Es sf parama šalims narėms
5 (100%) 1 vote

Es sf parama šalims narėms

Turinys

Įvadas 6

1 Europos Sąjungos apžvalga 8

2 Struktūrinių fondų atsiradimas 11

2.1 ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas 12

2.2 Struktūrinių fondų principai. 12

2.3 SF veiklos tipai 13

2.4 Biudžeto paskirstymas 14

2.5 Struktūriniai fondai šaliai kandidatei 15

2.5.1 ISPA programa 15

2.5.2 SAPARD programa 16

2.5.3 PHARE programa 16

2.6 Sprendimų dėl pasirengimo narystei paramos fondų priėmimas 18

2.6.1 Įvertinimas 18

2.6.2 Aplinka 19

2.7 Struktūriniai fondai šaliai narei 19

2.7.1 Sanglaudos fondas 20

2.7.2 Žuvininkystės orientavimo fondas 20

2.7.3 Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas 20

2.7.4 Europos socialinis fondas 20

2.7.5 Europos regioninės plėtros fondas 21

2.8 Europos Sąjungos Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje 21

2.8.1 Vadovaujančioji institucija 24

2.8.2 Mokėjimo institucija 26

2.8.3 Tarpinė institucija 26

2.8.4 Įgyvendinančioji institucija 28

2.8.5 Priežiūros komitetas 30

2.9 Su SF administravimu Lietuvoje susiję teisės aktai 30

2.10 Gairės pareiškėjams 32

2.10.1 Paraiškų teikimas 32

2.10.2 Gairių pareiškėjams reikalavimai 33

2.10.3 Gairių pareiškėjams vertinimai 34

2.10.3.1 Paraiškų vertinimo ir atrankos etapai 34

2.11 SF investavimo tikslai ——– prie tipu 39

3 Finansinė situacija prieš naujai šalių grupei įstojant į ES 39

4 ES struktūrinių fondų parama Viešajam sektoriui 40

5 Pagalba SVV subjektams. 41

5.1 De minimis pagalba 44

5.1.1 Kaupimas ir monitoringas 45

5.2 SF remiami ir neremiami ūkio sektoriai. 46

5.3 Pagalbos SVV ir didelėms įmonėms skirtumai 48

6 Kitos prioritetinės sritys 49

7 Pasirengimo narystei fondų panaudojimas Lietuvoje 50

7.1 SAPARD 50

7.2 ISPA 52

7.3 PHARE 53

8 ES paramos Lietuvai iki ir po narystės skirtumai 54

Išvados 57

Literatūra 58Lentelės

Lentelė 1 Projektų finansavimo lėšų pasiskirstymas [15] 11

Lentelė 2 2004 metų ES biudžeto lėšų paskirstymas, lyginant su 2003 metais [15] 13

Lentelė 3 Preliminarus ES Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų paskirstymas naujoms šalims narėms 2004-2006 m., mln. eurų 2003 m. skaičiavimų pagrindu. [9] 32

Lentelė 4 SVV aktualios per SF remtinos sritys [15] 33

Lentelė 5 Remtini ir neremtini sektoriai bei išlaidos [15; 6] 38

Lentelė 6 SF lėšų paskirstymas iš įvairių finansinių šaltinių [6] 43

Paveikslėliai

1 pav. ES struktūrinių fondų, skirtų šalims narėms, veiklos sritys [15] 19

Pav. 2 BPD prioritetų įgyvendinimo kryptys ir priemonės [7] 22

3 pav. Valstybės investicijų programos apimties palyginimas su struktūrinės paramos apimtimi [15] 42

Įvadas

Ne viena Europos šalis vis dar turi užsibrėžus vieną iš gyvavimo tikslų – tapti Europos Sąjungos nare. Tam jos stengiasi gerinti savo šalies ekonominę, politinę ir kitas aplinkas, derina įvairius rodiklius su bendrais, vyraujančiais ES šalyse narėse rodikliais ir stengiasi su jais susilyginti. Tik atlikusios begalę reikalavimų ir daugybę pasiruošimo narystei uždavinių, Europos šalys gali tapti tikrosiomis ir visavertėmis ES narėmis. Vienas iš pagrindinių privalumų tapus ES nare yra ES struktūrinių fondų pagalba šalims, jų parama įvairiems projektams įgyvendinti ir tikslams siekti. Tačiau vėlgi, norint gauti siūlomą paramą kuo didesniu procentiniu santykiu, reikia atlikti kai kuriuos reikalavimus. Viso šio proceso dėka Europa tampa stabilesnė, tvirtesnė, labiau išsivysčiusi ir geriau gebanti taikytis prie besikeičiančios aplinkos.

