Es bendroji žemės ūkio politika
5 (100%) 1 vote

Es bendroji žemės ūkio politika

TURINYS

ĮVADAS

I. AUGALININKYSTĖS SEKTORIUS 3

1. Javų rinka 3

2. Aliejingų sėklų ir proteininių kultūrų rinkos valdymo politika 5

3. Vaisių ir daržovių rinkos valdymo politika 7

4. Cukrinių runkelių (cukraus) rinkos valdymo politika 9

5. Bulvių rinkos valdymo politika 11

6. Vyno rinkos valdymo politika 12

7. Perdirbtų produktų rinkos valdymo politika 13

II. GYVULININKYSTĖS SEKTORIUS 13

1. ES pieno rinkos valdymo politika 13

2. ES jautienos rinkos valdymo politika 16

3. ES paukštienos ir kaiušinių rinkos valdymo politika 17

4. ES avienos ir ožkienos rinkos valdymo politika 17

5. ES kiaulienos valdymo politika 18

III. ES UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA 19

IV. LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIS TARP ES IR LIETUVOS 23

V. STRUKTŪRINĖ, REGIONINĖ KAIMO VYSTYMO IR APLINKOSAUGINĖ POLITIKA 23

1. ES kaimo vystymo politicos principai 23

2. Kaimo plėtros priemonės 24VI. ES ŠALIŲ ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS IR JO VYSTYMOSI TENDENCIJOS

27

1. Augalininkystė 27

2. Gyvulininkystė 28

IŠVADOS

.TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS VAIDMUO EUROPOS SĄJUNGOJE 10

2.1. Europos Bendrija – teisės aktų leidimo bendrija 10

2.2. Europos Bendrijos teisės aktų tipai 12

3. BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA 22

3.1.Atsiradimo prielaidos ir būtinybė 22

3.2. Bendros – vieningos rinkos sukūrimas 23

3.3. Kainų ir rinkos reguliavimo politika 24

3.3.1. Kainų sistema 26

3.3.2. Rinkos reguliavimas 27

3.4. Biudžetas 28

IŠVADOS

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Visos ar dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE), tarp jų ir Lietuva, rengiasi integracijai į Europos Sąjungą (ES), tik skiriasi jų pasirengimo lygis. Dabar jau nebekeliama klausimo, ar tai įvyks. Klausimas tėra toks: kada ir kaip tai įvyks. Vykdydama savo plėtimosi strategiją ES asocijuotąsias šalis traktuos kaip vieną ar kelis regioninius blokus. Todėl jos buvo labai skatinamos artimiau bendradarbiauti viename ar keliuose regionuose dar prieš stodamos į ES. Žemės ūkis yra vienas iš daugelio sektorių, kurie turi spręsti integracijos problemas. Tuo tarpu daugeliu atvejų pasirengimas integracijai gali net nebūti pačiu svarbiausiu politikų rūpesčiu. Tačiau VRE šalyse, kaip ir ES, žemės ūkis paprastai yra labiausia reglamentuojamas sektorius, taigi žemės ūkio politika ir rinkos yra opi problema abiejose dabartinėse ES sienų pusėse.

Šiandien pagrindinė Lietuvos ir jos Vyriausybės problema – kokiu mastu ir kaip būsimoji integracija į ES turėtų daryti įtaką žemės ūkio ir jos produktų prekybos politikos sprendimų priėmimui. Aišku, kad svarbiausias prioritetas yra Lietuvos įstatymų (norminių aktų) derinimas su Baltojoje knygoje nurodytais reglamentais ir direktyvomis, bet šiuo metu daugelis politikos ir plėtros problemų yra sprendžiamos tik atskirų šalių nutarimais.

Kai kurie politikai rengiantis stoti į ES mano, kad derinti reikia ne tik Baltojoje knygoje nurodytus teisės aktus, bet ir žemės ūkio bei prekybos politiką. Tačiau pasirengimo stoti į ES laikotarpiu tokį požiūrį galima laikyti nepageidaujamu žemės ūkiui ar net žalingu. Visa institucinė, teisinė ir ekonominė Lietuvos aplinka visiškai skiriasi nuo atitinkamos ES aplinkos. Jei būtų keliamas tikslas pasiekti tą patį žemės ūkio produktų kainų ir rinkos apsaugos lygį kaip ES, tai, be abejo, pasekmės būtų neigiamos. Pavyzdžiui, jei smarkiai padidėtų prekių kainos, vartojimas šalyje dar labiau sumažėtų, o neefktyviai dirbanti maisto pramonė negalėtų savo produktų parduoti konkurencinėje rinkoje. Pasekmė būtų ta, kad maisto pramonė taptų nekonkurencinga ne tik užsienio rinkose, bet ir vidaus rinkoje, o tai yra dar svarbiau. Dėl to numatant paramos žemės ūkiui priemones labai svarbu numatyti ir galimą jų poveikį visai maisto produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo grandinei ir vidaus, ir užsienio prekyboje.

