Es lisabonos strategija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Es lisabonos strategija dokumentas



EUROPOS SĄJUNGOS

TARYBA Briuselis, 2005 m. kovo 23 d.

(OR. fr)

7619/05

CONCL 1

PRIDEDAMAS PRANEŠIMAS

nuo: Pirmininkaujančios valstybės narės

kam: Delegacijoms

Dalykas: BRIUSELIO EUROPOS VADOVŲ TARYBA

2005 M. KOVO 22–23 D.

PIRMININKAUJANČIOS VALSTYBĖS NARĖS IŠVADOS

Delegacijoms pridedamos Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2005 m. kovo 22–23 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvados.

________________________


1. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamento pirmininko Josep Borrell pranešimu, po kurio buvo pasikeista nuomonėmis. Komisijos pirmininkas pasinaudojo proga pristatyti Komisijos strateginius tikslus 2005–2009 m. Valstybių ir vyriausybių vadovai atkreipė dėmesį į glaudų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos sutarimą dėl Sąjungos prioritetų, ypač dėl teisėkūros veiklos ateinančiais metais, ir palankiai jį įvertino.

2. Europos Vadovų Taryba svarstė šiuos klausimus:

I. Stabilumo ir augimo paktas

II. Lisabonos strategijos tarpinė peržiūra

III. Darnus vystymasis

IV. Klimato kaita

V. Įvairūs klausimai

VI. Pasirengimas 2005 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausio lygio susitikimui

VII. Libanas

o

o o

I. STABILUMO IR AUGIMO PAKTAS

3. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2005 m. kovo 20 d. ECOFIN tarybos pranešimą „Stabilumo ir augimo pakto (SAP) įgyvendinimo tobulinimas“ (žr. II priedą) bei pritaria jos išvadoms ir pasiūlymams. Pranešimu atnaujinamas ir papildomas Stabilumo ir augimo paktas, kurį sudaro Amsterdamo Europos Vadovų Tarybos rezoliucija ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir Nr. 1467/97. Komisija raginama nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl Tarybos reglamentų pakeitimų.

II. LISABONOS STRATEGIJOS ATNAUJINIMAS: AUGIMO IR UŽIMTUMO PARTNERYSTĖ

A. AKTUALI STRATEGIJA

4. Nuo Lisabonos strategijos pradžios praėjus penkeriems metams gauti įvairūs rezultatai. Neabejotinai padaryta pažanga, tačiau kartu pastebimi trūkumai ir akivaizdus vėlavimas. Matant spręstinus uždavinius, aišku, kad atidėtų ar nebaigtų reformų kaina yra didelė, kaip liudija didelis Europos ir jos ekonominių partnerių augimo potencialo skirtumas. Todėl reikia skubiai imtis veiksmų.

5. Šiuo tikslu labai svarbu nedelsiant atnaujinti Lisabonos strategiją ir perskirstyti augimo bei užimtumo prioritetus. Europa turi atnaujinti savo konkurencingumo pagrindus, padidinti augimo potencialą ir našumą bei sustiprinti socialinę sanglaudą, daugiausia dėmesio skirdama žinioms, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo optimizavimui.

6. Siekdama šių tikslų Sąjunga turi sutelkti visus atitinkamus nacionalinius ir Bendrijos išteklius – įskaitant sanglaudos politiką – vystydama tris Lisabonos strategijos aspektus (ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos), kad būtų geriau pasinaudota jų sąveika bendrame darnaus vystymosi kontekste. Vyriausybės ir visi kiti suinteresuoti veikėjai – parlamentai, regioniniai ir vietos organai, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė – turėtų būti suinteresuoti šia strategija ir aktyviai dalyvauti siekiant jos tikslų.

7. Finansinėje perspektyvoje 2007–2013 m. Sąjungai taip pat turi būti numatytos atitinkamos lėšos, kad ji galėtų bendrai plėtoti Sąjungos politikos kryptis, neišskiriant tų politikos krypčių, kuriomis prisidedama prie Lisabonos prioritetų įgyvendinimo. Tinkamos makroekonominės sąlygos yra būtinos siekiant paremti augimo ir užimtumo didinimo pastangas. Stabilumo ir augimo pakto pakeitimai prisidės prie augimo bei užimtumo ir kartu padės valstybėms narėms visapusiškai dalyvauti atnaujinant ilgalaikį augimą.

8. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui – Nauja Lisabonos strategijos pradžia“, kurį ji pateikė tarpinei peržiūrai. Ji palankiai vertina svarbius Europos Parlamento, Regionų komiteto, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei socialinių partnerių pasiūlymus šioje srityje. Atsižvelgdama į šiuos pasiūlymus, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių nedelsiant atnaujinti šią strategiją vadovaujantis toliau pateikiamais su augimu ir užimtumu susijusiais aspektais.

9. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Trišaliame aukščiausio lygio susitikime kovo 22 d. socialinių partnerių prisiimtą įsipareigojimą. Ji ragina socialinius partnerius pateikti bendrą augimo ir užimtumo didinimo darbo programą atitinkamose jų kompetencijai priklausančiose srityse.

Ji taip pat ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą kartu su valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų komitetais ir kitomis organizacijomis partnerėmis įkurti interaktyvų pilietinės visuomenės iniciatyvų tinklą, skirtą strategijos įgyvendinimui skatinti.

B. SVARBIAUSI STRATEGIJOS ATNAUJINIMO ASPEKTAI

Žinios ir inovacijos – tvaraus augimo varikliai

10. Europos žinių erdvė turėtų sudaryti sąlygas įmonėms kurti naujus konkurencingumą skatinančius veiksnius, vartotojams – naudotis naujomis prekėmis ir paslaugomis, o darbuotojams – įgyti naujų įgūdžių. Turint tai galvoje, svarbu plėtoti mokslinius tyrimus, švietimą ir visas inovacijų formas tiek, kad žinios įgautų pridėtinę vertę ir būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų. Be to, ateinančiais metais turi būti skatinamas
tikras tiesiogiai žiniomis paremtoje visuomenėje dalyvaujančių viešojo ir privataus sektorių atstovų dialogas.

11. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje toliau laikomasi bendro tikslo siekti 3 % investicijų lygio, tinkamai atskiriant privačias ir viešąsias investicijas. Nacionaliniu lygiu turi būti nustatyti konkretūs tarpiniai investicijų lygiai. Šis tikslas bus pasiektas inter alia taikant mokesčių lengvatas privačioms investicijoms, gerinant viešųjų investicijų poveikį ir modernizuojant mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų valdymą.

12. 7-oji mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pamatinė programa visoms valstybėms narėms duos naują postūmį Europos mokslinių tyrimų erdvėje stiprinant Europos bendradarbiavimą, skatinant privačias investicijas konkurencingumui labai svarbiose srityse ir padedant užpildyti technologijų spragas. Ši programa turėtų būti nacionalinių moksliniams tyrimams skirtų biudžetų svertu. Kad Europa taptų patrauklesne mokslo darbuotojams reikėtų veiksmingai pagerinti jų judėjimo ir darbo sąlygas. Būtų svarbu įsteigti Europos mokslinių tyrimų tarybą, kuri remtų moderniausius mokslinius tyrimus ir fundamentaliuosius tyrimus. Europos kosmoso programos įgyvendinimas leis išnaudoti inovacinius gebėjimus ir nemažą potencialą šioje srityje.

13. Valstybės narės turėtų plėtoti savo inovacijų politiką, atsižvelgdamos į konkrečias joms būdingas savybes ir inter alia siekdamos šių tikslų: sukurti paramos mechanizmus novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant verslą pradedančias aukštųjų technologijų įmones, skatinti bendrus įmonių ir universitetų mokslinius tyrimus, didinti rizikos kapitalo prieinamumą, pradėti viešuosius pirkimus taikyti naujoviškiems produktams ir paslaugoms, vystyti inovacijų ir inovacijų centrų partnerystes regioniniu ir vietos lygiu.

14. Nauja Bendrijos konkurencingumo ir inovacijų programa savo ruožtu turėtų duoti stiprų impulsą inovacijoms visoje Europos Sąjungoje, sukuriant naują novatoriškų, didelį augimo potencialą turinčių MVĮ finansavimo mechanizmą, racionalizuojant ir stiprinant techninės paramos inovacijų įmonėms tinklą bei remiant regioninių centrų ir Europos paramos inovacijoms tinklų plėtrą.

15. Europos Vadovų Taryba pažymi, kad Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl Europos technologijų instituto steigimo.

16. Europai reikia vientisos pramonės struktūros visoje teritorijoje. Reikia taikyti aktyvias pramonės politikos priemones, stiprinančias pramoninės bazės konkurencingumo privalumus, užtikrinant, kad veiksmai nacionaliniu, tarptautiniu ir Europos lygiu papildytų vienas kitą. Šio tikslo bus siekiama inter alia imantis viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis grindžiamų technologinių iniciatyvų bei rengiant technologines sistemas, skirtas nustatyti ilgalaikėms mokslinių tyrimų darbotvarkėms. Komisija praneš apie parengiamąjį darbą šioje srityje iki birželio mėn.