Taigi mūsų tema yra susijusi su ES struktūriniais fondais, jų teikiama pagalba šalims narėms ir kitais aspektais. Manome, ši tema yra ypač aktuali šiomis dienomis Lietuvai, kadangi vos įstojus į Europos Sąjungą, galime tikėtis nemažos finansinės ir kitokios pagalbos iš struktūrinių fondų. Mūsų šalis dar gerokai prieš įstojimą į šią Sąjungą stengėsi atlikti įvairius reikalavimus ir kuo geriau pasiruošti stojimui. Todėl išsamiau paanalizuoti struktūrinių fondų sudėtį, jų teikiamas galimybes bei kitus dalykus yra gana svarbu.

Viso to pasekoje galime išskirti ir šio darbo tikslą – susipažinti su Europos Sąjungos struktūriniais fondais ir jų teikiama pagalba šalims narėms. Iš tikslo galime išskirti darbo objektą ir dalyką, taigi objektas yra struktūriniai fondai, o dalykas – struktūrinių fondų pagalba šalims narėms. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą, išsikėlėme tokius uždavinius:

• Trumpai apžvelgti Europos Sąjungą, jos kūrimąsi, sudėtį bei ypatybes;

• Susipažinti su struktūrinių fondų atsiradimu, principais bei tipais;

• Aptarti iki įstojimo į ES rėmimo priemonių ISPA, SAPARD ir PHARE esmę bei tikslus;

• Aptarti po įstojimo į ES struktūrinių fondų – Sanglaudos, Žuvininkystės orientavimo, Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo, Europos socialinio ir Europos regioninės plėtros – esmę bei tikslus;

• Paanalizuoti šių fondų administravimą bei lėšas administruojančių institucijų (vadovaujančiosios, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančiosios bei Priežiūros komiteto) funkcijas;

• Paanalizuoti valstybės pagalbą SVV subjektams;

• Išsiaiškinti, kaip efektyviai Lietuva pasinaudojo struktūriniais fondais;

• Išskirti Lietuvai teikiamą pagalbą iki ir po įstojimo į ES;

Europos Sąjungos apžvalga

Europos Sąjunga yra
demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi taikos ir gerovės labui veikti išvien. Ji nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas valstybes. ES daug kuo skiriasi ir nuo kitų tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų ji yra unikali organizacija. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs visoms rūpimi klausimai būtų demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu. Šis suvereniteto telkimas dar vadinamas „Europos integracija“.

Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja kilo iš siekio niekada nebeleisti tokių žudynių ir tokio naikinimo. Pirmasis ją iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas savo kalboje, pasakytoje 1950 m. gegužės 9 d. Ši diena, dabartinės ES „gimtadienis“, kasmet švenčiama kaip Europos diena.

ES stengiasi nuolat plėstis, ir tai atspindi jos istorijoje. Iš pradžių ES sudarė tik šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė prie jų prisijungė 1973 m., Graikija – 1981 m., Ispanija ir Portugalija – 1986 m., o Austrija, Suomija ir Švedija – 1995 m. Visų didžiausia plėtra įvyko 2004 m., kada prisijungė dar 10 naujų valstybių.

Taigi svarbu žinoti, kokie organai veikia ES viduje, kas kam vadovauja ir kokios institucijos atsako už vieną ar kitą veiksmą. Europos Sąjungoje yra penkios institucijos, kurių kiekviena atlieka savitą vaidmenį:

• Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių tautų);

• Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms);

• Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija);

• Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi);

• Audito Rūmai (kontroliuojantys, kad ES biudžetas būtų patikimai ir teisėtai tvarkomas).