Be to, Lietuvos žemės ūkyje dar nebaigtas gamybos sąnaudų ir supirkimo kainų prisitaikymo procesas, perdirbamosios pramonės pertvarkos procesas. Per didelis Vyriausybės kišimasis į šį procesą, bandant nustatyti ūkininkams supirkimo kainas, kai visa maisto produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo grandinė yra neefektyvi, sumažintų konkurencijos poveikį, kurio vaidmuo kuriant ir plėtojant stipresnę ir konkurencingesnę gamybą yra svarbus.

Šiame referate aprašysiu ES pagrindines institucijas ir jų funkcijas, teisės aktų leidybos vaidmenį ES, ir apžvelgsiu bendrosios žemės ūkio politikos sudarymo priežastis.

1. EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINĖS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS

Pagrindines ES institucijas sudaro: Europos Komisija (the European Commission), Europos Ministrų Taryba (the Council of Ministers), Europos Parlamentas (the European Parlament), Europos tesigumo teismas (the European Court of Justice – ECJ) ir Europos auditorių
teismas (the European Court of Auditors – ECA).

Europos Komisiją sudaro 20 komisarų (po du komisarus skiria Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė, likusios šalys skiria po vieną narį). Komisarai yra skiariami (remiantis Mastrichto sutartimi) penkerių metų laikotarpiui, jų veikla bei daromi sprendimai privalo būti bešališki, atstovaujatys tik Europos Sąjungos interesams ir nepriklausyti nuo nacionalinės vyriausybės ar atskirų visuomenės sluoksnių bei asmeniškų pačių komisarų interesų.

Pagrindinės Komisijos funkcijos:

1) įstatymų leidžiamoji iniciatyva (svarbiausioji);

2) priežiūros: kaip valstybės-narės vykdo įstatymus, taisykles;

3) vykdomoji: turi įgaliojimus įgyvendinti Europos Tarybos sprendimus, susijusius su Bendrąja žemės ūkio ir kitomis politikomis. Turi mandatą deryboms ir dvišalių sutarčių sudarymui dalyvaujant WTO/GATT (Pasaulinė prekybos oganizacija) darbe.

Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje (Belgija). Ją sudaro 23 departamentai (žr. 2 lentalę), vadinami Direktoratais (Directorates-General). Kiekvienas Direktoratas yra atsakingas už tam tikros politikos įgyvendinimą ir tam tikros srities administravimą (pvz., DG VI administruoja žemės ūkį, (žr.1 pav.), DG XIV – žuvininkystę ir t.t.). Kiekvienas Direktoratas yra kuruojamas Europos Komisijos komisaro. Komisija turi savo autonominį biudžetą ir jį tvarko taip, kaip jai atrodo tinkama. Europos Komisiją galima laikyti Europos Sąjungos funkcijas atliekančia institucija.

Europos Ministrų Taryba tikslas – užtikrinti valstybių – narių bendrosios ekonominės politikos koordinaciją. Tarybą sudaro atstovai iš visų šalių-narių. Taryba yra pagrindinis sprendimus priimantis organas. Tarybos posėdžiuose dalyvauja ES šalių-narių ministrai. Priimant sprendimus, kiekviena ES valstybė-narė disponuoja tam tikru balsų skaičiumi, kuris priklauso nuo tos šalies teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus, bendro nacionalinio produkto apimties ir kt. Pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė turi po 10 balsų, tuo tarpu Austrija ir Švedija – po 4, Liuksemburgas – 2. Iš viso 87 balsai. Sprendimai priimami remiantis kvalifikuota dauguma (62 balsai iš 87) ir blokuojančia mažuma (26 balsai iš 87). Kiekviena šalis-narė pirmininkauja Tarybai 6 mėnesius. Europos Taryba įsikūrusi Briuselyje. Europos Tarybos struktūra pateikta 2 pavaeiksle.

