sumažinti į vandenį išmetamų teršalų pirminiai šaltiniai. Tačiau aplinkos būklė buvo itin prasta tokiose srityse kaip atliekų tvarkymas, žvejyba ir dirvų nykimas. Pastebėta, kad integruojant aplinkosaugos problemas į transporto ir žemės ūkio sektorių politikos kryptis žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Buvo įspėta neskirti viso dėmesio vien teršalų kiekį mažinančioms priemonėms, kurių nebuvo tikslinga taikyti šalinant aplinkai daromą poveikį dėl infrastruktūros plėtros ir sparčiai kintančių ir augančių gamybos ir suvartojimo modelių.

Tinkamai sukurtos ir įgyvendintos aplinkos politikos kryptys keliose srityse jau leido žymiai pagerinti situaciją ir sumažino Europos aplinkai daromą poveikį.

Ženkliai sumažėjo ozono sluoksnį ardančių medžiagų bei oro teršalų išmetimas, pagerėjo oro kokybė, taip pat sumažinti į vandenį išmetamų teršalų pirminiai šaltiniai, dėl ko pagerėjo vandens kokybė. Biologinės įvairovės apsauga pažymint ir saugant arealus taip pat leido pasiekti tam tikrų teigiamų rezultatų.

Tokią pažangą iš esmės lėmė tradicinių priemonių taikymas, reguliuojant produktus (tokius kaip benzine esantį šviną, skystuose degaluose esančią sierą arba automobilinius katalizatorius), gamybos procesus (teršalų išmetimą iš jėgainių, pramonės objektų ir atliekų deginimo krosnių) ir saugant svarbias gamtines vietoves. Šias sritis reglamentuoja gerai parengti ES teisės aktai, o daugeliu atveju jų kontrolė taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukta ir į tarptautines konvencijas.

Aplinkos politikos krypčių įgyvendinimas ir jų vykdymo užtikrinimas sykiu derinantis prie techninės pažangos ir naujų požiūrių ir toliau lieka svarbiausias viso regiono tikslas. Taip pat reikia siekti, kad tokios politikos kryptys būtų plačiau įgyvendinamos visose Europos šalyse.

Skirtingai nuo aukščiau minėtos pažangos, vykdant aplinkos politiką kitose srityse, tokiose kaip atliekų tvarkymas, nėra pasiekta visuotinai ženklių rezultatų sumažinant gamtos išteklių vartojimą, o tai rodo, kad šios srities pažanga yra glaudžiau susijusi su bendru ekonominiu ir socialiniu vystymusi. Dėl ženklaus ekonominio ir socialinio persitvarkymo prasidėjus Europos vienijimosi procesui vienose srityse aplinkosauginė situacija pagerėjo, kitose . pablogėjo.

Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje Europoje vyko esminiai ekonominiai pokyčiai. Didesnę šio laikotarpio dalį besitęsiančio stabilaus ekonominio augimo sąlygomis Vakarų Europoje ir toliau buvo pereinama nuo žemės ūkiu ir gamyba paremtos ekonomikos prie daugiau į paslaugų teikimą orientuotos visuomenės. Centrinėje ir Rytų Europoje vyko perėjimas prie rinkos ekonomikos, lydimas politikoje dominavusio stojimo į Europos Sąjungą proceso. Dvylikoje Rytų Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos (REKCA) šalių prie rinkos ekonomikos buvo pereinama lėčiau, tačiau nepaisant to, buvo radikaliai atsisakyta ankstesniųjų centrinio planavimo ekonomikos modelių.

Dėl šių pokyčių visuotinai sumažėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, o Centrinėje ir Rytų Europoje bei REKCA šalyse sumažėjo vandens resursų poreikis žemės ūkiui ir pramonei; žemės ūkyje taip pat sumažėjo išmetamų į dirvą ir atmosferą difuzinių teršalų kiekis. Centrinėje ir Rytų Europoje bei REKCA šalyse ekonomikos pertvarkymas buvo svarbiausia priežastis leidusi pastebimai sumažinti atmosferinių teršalų išmetimą.

