Es paramos aspektai Lietuvai
5 (100%) 1 vote

Es paramos aspektai Lietuvai

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………..…………2

2. Santrauka……………………………………………………………………………….3

3. Pagrindinė dalis……………………………………………………………….…….….6

a) Aplinkosauga Europos Sąjungoje……………………………………..……….6

· Aplinkosaugos politika iki 2000 metų…………………………………………7

· Derybų dėl stojimo į ES Aplinkos skyrius………………………………….….9

· Projekto NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje…………………………..12

b) ES parama verslui…………………………………………….………….……13

· Phare ESS 2002 projektas “PARAMA VERSLO PLĖTRAI”……………….20

· Negrąžintinų subsidijų schemų finansuotinos veiklos………………………..21

o Verslo plėtra………………..……………………………………………..21

q Viešosios paslaugos verslui………………………..……………..22

q Tiesioginė parama įmonėms…………..………………………….23

o Turizmo plėtra………..……………………………………………………26

q Turizmo infrastruktūra…..…………………………………..……26

q Tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams..……..27

c) Galimybės žmogui……………………………………………………………29

· Migruojančios darbo jėgos socialinės garantijos……………………………..30

· ES užimtumo ir socialinė politika…………………………………………….31

· Tinkamumas darbui…………………………….……………………………..31

· Lygios galimybės ir teisės………………………………..……………………32

· ES vykdoma darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų politika……………….32

· Europa investuoja į žmones: Europos socialinis fondas………………………33

· Kaip piliečiai gali įgyti gebėjimų užsienyje?…………………………………34

4. Išvados…………………………………………………………..……………………37

5. Literatūros sąrašas………………………………………………..……………………39

ĮVADAS

Vienas iš sudėtinių gerovės elementų yra sveikata, o viena svarbiausių sveikatos prielaidų yra švari aplinka. Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir Lietuvoje didėja susirūpinimas aplinkos ir sveikatos būkle bei jų tarpusavio sąveika. Tai ne vien vandens, oro, maisto kokybė ir sauga, dirvožemio užterštumo mažinimas, atliekų tvarkymas, žmonių gyvenimo ir darbo vietos gerinimas, tačiau šiuo metu, nežiūrint į šiokį tokį progresą, vis daugiau vaikų serga astma, daugybė upių bei ežerų jau nebetinka maudytis, ore esančios dulkės paveikia tūkstančių žmonių sveikatą kasmet, taip sukeldamos daugybę ankstyvų mirčių.

Šio darbo dalyje “ES parama verslui” pristatomos bendrojo programavimo dokumento (BPD) projekte numatytos dvi priemonės pramonei ir verslui remti:

1) tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės pagalbos schemas;

2) netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos verslui struktūras.

Taip pat trumpai aprašomos šių paramų formos, tipai, remtinos veiklos sferos bei finansuotini projektai.

Kadangi kiekvienam verslininkui svarbiausia yra tai, kad jo projekto finansavimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų, todėl trumpai aptariamas taip vadinamų tinkamų ir netinkamų išlaidų pripažinimas.

Šioje darbo dalyje taip pat trumpai pristatomas projektų rengimo tinklas, pateikiamas galimas projektų padengimo procentas, pristatomi keli projektai, iš kurių plačiau pakomentuojamas svarbiausias Lietuvos verslui – Phare ESS 2002 projektas „PARAMA VERSLO PLĖTRAI“.

Kadangi Lietuvoje didžiausios aktualijos yra dėl negražinamų subsidijų, todėl darbe pristatoma parama negrąžintinų subsidijų forma šioms finansuotinoms veikloms: verslui ir turizmui. Pateikiami šios paramos tikslai, finansuotinos konkrečios veiklos, projektų atrankos kriterijai, aprašomi paramos ir negrąžinamų subsidijų dydžiai.

Žmogaus pasirinkimo laisvė ir neribotos saviraiškos galimybės – tai vienas iš privalumų, kuriuos gausime įstoję į Europos Sąjungą. Daugelį metų Lietuva buvo kiek kitokios sąjungos sudėtyje. Šiandien mes turime galimybę žengti į atvirą Europą Lietuvos žmonėms. Mūsų darbe apžvelgsime laisvo judėjimo ir laisvo pasirinkimo galimybes: pasirinkimo kur ir ką dirbti, pasirinkimo kur ir ką studijuoti. Aptarsime ir jaunimo bei dėstytojų galimybes studijuoti, stažuotis užsienyje, dalyvauti įvairiose pasikeitimo, tobulinimosi programose. Šių programų pagalba mūsų visuomenė taps labiau pasaulietinė, tolerantiška bei išsivysčiusi tarptautiniame lygyje.