17. Europos investicijų bankas turės struktūrines finansavimo priemones taikyti ir moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai ir kartu su Komisija ieškoti naujų būdų, kaip panaudoti Bendrijos lėšas kaip EIB paskolų svertus.

18. Labai svarbu sukurti visa apimančią informacinę visuomenę remiantis plačiu informacijos ir ryšių technologijų (IRT) panaudojimu teikiant viešąsias paslaugas MVĮ ir namų ūkiuose. Šiuo tikslu Iniciatyva i2010 bus kreipiamas dėmesys IRT tyrimams ir inovacijoms, turinio pramonės vystymui, tinklų ir informacijos saugumui bei konvergencijai ir sąveikai siekiant sukurti nenutrūkstamą informacijos erdvę.

19. Europos Vadovų Taryba dar kartą pabrėžia aplinkosaugos politikos indėlio svarbą augimui ir užimtumui bei gyvenimo kokybei, pirmiausia kuriant ekologines inovacijas ir ekologines technologijas bei plėtojant tvarų gamtos išteklių valdymą, kuris skatintų kurti naujas pardavimo rinkas ir naujas darbo vietas. Ji pabrėžia energijos efektyvumo – konkurencingumo ir darnaus vystymosi veiksnio – svarbą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą 2005 m. parengti Europos energijos efektyvumo iniciatyvą bei Žaliąją knygą. Turėtų būti ypač skatinamos ekologinės inovacijos ir aplinkosauginės technologijos, pirmiausia energetikos ir transporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ bei skatinant ekologinių technologijų viešuosius pirkimus. Šis vidaus rinkoje augantis sektorius taip pat turi nemažą eksporto potencialą. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti ekologinių technologijų veiksmų planą, įskaitant konkrečius veiksmus, kurių terminai būtų suderinti su ekonominiais veikėjais. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad yra ypač svarbu sustabdyti biologinės įvairovės praradimą nuo dabar iki 2010 m., pirmiausia šį reikalavimą įtraukiant į kitas politikos sritis, nes biologinė įvairovė yra labai svarbi ir tam tikriems ekonomikos sektoriams.

Sritis, kurioje reikėtų investuoti ir dirbti

20. Siekdama skatinti investicijas ir sudaryti patrauklias sąlygas verslui ir darbui, Europos Sąjunga privalo sukurti vidaus rinką ir reguliavimo aplinką padaryti palankesnę verslui, o verslas savo ruožtu privalo išsiugdyti socialinės atsakomybės jausmą. Taip pat būtina veiksminga infrastruktūra, skirta
alia spręsti trūkstamų grandžių problemą, aukšto lygio, prieinamos bendro intereso paslaugos ir nekenksminga aplinka, grindžiama subalansuotu vartojimu ir gamyba bei aukšta gyvenimo kokybe.

21. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares negailėti pastangų, kad būtų vykdomi 2002 m. kovą Barselonoje prisiimti įsipareigojimai, kurie, be kitų dalykų, apima įsipareigojimą perkelti direktyvas į nacionalinę teisę.

22. Vidaus rinkos sukūrimo tikslais Europos Vadovų Taryba išskyrė šias prioritetines sritis.

Siekiant skatinti augimą ir užimtumą bei sustiprinti konkurencingumą, paslaugų vidaus rinka turi veikti visu pajėgumu visiškai išsaugodama Europos socialinį modelį. Atsižvelgdama į vykusias diskusijas, kurių metu paaiškėjo, kad esama pasiūlymo dėl direktyvos redakcija nevisiškai tenkina reikalavimus, Europos Vadovų Taryba reikalauja, kad būtų dedamos visos pastangos teisėkūros srityje siekiant bendro sutarimo dėl visų šių tikslų.

Europos Vadovų Taryba pažymi, kad veiksmingos bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos yra svarbios konkurencingai ir dinamiškai ekonomikai.

Susitarimas dėl REACH turi rūpestį dėl aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos suderinti su poreikiu skatinti Europos pramonės konkurencingumą kreipiant ypatingą dėmesį MVĮ ir jų inovaciniams sugebėjimams.