Iš kitos pusės, blogai yra tai, kad Centrinėje ir Rytų Europoje bei REKCA pertvarkant ekonomiką atsiradusi nedirbama žemė kelia grėsmę biologinei įvairovei. Be to, ekonomikos augimas daugeliui Vakarų Europos šalių apsunkina pasidalijus įsipareigojimus iškeltų individualių uždavinių įgyvendinimą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Dėl miestų plėtros ir transporto infrastruktūros daugelyje viso regiono vietų užimama dirva ir fragmentuojami arealai. Pernelyg intensyvi žvejyba kelia pavojų jūriniams gamtiniams resursams.

Subalansuotas gamtinių išteklių naudojimas

Aukšti naudingųjų medžiagų sunaudojimo lygiai iš esmės stabilizavosi ES ir Rytų bei Centrinės Europos šalyse. Importuodamos vis daugiau žaliavos, šios šalys nuolat didina aplinkai tenkantį krūvį dėl šių žaliavų gamybos kitose šalyse, taip pat ir REKCA.

Sąlyginai resursų naudojimas pastaraisiais dviem dešimtmečiais nepriklausė nuo ES ir šalių kandidačių ekonominio augimo. Tačiau pagal absoliučius vertinimus naudingųjų medžiagų sunaudojimas vis dar yra didelis ir siekia lygius, kurie Rio de Žaneire buvo pripažinti nesubalansuotais.

Vakarų Europos ir Rytų bei Centrinės Europos šalių ekonominėms reikmėms per pastaruosius 20 metų importuojama vis daugiau žaliavų, o tai reiškia, kad su jų gavyba susijusios aplinkos problemos užkraunamos kitoms pasaulio šalims. REKCA šalys yra vienos iš svarbiausiųjų pagrindinių žaliavų eksportuotojų į Europos
Sąjungą.

Pagal globalios atsakomybės principą, kiekviena šalis turi suvokti savo keliamą poveikį likusiam pasauliui. Taip pat pabrėžiama, kad subalansuotos aplinkos įvertinimus tikslingiausia vykdyti globaliame, o ne regioniniame ar nacionaliniame kontekste. Tačiau šioje ataskaitoje nebuvo galima pateikti tokios pasaulinės perspektyvos, kadangi šiuo metu trūksta didesnės reikalingų duomenų dalies.

Faktai ir skaičiai:

• Iškastinio kuro rūšys yra svarbiausia tiesiogiai sunaudojamų naudingųjų medžiagų dalis ir ES, ir šalyse kandidatėse, kur atitinkamai sudaro 24 % ir 31 % viso kiekio.

• Bendras naudingųjų medžiagų poreikis ES vienam gyventojui sudaro 50 tonų; jų importas ypač sparčiai augo praeitą dešimtmetį, o šiuo metu sudaro beveik 40 %. Prekių importas šalyse kandidatėse per šį laikotarpį išaugo beveik 30 %.

• ES vis daugiau importuoja iš REKCA šalių. šiuo metu apie 12 % ES importuojamų resursų išgaunama REKCA šalyse, ypač iškastinio kuro rūšys ir metalai.

Energetika

Paskutiniame dešimtmetyje bendras Europos energijos sunaudojimas ir su juo susijęs poveikis aplinkai sumažėjo, tačiau panašu, kad energijos naudojimo poveikis klimato pokyčiams vis didės, jei nebus sustota taip plačiai vartoti iškastinį kurą ir nebus ženkliai pagerintas energijos naudojimo efektyvumas. Šis sektorius ir toliau lieka pagrindine klimato pokyčius skatinančia priežastimi. Efektyvumo priemonės ir augantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir toliau padeda mažinti aplinkai daromą poveikį, tačiau to nepakanka, jei be kitų dalykų, kaip planuojama, bus sumažintas branduolinės energijos naudojimas. Europoje, energijos naudojimas yra pagrindinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir rūgštingųjų medžiagų susidarymo šaltinis.

Pradėjus naudoti švaresnius degalus, valant kūryklų dūmus ir pradėjus ekonominius pertvarkymus, ženkliai sumažėjo energetikos sektoriaus išmetamų rūgštingųjų oro teršalų kiekis, o visi trys Europos regionai eina teisinga kryptimi siekdami įgyvendinti 2010 metų tikslus dėl šių teršalų išmetimo kiekių.