1 lentelė

Europos Komisijos direktoratai (Directorates-General)

Direktorato Nr. Administruojama sritis

DG I Užsienio ryšiai

DG II Ekonomika ir finansai

DG III Vidaus rinka ir pramonė

DG IV Konkurencija

DG V Darbas ir socialiniai santykiai

DG VI Žemės ūkis

DG VII Transportas

DG VIII Vystymas

DG IX Personalas ir administracija

DG X Informacija, komunikacijos

DG XI Aplinkos apsauga, atominio saugumo problemos

DG XII Mokslas ir vystymas

DG XIII Telekomunikacijos ir informacija

DG XIV Žuvininkystė

DG XV Finansinės institucijos

DG XVI Regioninė politika

DG XVII Energetika

DG XVIII Kreditai ir investicijos

DG XIX Biudžetas

DG XX Finansinė kontrolė

DG XXI Muitų sąjunga ir netiesioginiai mokesčiai

DG XXII Struktūrinės politikos koordinavimas

DG XXIII Komercija, turizmas, socialinės-ekonominės problemos

Europos Parlamentas renkamas kas 5 metai visuotinių rinkimų metu. Rinkimuose dalyvauja turintys rinkimų teisę ES valstybių-narių piliečiai. Parlamentas atlieka prižiūrėtojo funkciją ir vaidina pakankamai svarbų vaidmenį priimant įstatymus (turi veto teisę svarstant ir priimant Ministrų Tarybos sprendimus). Parlamente yra 626 vietos. Didžiausią vietų skaičių turi Vokietija – 99, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija – po 87, mažiausią Airija – 15 ir Liuksemburgas – 6. Parlamentas plenarinių posėdžių metu reziduoja Strasbūre (Prancūzija), Briuselyje veikia 19 jo komitetų (committees), kurie ruošia medžiagą plenariniams posėdžiams. Parlamento pagrindinis sekretoriatas (Secretariat-General) yra Liuksemburge.

Europos teisingumo teismas stebi, kad ES valstybės – narės įgyvendintų ES institucijų parengtus teisinius aktus:

1) taisyklės (regulations) tiesiogiai taikomos visose ES valstybėse-narėse ir turi įstatymo galią. Jų nereikia pritaikyti prie nacionalinių įstatymų;

2) direktyvos (directives) yra nukreipiamos šalims-narėms. Jų vykdymas yra privalomas, tačiau yra palikta galimybė jas suderinti su nacionaline teisėtvarkos sistema;

3) sprendimai (decisions) yra privalomi tiems, kam jie nukreipiami;

4) rekomendacijos ir nuomonės nėra teisiškai įsipareigojantys dokumentai, juose nurodoma, kaip geriau reguliuoti santykius arba spręsti problemas.

Europos audito teismo pagrindinė funkcija – kontroliuoti ES biudžeto vykdymą.

Generalinis direktorius

Generalinio Generalinio Generalinio Generalinio

direktoriaus direktoriaus direktoriaus direktoriaus

pavaduotojas pavaduotojas pavaduotojas pavaduotojas

DA DB DC DD DE DF DG DH

Direktoratai:

DA – Ryšiams su Europos Parlamentu DE – Techninių kultūrų

DB – Juridinis, kokybės ir sveikatos klausimais DF – Kaimo vystymo

DC – Augalininkystės DG- Žemės ūkio garantijų ir vystymo fondo administravimas

DD – Gyvulininkystės DH – Tarptautiniai
GATT, Asocijuotų ES narių

problemos

1 pav. Žemės ūkio generalinio direktorato (DG VI) struktūra

Europos Ministrų Taryba

Struktūra

Struktūra Pirmininkavimas Generalinis

sekretoriatas

Specializuotos tarybos Keičiasi kas 6 mėn. Generalinis

Žemės ūkio taryba sekretorius skiriamas

Aplinkos apsaugos 5 metų laikotarpiui

taryba Pateikia:

Vidaus rinkos taryba 1) prioritetus 7 generaliniai

Socialinių reikalų 2) kompromisus direktoratai

taryba

Kiekviena ES šalies 2000 tarnautojų

Vyriausybė deleguoja ruošia medžiagą

kompetetingą ministrą

2 pav. Europos Tarybos struktūra

2. TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS VAIDMUO EUROPOS SĄJUNGOJE

2.1. Europos Bendrija – teisės aktų leidimo bendrija

Europos Bendrijų teisinė sistema kartais laikoma panašia į bendrosios teisės (common law) sistemą, nes EB teisingumo teismo precedentinė yra svarbiausia Bendrijos teisės šaltinis. Nederėtų pervertinti Teisingumo teismo it jo įstatymo galią turinčių išaiškinimų svarbos Bendrijos teisinės sistemos modifikavimui ir pagrindinių principų išlaikymui. Vis dėl to pabrėžtina, kad Bendrijos teisė priskirtina teisės sistemai, iš esmės besiremiančiai priimtais teisės aktais. EB galiojantys teisės aktai iš viso sudaro apie 50 000 puslapių. Taigi bendri teisės aktai yra svarbi integracijos Sąjungoje priemonė, nors pažymėtina ir kitų metodų svarba tiek ieškant tinkamų subsidiarumo principo taikymo kriterijų. Šie metodai – tai politinis koordinavimas, liberalizavimas neapimant suderinimo ir įvairūs bendradarbiavimo projektai.

Kiekybės požiūriu dauguma EB teisės aktų reglamentuoja bendrąją žemės ūkio politiką ir muitų sąjungos įgyvendinimą. Paprastai jie taip pat būna susiję su klausimais, kuriuos valstybės narėse sureguliavo administracinės teisės normos arba techniniai standartai. Tačiau ypač dėl vieningos rinkos programos įgyvendinimo reikėjo išleisti vis daugiau direktyvų, reglamentuojančių tokius dalykus, kuriuos daugumoje valstybių narių reglamentuoja parlamento leidžiami įstatymai.

Sąjungos valstybės narės savo teritorijoje taiko ir Bendrijos, ir nacionalinę teisę. Taigi EB visada yra tam tikra intervencija į valstybių narių nacionalinės teisės sistemą. Teisės požiūriu EB teisės aktai gali būti trejopo pobūdžio: unifikuojantys, suderinantys ir koordinuojantys valstybių narių teisines sistemas.

1. Unifikavimas. EB teisės aktai gali įgyti formą visišką unifikuoto norminio akto, atitinkamoje srityje pakeičiančio nacionalinės teisės aktą. Tokie unifikuoti teisės aktai daugiausia gali būti priimami tokiose srityse, kurios priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai ir kuriuose Bendrija vykdo bendrąją politiką, pavyzdžiui, bendrąją žemės ūkio politiką ar konkurencijos politiką. Šiais atvejais išleistas dokumentas paprastai yra reglamentas.

2. Suderinimas. Suderinimas taikomas tada, kai Bendrijos teisės aktai priimami norint suderinti nacionalinę teisę, bet ne visiškai ją pakeisti. Įprasta tokio suderinimo teisės aktų leidybos priemonė yra direktyva. Teisės aktų suderinimas gali būti visiškas arba minimalus.

Visiškas suderinimas paprastai yra susijęs su vieningos rinkos laisvių įgyvendinimo būtinomis sąlygomis. Tipiškas pavyzdys – direktyvos, kurių reikalavimus patenkinusios konkrečios prekės arba paslaugos įgyja teisę pateikti bet kurios valstybės – narės rinką arba konkreti įmonė įgyja teisę įsikurti bet kurioje valstybėje narėje.

Minimalus suderinimas savo ruožtu reiškia minimalų vienodų reikalavimų nustatymą siekiant užkirsti kelią vadinamajam socialiniam dempingui, kad visose valstybėse narėse geriau veiktų bendroji rinka arba garantuojama vienoda minimali apsauga. Taigi plačiąja prasme kalbama apie kelio užkirtimą kokurencijos sąlygų iškraipymui nustatant visoms valstybėms narėms minimaliai vienodus teisinius standartus. Gana dažnai aplinkos, vartotojų apsaugą, darbo teisę ir lyčių lygybę reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai turi tik minimalų suderinimą.

Teisės aktų suderinimas taip pat gali būti dalinis ir visiškas. Pirmuoju atveju suderinami tik kai kurie tam tikro klausimo aspektai, o antruoju siekiama visiškai sureguliuoti klausimą. Dalinis ir visiškas suderinimas skiriasi tuo, kiek veikimo laisvės valstybėms paliekama konkrečios direktyvos aptariamose srityse. Jei direktyva siekiama visiško suderinimo, tai valstybės narės nebeturi kompetencijos išleisti tuo klausimu direktyvą papildančių nuostatų. Suderinimo skirstymas į dalinį ir visišką gali turėti svarbos tada, kai svarstomą klausimą, pavyzdžiui, televizijos reklamos, reguliuoja direktyva, kuri iš esmės yra prekybos politikos priemonė, ir valstybė narė svarsto galimybę tą patį klausimą sureguliuoti kitu požiūriu, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos.