23. Skatindama aktyvią konkurencijos politiką Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares toliau siekti sumažinti bendrą valstybės pagalbos lygį atsižvelgiant į galimas rinkos problemas. Kartu pagalba turi būti perskirstyta paremiant tam tikrus horizontalius tikslus, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas bei žmogiškojo kapitalo optimizavimą. Regioninės pagalbos reforma taip pat turėtų skatinti investicijų didėjimą ir užtikrinti skirtumų sumažinimą remiantis Lisabonos tikslais.

24. Europos Vadovų Taryba pakartoja, kad, jos nuomone, svarbu gerinti reguliavimo aplinką ir reikalauja atkakliau tęsti darbą – kaip, be kitų dalykų, numatyta šešių pirmininkaujančių valstybių narių iniciatyvoje ir 2005 m. Tarybos veiklos programoje – rengiantis bendram įvertinimui, kuris bus priimtas viename iš būsimų jos susitikimų. Ji atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą komunikatą ir pabrėžia būtinybę imtis ryžtingų veiksmų vadovaujantis šiomis nuorodomis Europos ir nacionaliniu lygiu. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos ir Tarybos apsvarstyti bendrą administracinės naštos įvertinimo metodiką, kad iki 2005 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas. Sudarant šį susitarimą reikėtų naudotis Komisijos bandomaisiais projektais, kurie bus vykdomi 2005 m.; ji ragina Komisiją vadovaujantis komunikatu sukurti poveikio analizės sistemą, dirbti kartu su Taryba, kad būtų užtikrinta spartesnė pažanga supaprastinimo srityje, ir galiausiai imtis iniciatyvų, kad visi suinteresuoti veikėjai tiesiogiai dalyvautų šiame procese. Ji pabrėžia, kad iniciatyvos, kurių imamasi reguliavimo aplinkos gerinimo srityje, neturėtų tapti administracine našta.

25. Mažosios ir vidutinės įmonės yra ypač svarbios augimui ir užimtumui, jos dalyvauja pramonės struktūros kūrime. Todėl valstybės narės turėtų tęsti biurokratinių kliūčių pašalinimo politiką, įrengti vieno langelio informacijos teikimo vietas, sudaryti galimybes gauti kreditus, mikropaskolas, pasinaudoti kitomis finansavimo formomis ir papildomomis paslaugomis. Taip pat labai svarbu, kad MVĮ turėtų galimybę naudotis Bendrijos programomis. Komisija ir valstybės narės taip pat raginamos kuo geriau panaudoti MVĮ skirtos paramos tinklus; šiuo tikslu jos turėtų kartu su nacionaliniais ir regioniniais socialiniais partneriais bei, kiek įmanoma, prekybos rūmais skubiai nustatyti reikalingas racionalizavimo ir bendradarbiavimo priemones.

26. Europos Vadovų Taryba ragina Europos investicijų fondą plėsti savo veiklos rūšis, pirmiausia imtis novatoriškų MVĮ finansavimo panaudojant individualių investuotojų (verslo rėmėjų) ir technologijų perdavimo tinklus. Kartu su Komisija reikėtų rasti lanksčių, šioms veiklos rūšims pritaikytų finansavimo būdų. Ši veikla taip pat turėtų būti remiama pagal naują Bendrijos konkurencingumo ir inovacijų programą.

27. Be to, viena bendra rinka privalo būti grindžiama fizine vidaus rinka, kurioje nebūtų sąveikos ir logistikos suvaržymų. Didelės spartos tinklų įdiegimas prastai aptarnaujamuose regionuose yra būtina žiniomis paremtos ekonomikos plėtros sąlyga. Investicijos į infrastruktūrą iš esmės paspartins augimą ir užtikrins didesnę ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos konvergenciją. Remdamasi augimo iniciatyva ir artimiausio laikotarpio programomis, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad, jos nuomone, svarbu įgyvendinti prioritetinius projektus transporto ir energetikos tinklų srityje, ir ragina Sąjungą bei valstybes nares toliau dėti investicines pastangas ir skatinti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę.

28. Atvira pasaulio ekonomika teikia naujų galimybių Europos ekonomikos augimui, konkurencingumui ir lėšų perskirstymui skatinti. Europos Vadovų Taryba pripažįsta ambicingo suderinto susitarimo Dohos derybose ir dvišalių bei regioninių laisvosios prekybos susitarimų sudarymo reikšmę; tam tikslui pasiekti būtinos ilgalaikės pastangos, užtikrinančios standartų konvergenciją
tarptautiniu lygiu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi.