Energijos naudojimo efektyvumas padidėjo visuose regionuose, ypač Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kur teigiamą poveikį turėjusios priemonės buvo taikomos sykiu su ekonominiais pertvarkymais.

Ir bendrojoje energijos, ir elektros energijos gamyboje sunaudota atsinaujinančių energijos šaltinių dalis išaugo, bet vis tiek lieka maža ir apima daugiausia vandens energiją ir biomasę. Reikalingas daug spartesnis naujų atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, įsisavinimas, kadangi priešingu atveju, neskaitant kitų dalykų, dėl planuojamos mažinti branduolinės energijos gamybos išaugs iškastinio kuro sunaudojimas ir išmetamo anglies dioksido kiekis.

Faktai ir skaičiai:

• Nuo 1992 iki 1999 metų bendras energijos sunaudojimas Vakarų Europoje išaugo 8 %, o REKCA sumažėjo 26 %. Vidutinis Vakarų Europos energijos suvartojimas yra 3.9 t/1 gyventojui, palyginti su 3.2 t/1 gyventojui REKCA šalyse, kur dominuoja pramoninis vartojimas Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje.

• Atsinaujinančios energijos šaltinių dalis iš viso sunaudotame energijos kiekyje Europoje išaugo nuo 4.5 % 1992 metais iki 5.6 % 1999 metais.

Transportas

Praeito dešimtmečio transporto apimtys Vakarų Europoje sparčiai augo. Šios apimtys krito Centrinės ir Rytų Europos bei REKCA šalyse pirmojoje dešimtmečio pusėje, bet vėl pradeda didėti. Sektoriaus keliama oro tarša buvo smarkiai sumažinta visoje Europoje, įdiegus strategiškai numatytą technologinių patobulinimų kompleksą, atnaujinus automobilių parką ir sumažinus transporto kiekį. Mažiau pasiekta sprendžiant tokius klausimus kaip klimato pokyčiai, žemės ir arealų fragmentavimas, triukšmas ir atliekos. 2000 metais Europos keliuose žuvo daugiau negu 100000 žmonių. Transporto modeliai Centrinėje ir Rytų Europoje bei REKCA šiuo metu yra geriau subalansuoti negu Vakarų Europoje, tačiau pastaruoju metu jie kinta nepageidaujama kryptimi. Transporto poveikio aplinkai ir kitų jo padarinių bendras įvertinimas reikalingas kaip pagrindas kuriant integruotą strateginių priemonių kompleksą, apimantį reguliavimo, investicijų, mokesčių ir kitus instrumentus. Kaip ir transporto apimtys, ženkliai skiriasi ir kelių, geležinkelių, vandens kelių bei oro transporto santykis įvairiuose regionuose. Vakarų Europoje jau daug dešimtmečių vis labiau įsigali kelių transportas. Nors praeito dešimtmečio pradžioje Centrinės ir Rytų Europos šalių transporto sistemoje vyravo geležinkelių ir visuomeninis transportas, šiuo metu smunkant geležinkelio naudojimui, vis labiau populiarėja keliai. Tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje geležinkeliui tenkanti rinkos dalis yra vis dar daug didesnė negu Vakarų Europoje. geležinkeliai ir Aviacija yra sparčiausiai auganti transporto rūšis, o Europos Sąjungoje keleivių gabenimo oro transportu rinkos dalis (5 %) tuoj viršys geležinkeliams tenkančią dalį. Kituose regionuose aviacija sudaro daug mažesnę rinkos dalį.

Kaip rodo ES patirtis, transporto priemonių ir degalų aplinkosauginis reglamentavimas leido žymiai sumažinti tam tikrus transporto vieneto sukeliamus padarinius, ypač oro taršą. Tačiau šių aplinkosaugos laimėjimų nepakanka,
kad būtų sušvelnintas spartaus transporto ir infrastruktūros plėtros poveikis, sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, triukšmas ir arealų fragmentacija. Sykiu su technologiniais sprendimais reikalingos ir geriau integruotos transporto ir aplinkos apsaugos strategijos, stabdančios transporto augimą ir skatinančios naudojimąsi ekologiškesnėmis transporto rūšimis . Tai yra du pagrindiniai ES Subalansuoto vystymosi strategijos tikslai.