SANTRAUKA

Atitinkamos Europos Sąjungos institucijos skiria labai didelį dėmesį aplinkos apsaugai bei įvairiems reguliavimams. Jos nustato įvairių teršalų emisijos apimtis, vandens, oro bei dirvožemio maksimalaus užterštumo ribas, kenksmingų medžiagų maisto produktų gamyboje normas. ES ne tik
reguliuoja šias sritis, bet ir skiria milžiniškas lėšas, kad būtų sumažinta neigiama aplinkos įtaka žmogaus organizmui.

Europos Sąjungos fondai lėšų skiria ne tik sąjungos narių aplinkos kokybei gerinti, bet ir šalims kandidatėms.

Lietuva derybų Aplinkos skyrių baigė 2001 metų birželio 27 dieną. Tai vienas didžiausių savo apimtimis ir brangiausių skyrių. Jam įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį kasmet reikės skirti iki 200 mln. litų, iš kurių apie pusę skirs ES fondas ISPA. Reikalavimų įgyvendinimo naštą palengvina išsiderėti trys pereinamieji laikotarpiai. Tiesa, Europos Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis nauda Lietuvai iš aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo bent kelis kartus viršys kaštus.

Šiame darbe analizuojami aplinkosauginiai reikalavimai ir bendrai skiriamos lėšos šioms problemoms spręsti. Taip pat apžvelgiama Europos Sąjungos parama aplinkosaugai Lietuvoje bei konkretūs iš šių lėšų finansuojami projektai.

Lietuvai tapus pilnateise ES nare, atsives galimybės ne tik paprastiems žmonėms (judėjimo, darbo laisvė ir kt.), bet ir verslininkams. ES struktūrinių fondų pagalbą gaus daugelis Lietuvos verslininkų, kuriems bus skirta per 8 mln. eurų.

ES struktūrinių fondų parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu.

Pagal minėtame dokumente išskirtus ūkio plėtros prioritetus bei numatytas priemones verslininkai galėtų pretenduoti į ES paramą iš dviejų struktūrinių fondų:

· į paramą kapitalo investicijoms, teikiamą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF);

· į paramą mokymams, teikiamą iš Europos socialinio fondo (ESF).

Aktualiausios verslui yra šios BPD paramos kryptys:

· pramonė ir verslas;

· turizmas;

· energetika.

Verslo projektams finansuoti galima dviejų tipų valstybės parama: tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė parama bus teikiama per valstybės pagalbos schemas, t.y. priemones, reguliuojamas konkurencijos ir valstybės pagalbos teisės, kuriomis valstybė apsaugo arba remia tam tikras įmones, užtikrindama, kad nebus iškreipta konkurencija. Netiesioginę paramą įmonės galės gauti subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamų per viešąsias verslo paramos institucijas: verslo informacinius konsultacinius centrus; mokslo ir technologijų parkus; verslo asociacijas ir pan.

Kalbant apie projektų finansavimą, reikėtų pažymėti, kad ne visos išlaidos pripažįstamos tinkamomis padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų: išskiriamos vadinamosios tinkamos ir netinkamos išlaidos.

Daugybės aktualijų šiandien Lietuvoje sulaukiama dėl valstyvės paramos negrąžintinų subsidijų forma. Negrąžintinų subsidijų parama bus teikiama 2 srityse:

· verslo plėtrai;

· turizmo plėtrai.

Išskiriamos keturios negrąžintinų subsidijų schemos:

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 1: VIEŠOSIOS PASLAUGOS VERSLUI

Šios schemos tikslas – suteikti paramą (negrąžintinas subsidijas) veikiančioms viešosioms verslo paramos institucijoms, siekiant identifikuoti, išbandyti ir pagerinti jų gebėjimus teikti kokybiškas subsidijuojamas paslaugas privačiam verslui (ypač mikro ir smulkioms įmonėms pagal ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės apibrėžimą). Tai reiškia netiesioginę paramą privačiam verslui, kadangi minėtos verslo paramos institucijos įmonėms teiks ne pinigus, o subsidijuojamas mokymo ir konsultavimo paslaugas.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 2: TIESIOGINĖ PARAMA ĮMONĖMS

Antrosios schemos pagrindinis tikslas – suteikti tiesioginę paramą (negrąžintinas subsidijas) privačioms įmonėms įgyvendinti projektus 2 prioritetinėse srityse:

· inovacijų;

· elektroninio verslo.