Be jų, yra dar penkios svarbios institucijos:

• Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (reiškia organizuotos pilietinės visuomenės nuomones ekonomikos ir socialiniais klausimais);

• Regionų komitetas (reiškia regionų ir vietos valdžios institucijų nuomones);

• Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro valdymą);

• Europos ombudsmenas (nagrinėja piliečių skundus dėl netinkamo kurios nors ES institucijos ar įstaigos administravimo);

• Europos investicijų bankas (padeda siekti ES tikslų, finansuodamas investicinius projektus).

Šiai sistemai dar priklauso daugelis kitų agentūrų ir įstaigų. Galima teigti, kad ES pamatas yra teise grindžiama tvarka visose valstybėse, priklausančiose ES.

Ankstesniais metais ES valstybės daugiausia bendradarbiavo prekybos ir ekonomikos srityse, bet dabar ES sprendžia ir nemažai kitų klausimų, tiesiogiai susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu, būtent: piliečių teisės laisvės, saugumo ir teisingumo užtikrinimas; darbo vietų kūrimas; regioninė plėtra; aplinkos apsauga; globalizacija. Pusę šimtmečio Europos Sąjunga užtikrino stabilumą, taiką ir gerovę. Ji padėjo kelti gyvenimo lygį, sukūrė bendrą Europos masto rinką, įvedė bendrą Europos valiutą eurą, ir sustiprino Europos balsą pasaulyje. Bendrai galima teigti, kad Europa – tai žemynas, kuriame gyvena daugelis skirtingas tradicijas ir kalbas, bet taip pat ir bendrų vertybių turinčių tautų. ES gina šias vertybes. Ji puoselėja Europos tautų bendradarbiavimą, skatindama vienybę išlaikant įvairovę ir užtikrindama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau priartinant juos prie piliečių. XXI amžiuje, kai pasaulyje vis didėja savitarpio priklausomybė, kiekvienam Europos piliečiui netgi dar labiau reikės su kitų šalių žmonėmis bendradarbiauti žingeidumo, pakantumo ir solidarumo dvasia. [1]

Norint sužinoti, kaip narystę ES vertina valdžios vyrai, internete radome interviu su buvusiu vyriausiuoju Euroderybininku Petru Auštrevičiumi. Pokalbis buvo įrašytas 2004 metų birželio mėnesį. Į klausimą, kodėl žmonės daugiau neigiamai, nei teigiamai vertina permainas, susijusias su naryste ES, Petras Auštrevičius atsakė, kad ”nereikia visų problemų suversti į vieną krūvą ir daryti išvadą, kad viskas blogai. Mes niekada nesakėme, kad nuo gegužės 1 dienos gyvenimas pavirs pasaka. Mes kalbėjome, kad narystė ES suteikia stabilų pagrindą būsimiems pokyčiams, kuriuos kiekvienas Lietuvos gyventojas tikrai netrukus pajus”. Žmonės baiminosi didesnių kainų parduotuvėse ir skundėsi žemais atlyginimais, tačiau buvęs Euroderybininkas teigė, kad ”atlyginimai kils tik augant ekonomikai. Mes matome pakankamai priežasčių, kad galėtume teigti, jog narystė ES pagreitins mūsų ekonomikos tvirtėjimą ir atlyginimai, laikui bėgant, kils. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. 10 % padidėjo sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų algos, iki 500 litų pakilo minimalus uždarbis. Tai, mano nuomone, pakankamai juntama pradžia”. Reikia pabrėžti, kad kainų augimą lemia ne vien narystė ES, bet ir gyvenimas rinkos ekonomikos sąlygomis ir paklusimas rinkos įtakai. Dabar kai kurie verslininkai išnaudoja įstojimo į ES momentą, pakelia kainas, bet jų, pirmiausia, nedaug, antra, jie to negali padaryti stambiais mastais. P. Auštrevičius yra įsitikinęs, kad šiandien Lietuvos ekonomika pakankamai stabili, ir teigia, kad negalima sakyti, jog su pirmąja
į ES diena viskas pasikeitė į blogąją pusę. „Kas beatrodytų, reikia suvokti, kad narystė ES – tai instrumentas, kuris ateityje mums padės daugiau, nei dabar, taigi reikia nugalėti abejones ir dirbti ateities Lietuvos labui” – optimistiškai sakė buvęs Euroderybininkas.