Sudarius savanorišką susitarimą tarp automobilių gamintojų ir Europos Komisijos, kuriuo siekiama sumažinti vidutinį CO2 išmetimo kiekį iš ES rinkose parduodamų naujų transporto priemonių, visos ES automobilių energijos sunaudojimo efektyvumas pakilo 2 %. ES taip pat pasisako už būtinybę įskaičiuoti pašalines transporto keliamo poveikio sąnaudas. Viena iš šio tikslo įgyvendinimo priemonių – kuro mokesčiai. Tačiau nepaisant nuolat didinamų mokesčių, faktiškai kuras kelių transportui ir toliau lieka pigesnis negu prie. dvidešimt ar trisdešimt metų. Kai kurios valstybės narės, siekdamos, kad būtų įskaičiuotos pa.alinės transporto poveikio sąnaudos, ėmė taikyti kitas įmokas ir mokesčius, tačiau vis dar lieka daug kliūčių šiam tikslui įgyvendinti.

Atsižvelgiant į transporto svarbą, prie. 3 metus buvo pradėta įgyvendinti transporto, sveikatos ir aplinkos apsaugos paneuropinė programa, kuria siekiama suaktyvinti dabartinę veiklą ir siekti pažangos sukuriant subalansuotus sveikatos ir aplinkos požiūriu transporto naudojimo modelius.

Faktai ir skaičiai:

• Centrinėje ir Rytų Europoje krovinių gabenimo apimtys vėl ėmė augti nuo praeito dešimtmečio vidurio; keleivių transportavimas siekia 1990 metų lygį ir sparčiai auga.

• Nuo 1990 iki 1999 metų nuosavų automobilių skaičius Centrinės ir Rytų Europos šalyse išaugo 61 %, o REKCA . 20 %, tačiau 1 000 gyventojų tenkantis transporto priemonių skaičius Centrinėje ir Rytų Europoje sudaro tik pusę Vakarų Europos lygio, o REKCA – mažiau negu 1/6 šio lygio.

• Planuojama, kad transeuropinio transporto tinklo tąsa į rytus apims 21 000 km geležinkelio tinklo ir 19 000 km greitkelių tinklo. Numatoma, kad tinklo kaštai sieks 91,5 milijardo eurų . 48 % bus skirti greitkelių tinklui, o 40.5 % . geležinkelių tinklui.

Turizmas

Turizmas yra vienas iš sparčiausiai augančių sektorių, ženkliai prisidedantis prie transporto apimčių augimo. Be to, turizmas turi papildomą poveikį lankomoms vietovėms, kai sukeliamas vandens trūkumas, susidaro atliekos ir vyksta žemės fragmentacija. Ekonominiai, politiniai ir demografiniai pokyčiai lemia sparčiai didėjančią išlaidų dalį, kurią namų ūkiai skiria turizmui, tuo tarpu strateginės priemonės, skatinančios subalansuotą turizmą, žengia į priekį lėtai.

Turizmas yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio didėja keleivių transporto paklausa, tuo pačiu ir poveikis aplinkai.

Numatoma, kad ši paklausa didės ir ateityje. Automobiliai ir lėktuvai, kurie yra labiausia aplinkai kenkiančios transporto rūšys, dažniausia naudojamos turizmo transporte. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad iki 2020 metų daugiausia dėl turizmo sektoriaus plėtros oro transporto apimtys padvigubės.

Neskaitant per transportą pasireiškiančios turizmo įtakos, turizmas vis labiau išeikvoja aplinką . naudojamas vanduo, žemė ir energija, plečiama infrastruktūra, pastatai ir įrengimai, didėja tarša ir atliekos, vyksta žemės fragmentacija, nuolat auga antrųjų namų skaičius. Kai kuriose populiariose kelionės vietose dėl to buvo smarkiai suniokota vietos aplinka, o tai turi įtakos jų, kaip turistinių objektų, patrauklumui.

Faktai ir skaičiai:

• Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad laikotarpiu iki 2020 metų tarptautinis turizmas Europoje augs 3.1 % per metus.

• Europoje nuo 1995 iki 1999 metų turizmo i.laidos kelionėms užsienyje išaugo 7 %.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2105 žodžiai iš 6975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.