Inovacinių projektų srautas buvo formuojamas 2001 metų Phare projekto “Inovaciniai gebėjimai” eigoje. Šio Phare projekto metu Lietuvoje taip pat buvo sukurtas regioninis inovacijų paramos institucijų tinklas.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 3: TURIZMO INFRASTRUKTŪRA

Trečiosios negrąžintinų subsidijų schemos tikslas – investuoti į viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą, siekiant, kad per sukuriamas pajamas ir darbo vietas regionuose nauda atitektų platesnei visuomenei.

Negrąžintinų subsidijų schema nr. 4: TIESIOGINĖ PARAMA PRIVATIEMS TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJAMS

Šios schemos tikslas – suteikti paramą privatiems turizmo paslaugų teikėjams, įskaitant individualius asmenis, turizmo paslaugų plėtros projektams įgyvendinti.

Negrąžinamų subsidijų dydis priklausys nuo verslininko veiklos.

Laisvė be apribojimų įsidarbinti bet kurioje iš ES valstybių narių yra viena pamatinių ES piliečių teisių, kurią numato dar 1957 metais pasirašyta sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) įsteigimo. Taigi, šia teise be jokių išlygų pasinaudos ir ES nare tapusios Lietuvos piliečiai, tačiau ne pirmaisiais narystės metais, o po pereinamojo laikotarpio. Pereinamasis laikotarpis yra skirtas šalims narėms apsisaugoti nuo pigios darbo jėgos plūdimo į labiau išsivysčiusias šalis. Šio laikotarpio eigoje bus stengiamasi kuo daugiau sumažinti ryškius ekonominius išsivystymo skirtumus, kurie ir lemia darbo jėgos migraciją.

Laisvas darbo jėgos judėjimas – viena iš laisvių, sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES
piliečiams suteikia galimybę ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Jis turi būti paremtas socialinėmis priemonėmis remti migrantus ir jų šeimas. Laisvas judėjimas neapsiriboja vien darbo jėga. Visi piliečiai turi teisę judėti ir laisvai apsistoti šalių narių teritorijoje. Ši teisė praktiškai įgyvendina Europos pilietybę. Europos šūkis – sukurti Europoje mobilią erdvę, kurioje judėjimas yra ne tik juridinė teisė, bet ir kasdieninė Europos žmonių realybė.

Bendrajai darbo rinkai sukurti labai svarbu, kad potencialūs migrantai gautų informacijos apie Bendrijoje esančias laisvas darbo vietas ir reikiamą joms užimti kvalifikaciją. Bendrijoje tokią informaciją teikia Europos užimtumo tarnyba (European Employment Services). Tinkamumas darbui susijęs su darbo ieškančių asmenų gebėjimais. Mokymas, tęstinis mokymas, perkvalifikavimas ir tinkamas profesinis orientavimas yra tos priemonės, kurias taikydamos vyriausybės gali užtikrinti, kad darbo ieškantys asmenys turėtų darbo rinkai reikalingų gebėjimų ir specialiųjų žinių.

ES valstybės narės daug dėmesio skiria vyrų ir moterų lygioms karjeros galimybėms užtikrinti bei neįgaliesiems integruoti į darbo rinką.

Europos socialinis fondas (ESF) yra investuoti į žmones skirta ES finansinė priemonė. Šio fondo tikslas – padėti užkirsti kelią nedarbui ir kovoti su juo, padėti Europos darbo jėgai ir jos įmonėms labiau pasirengti naujiems išbandymams ir neleisti, kad žmonės atitrūktų nuo darbo rinkos.

Europos Sąjunga jau ilgą laiką rūpinasi žmonių gebėjimų tobulinimu. Vykdomos SOCRATES ir LEONARDO DA VINCI švietimo programos sėkmingai skatina tarptautinį keitimąsi žiniomis universitetų ir vidurinių bei profesinių mokyklų lygmeniu, nes kalbų mokėjimas ir tarptautinė patirtis ateityje bus gyvybiškai būtini. Mokslo srityje yra svarbu studentams suteikti supratimą kaip integruotis į kitas šalis ir pasiekti maksimalią naudą iš daugiatautės aplinkos. Kiekvienam, neatsižvelgiant į socialinį ir kultūrinį statusą, turi būti suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo, specialybės kelią.