3. Koordinavimas. Trečiojo pobūdžio nuostatos koordinuoja narių nacionalinės teisės valdymo sistemas nesiekdamos suvienodinti jų turinio. Svarbiausias tokio pobūdžio Bendrijos teisės aktų pavyzdys yra aktai, susiję su socialinės apsaugos sistemų koordinavimo valstybės narėse (reglamentas Nr. 74/1408/EEB,
pataisytas). Nors tokia koordinuojančia Bendrijos teisės aktų leidyba nesiekiama suvienodinti teisės aktų turinio, vis dėlto ji gali veikti taip, kad būtų išvengta nenumatytų ir nepalankių nesuderintų sistemų koordinavimo ekonominių padarinių. Pavyzdžiui, Suomijoje dėl EB socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reikėjo nacionalinės socialinės apsaugos sistemas, pagrįstas gyvenamosios vietos principu, suderinti su kitų valstybių narių sistemomis, pagrįstomis darbo vietos principu.

2.2. Europos Bendrijos teisės aktų tipai

EB nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi savo viršnacionaliniu pobūdžiu, kuris suteikia jai tam tikrų federacijos bruožų. Svarbiausias EB viršnacionalumo elementas yra Bendrijos kompetencija leisti teisės aktus. Sąjungos institucijos yra kompetetingos priimti teisės aktus, kurie privalomi ne tik valstybėms narėms, bet gana dažnai tiesiogiai ir jų institucijoms, privačioms įmonėms bei piliečiams. Tais atvejais, kai EB nuostatos gali būti priimamos balsų dauguma, jos valstybei narei tampa privalomos, net jei ji ir buvo prieš tos nuostatos priėmimą.

Bendrijos teisės šaltiniai yra šie:

1. Pirminė teisė, susidedanti iš tų valstybių narių sutarčių, kuriomis jos įsteigė Europos Bendrijas ir Europos Sąjungą, ir šias sutartis pataisančių bei papildančių sutarčių. Pirminei teisei taip pat priklauso naujų valstybių stojimo į Bendrijas/Sąjungą sutartys ir ypatingais atvejais – atstovų rinkimų į Europos Parlamentą aktai.

2. Antrinę teisę sudaro instiutcijų priimti teisės aktai, tokie kaip reglamentai, direktyvos ir sprendimai. Jai dar gali būti priskirtos tarptautinės sutartys, pasirašytos Europos Bendrijų su trečiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, arba įpareigojančios EB kaip sutarčių parėmimo pasekmė.

3. Europos Bendrijų teisingumo teismo precendentinė teisė.

4. Tam tikri bendri teisės pricipai, kurie gali susiformuoti iš valstybių narių bendrų teisės tradicijų.

Pagal Europos Bendrijos steigiamąją sutartį (Romos sutartį), Bendrijos kompetencija priimti nuostatas, turinčias įtakos privačių asmenų teisinei padėčiai, yra numačius teisę šiais klausimais priimti reglamentus. Atrodo, kad Romos sutarties rengėjai taip pat siekė Bendrijai suteikti teisę leisti reglamentus, kurie būtų vykdomojo pobūdžio. Tačiau septintąjame ir aštumtąjame dešimtmetyje Teisingumo teismo laikytasi interpretavimo pozicija, turėjusi federalinės ideologijos atspalvį, lėmė tai, kad Bendrijos teisės aktų leidybos kompetencija tapo kur kas platesnė ir svarbesnė negu iš pradžių numatytoji – tik leisti administracinius aktus, skirtus aiškiai apibrėžtoms ekonominės veiklos sritims.

EB nėra suverini valstybė, galinti savo nuožiūra laisvai priimti teisės normas įvairiais socialiniais klausimais. Priešingai, Bendrija gali veikti tik tose srityse, kuriose pagal Romos sutarties nuostatas valstybės narės jai perdavusios kompetenciją. Savo veikloje Bendrija gali taikyti tik metodus, numatytus steigiamose sutartyse. Taigi Bendrijos teisės aktų leidžiamoji veikla visada yra pagrįsta steigiamomis sutartimis, t.y. Bendrijos pirmine teise. Tai paaiškina, kodėl EB nuostatos vadinamos antrine teise (secondary low). Todėl EB antrinės teisės nuostata yra netaikoma, jei ji prieštarauja steigiamosioms sutartims.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2594 žodžiai iš 8406 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.