Socialinę sanglaudą stiprinantis augimas ir užimtumas

29. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl socialinės darbotvarkės, kuri padės pasiekti Lisabonos strategijos tikslus sustiprindama Europos socialinį modelį, grindžiamą visiško užimtumo ir didesnės socialinės sanglaudos siekiu.

30. Užimtumo lygio padidinimas ir darbingo amžiaus pailginimas vykdant socialinės apsaugos sistemų reformą sudaro geriausias sąlygas esamam socialinės apsaugos lygiui išlaikyti.

Komisija, vykdydama tolesnę su Lisabonos strategijos atnaujinimu susijusią veiklą, apsvarstys, kaip užtikrinti tvarų mūsų socialinio modelio finansavimą ir pateiks pranešimą rudens Europos Vadovų Tarybai.

31. Visiško užimtumo, darbo kokybės, darbo jėgos produktyvumo ir socialinės sanglaudos tikslus turi atspindėti aiškūs ir išmatuojami prioritetai: padaryti darbą realia galimybe kiekvienam, įtraukti į darbo rinką daugiau žmonių, pagerinti prisitaikymą, investuoti į žmogiškąjį kapitalą, modernizuoti socialinę apsaugą, skatinti lygias galimybes inter alia vyrų ir moterų, ir puoselėti socialinę įtrauktį.

32. Svarbu įtraukti į darbo rinką daugiau žmonių. Šis tikslas bus pasiektas vykdant aktyvią užimtumo politiką, didinant finansinį darbo patrauklumą ir imantis priemonių profesinei veiklai bei šeimyniniam gyvenimui suderinti, įskaitant vaikų priežiūros įstaigų pagerinimą; būtina skirti prioritetą lygioms galimybėms, aktyvioms senėjimo strategijoms, socialinės integracijos skatinimui ir nelegalaus darbo legalizavimui. Būtina kurti naujus darbo šaltinius asmenims ir verslui skirtų paslaugų, socialinės ekonomikos, kaimo valdymo, aplinkos apsaugos ir naujų pramonės šakų srityje, be kita ko, skatinant augimo ir užimtumo vietos partnerystes.

33. Naujos darbo organizavimo formos ir įvairesnės sutartinės priemonės, skirtos darbuotojams ir verslui, labiau derinančios lankstumą su saugumo garantijomis, padės jiems lengviau prisitaikyti. Taip pat reiktų pabrėžti, kad būtina geriau numatyti ekonominius pokyčius ir juos valdyti.

34. Žmogiškasis kapitalas yra svarbiausias Europos turtas. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas, kad būtų pakeltas bendras švietimo lygis ir sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, pirmiausia tęsdamos Švietimo ir mokymo 2010 m. darbo programą. Visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra sine qua non, jei norima pasiekti Lisabonos tikslus, atsižvelgiant į aukštos kokybės siekį visuose lygiuose. Europos Vadovų Taryba ragina valstybes nares visą gyvenimą trunkantį mokymąsi paversti visiems prieinama galimybe, kurią teiktų mokyklos, įmonės ir namų ūkiai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemonėmis galėtų pasinaudoti žemos kvalifikacijos darbininkai ir mažųjų bei vidutinių įmonių personalas. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina kuo anksčiau priimti atitinkamą programą, kurią netrukus pateiks Komisija. Ši galimybė taip pat turėtų būti palengvinta imantis darbo laiko organizavimo priemonių, teikiant šeimos rėmimo paslaugas, vykdant profesinį orientavimą ir nustatant naujas išlaidų pasidalijimo formas.

35. Europos švietimo sritis turėtų būti plėtojama skatinant geografinį ir profesinį mobilumą. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį, kad svarbu platinti Europasą, 2005 m. priimti direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir 2006 m. sukurti Europos kvalifikacijų sistemą.

36. Sąjunga ir valstybės narės turėtų vykdyti daugelį aspektų apimančiu požiūriu pasižyminčią socialinės įtraukties politiką, skirdamos ypatingą dėmesį tokioms tikslinėms grupėms kaip skurstantys vaikai.

37. Norint grįžti prie nepertraukiamo ir darnaus augimo, būtinas didesnis demografinis dinamiškumas, geresnė socialinė ir profesinė integracija bei visapusiškesnis žmogiškojo potencialo, kurį įkūnija Europos jaunimas, panaudojimas. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba priėmė I priede išdėstytą Europos jaunimo paktą, kaip vieną iš priemonių, padedančių siekti Lisabonos tikslų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2757 žodžiai iš 8710 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.