PAGRINDINĖ DALIS

a) Aplinkosauga Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje aplinkosaugos sritį kuruoja Europos Komisijos (EK) Aplinkos apsaugos direktoratas.

Visų aplinkosauginių programų naudą bandoma įvertinti ir žmonių skaičiumi ir pinigine išraiška. Jei visos Europos Sąjungos šalys kandidatės pilnai vykdytų ES direktyvas, nauda būtų akivaizdi. Pavyzdžiui, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų dėl oro kokybės, šalyse kandidatėse kasmet būtų galima išvengti nuo 15 000 iki 34 000 mirčių ir nuo 43 000 iki 180 000 chroniško bronchito atvejų. Įvertinus pinigine išraiška, tai būtų nuo 12 iki 69 mlrd. Eurų. Iki 2020-ųjų susidarytų suma, lygi nuo 134 iki 681 mlrd. Eurų.

Europos Sąjungos (ES) komisija yra sudariusi ilgalaikį aplinkosaugos vystymosi planą ateinantiems dešimčiai metų. Plane siekiama įgyvendinti labiausiai tinkamus sprendimus, pareikalausiančius daug darbo ir aktyvumo, sprendžiant gamtosaugos problemas su kuriomis šiuo metu susiduriame. Šiuo metu daugiausia pastangų reikia jau esamos aplinkosaugos įstatyminės bazės įgyvendinimui praktikoje, iškeliant aplinkosaugą kaip vieną iš prioritetų visose Europos Komisijos (EK) veiklos srityse.

Pagrindiniai aplinkosaugos plano tikslai yra:

· Geresnis esamų aplinkosauginių įstatymų įgyvendinimas;

· Geresnis aplinkosaugos politikos integravimas į kitas sritis;

· Dirbti su rinka, atsižvelgiant į verslo ir vartotojų interesus.

Didesnių laimėjimų galima pasiekti ir tada, kai verslininkai ne tik baudžiami už nusižengimus, bet ir apdovanojami už gerą aplinkosauginę veiklą.

Vartotojus siekiama kuo daugiau informuoti apie ekologiškai švarius produktus, kad jie galėtų juos pasirinkti. Tuo tarpu parama ir subsidijos kenksmingoms gamtai sritims turi būti nutraukta, o pramonė turi siekti įgyvendinti naujas, švarias technologijas.

Vienas svarbiausių ES tikslų yra klimato pokyčių sumažinimas ir pirmiausiai „šiltnamio“ efekto panaikinimas. Tam „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990-ųjų lygiu, reikia sumažinti 70 procentų. Pirmas šio tikslo įgyvendinimo žingsnis – iki 2010 metų išmetamų „šiltnamio“ dujų kiekis turės būti sumažintas 8 proc.

Dėl nuolat didėjančio žmonių skaičiaus, kartu ir visos žmonijos poreikių, automatiškai susidaro daugiau atliekų. Nesprendžiant šios problemos, atliekų kiekiai tiek ES šalyse narėse, tiek kandidatėse didės, užimdami vis naujus plotus. ES išskiria kelis atliekų tvarkymo prioritetus, mažinančius atliekų kiekį. Pirmiausia – atliekų mažinimas gamybos ir paslaugų sferoje, efektyviau panaudojant išteklius. Antra – susidarančių atliekų perdirbimas, antrinis panaudojimas, po to deginimas ir paskiausiai išvežimas į sąvartynus.

Europos Sąjungos ir Lietuvos santykiai aplinkosaugos srityje

Aplinkosaugos politika iki 2000 metų.

1992 – 2000 metais į aplinkos apsaugą Lietuvoje investuota apie 280 milijonų eurų (1 lentelė). Daugiausia lėšų skirta nuotėkų valymo įrenginiams ir kanalizacijos tinklams statyti.

1 Lentelė Finansiniai ištekliai aplinkos investicijoms (milijonai eurų)Finansavimo šaltinis 1992-1998 metais

Valstybės biudžetas 112

Aplinkos fondai 21

Užsienio
paskolos:

Danijos lengvatinės paskolos 31

Pasaulio bankas 19

ERPB 15

NEFCO (Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacija) 3

Užsienio dotacijos:

Danija 21

Švedija (SIDA – Švedijos kooperacijos vystymo asociacija) 14

PHARE 13

Suomija 6

Norvegija 2

1998-2000 metais

Įvairūs šaltiniai 23

Iš viso: 280

Lietuvos Respublikos Seimas 1996 metų rugsėjo 25 dieną patvirtino Valstybinę aplinkos apsaugos strategiją ir veiksmų programą. Juose išvardinti aplinkos apsaugos prioritetai, strategijos įgyvendinimo priemonės ir t.t. Programoje nurodoma Sveikatos apsaugos ir Aplinkos apsaugos ministerijoms parengti Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (NASVP). 1998 metų liepos 2 dieną Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurios pagrindiniai tikslai yra:

· gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas;

· sveikatos santykių teisumas;

· gyvenimo kokybės pagerinimas.

NASVP projektas parengtas 2000-aisiais metais. Jo veiksmai numatyti šešerių metų laikotarpiui ir kas dvejus metus turi būti peržiūrimi. Kai kuriuose skyriuose įtraukti veiksmai ir iki 2010 m. Svarbiausias vaidmuo, įgyvendinant ir koordinuojant šį planą, tenka Sveikatos apsaugos ministerijai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms.

NASVP susideda iš dviejų pagrindinių dalių: “Aplinkos sveikatinimo valdymas” ir “Atskiros aplinkos sveikatinimo kryptys”. Pirmojoje aptarti įvairūs monitoringai, ūkinės veiklos ir jos padarinių vertinimas sveikatingumo požiūriu, moksliniai tyrimai, visuomenės informavimas ir t.t. Antrojoje dalyje kalbama konkrečiai apie vandenį, orą, maistą, atliekas, būstą, darbo aplinką – viską, kas didele dalimi nulemia mūsų sveikatos būklę bei priemones tai būsenai priartinti prie daugiau ar mažiau norminių rodiklių. Tuos rodiklius, pasiekti nėra paprasta, todėl NASVP greta pažangos matomi ir kai kurie poslinkiai neigiamų procesų kryptimi.

Projekte didelis dėmesys skiriamas cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikio įvertinimui. Oficialiai teigiama, kad per paskutiniuosius metus nebuvo užregistruota ūminių apsinuodijimų preparatų gamybos procesuose. Profesinės ligos, sukeltos cheminių priemonių gamyboje, sudaro apie 2,4 proc. nuo bendro kitų profesinių ligų skaičiaus. Tačiau daug labiau kenčia negamybinė sfera – vartotojai, ypač žemdirbiai ir miškininkai. Tačiau ir buityje naudojami įvairūs valikliai, dezinfekcinės medžiagos, tirpikliai, dažai, buitiniai pesticidai yra pavojingi žmonių sveikatai. Lietuvoje nuo cheminės alergijos kenčia apie 14 proc. gyventojų, o tai dažniausiai pasireiškia alerginiu dermatitu arba bronchine astma. O pavojingiausia chemijos poveikio dalis yra ta, kad cheminės medžiagos ir jų mišiniai gali kauptis organizme ir sukelti ūmines arba tolimas (net ir ateinančioms kartoms) pasekmes. Jos gali integruotai veikti žmogaus organizmą per aplinkos grandinę: oras-vanduo-maistas. Ypač svarbu nuo cheminių medžiagų poveikio apsaugoti labiausiai pažeidžiamą žmonių dalį – vaikus.

Derybų dėl stojimo į ES Aplinkos skyrius.

Lietuva Aplinkos derybų skyrių su Europos Sąjunga užbaigė 2001 metų birželio 27 dieną. Šis skyrius yra labai platus. Jis apima šias sritis:

· bendruosius aplinkos apsaugos valdymo reikalavimus;

· atliekų tvarkymo;

· pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo;

· cheminių junginių, genetiškai modifikuotų organizmų, radiacinės saugos bei atominio saugumo.

Apsaugos reikalavimų įgyvendinimas traktuojamas kaip vienas brangiausių. Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje į ją reikės investuoti apie 2 milijardus litų. Tačiau Lietuvoje ir kitose kandidatėse vyksta neišvengiami ekonominiai pokyčiai, ūkio modernizacija, o tai sudaro palankias sąlygas aplinkos apsaugos pokyčiams. Natūralus naujų technologijų poreikis sudarys sąlygas išvengti dalies papildomų išlaidų aplinkosaugai. Be to, 2001 m. pasirodžiusioje Europos Komisijos inicijuotoje studijoje pirmą kartą buvo pabandyta įvertinti ES aplinkos apsaugos normų įgyvendinimo šalyse kandidatėse naudą. Lietuvos atveju nauda iki 2020 m. vertinama nuo 2,8 mlrd. iki 12,8 mlrd. eurų ir viršija prognozuojamus kaštus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2600 žodžiai iš 8348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.