Pokalbyje taip pat buvo liečiamas konkurentabilimo klausimas vieningoje ES rinkoje, – buvo įdomu sužinoti, kiek ir kaip Lietuva galėtų konkuruoti su Europos įmonėmis. P. Auštrevičius teigė, kad „Lietuvos konkurentabilumas ES rinkoje nuo mūsų įstojimo į ES akimirkos nei padidės, nei sumažės”. Kaip jau žinoma, vienas iš konkurentabilumo rodiklių – darbo našumas. Šiandien darbo našumas Lietuvoje sudaro 40 % ES rodiklio. Šis skaičius rodo, kaip Lietuva gali konkuruoti su Europa. ”Žinoma, 40 % – tai ne tas rodiklis, kuris mus patenkintų” – prasitaria P. Auštrevičius, – “tai reiškia, kad Lietuvai būtina sparčiai diegti naujas technologijas, investuoti ne tik į techniką, bet ir į ugdymo programas. Kai šis procesas vyks, mūsų šalies konkurentabilumas kils”. Reikia nepamiršti, kad viskam būtinas laikas, ir, aišku, šis procesas jo pareikalaus nemažai.

Viena „pasekmių” Lietuvai įstojus į ES – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Atrodytų, čia nieko blogo, tačiau tokios laisvės turi savo padarinių. Ankščiau, o ypatingai ir dabar, begalė žmonių – daugiausia jaunimo, – išvažiuoja į kitas Europos šalis ieškoti geresnio gyvenimo. Į Angliją ir Vokietiją vykstantys autobusai perpildyti, žmonės važiuoja stovėdami. Kaip buvęs Euroderybininkas vertina tokias įstojimo į ES pasekmes? Jis teigia, kad „ekonomikoje negali būti spragos, taip kaip negali būti modelio, kuriuo vadovaudamiesi visi išvyktų į vieną šalį. Laikui bėgant ten paprasčiausiai atpigs darbo jėga, kils nedarbas. Visi, kurie dabar masiškai išvažiuoja, sugrįš į Lietuvą, kur dirbti labiau apsimokės, nei Anglijoje”. Dauguma valdžios vyrų nuogąstauja dėl to, tačiau pritaria P. Auštrevičiui, manydami, kad tai laikinas reiškinys, neturėsiantis stiprios įtakos Lietuvos ekonomikai. Šiandien daugeliui atrodo, kad Lietuvoje labai prastos sąlygos, kad čia blogiau nei kitose ES šalyse. Tačiau „įstoję į ES mes išėjome į vieningą rinką, kuri šimtą kartų viršija Lietuvos vidaus rinką. Įstojimas į Europą išsprendė vieną aktualią lietuvių verslininkų problemą – kaip parduoti prekę ar paslaugą? Dabar, kai verslininkai suvokia šias galimybes, kai mes dar įgysime ir praktikos, nes per dieną ar savaitę mes nieko neišmoksime, tuomet ir ims gerėti žmonių gyvenimas” – įsitikinęs P. Auštrevičius. Sutinkame su tokiu pasisakymu ir tikime, kad lietuviai vieną dieną įvertins, kad vietinėje rinkoje irgi įmanoma sėkmingai veikti, ir to pasekoje nevykti svetur.

Pagaliau buvo pasidomėta, kaip jis vertina Lietuvos smulkiųjų verslininkų padėtį. Smulkusis verslas, anot statistikos, sudaro 95 % Lietuvos verslo. Toks didelis procentas yra todėl, kad smulkiojo verslo atstovu laikomas verslininkas, sukūręs ne daugiau kaip penkiasdešimt darbo vietų. Lietuvoje įmonė su penkiasdešimt darbuotojų laikoma vidutinio dydžio, nors tai yra smulkioji bendrovė. Europoje smulkiųjų taip pat gerokai daugiau, nei stambiųjų, bet jie atskirai nedirba. Jie kooperuojasi ir galutinį produktą sukuria bendradarbiaudami su daugeliu gamintojų. Taigi šiandien smulkusis ir vidutinis verslas sudaro pagrindą ir Lietuvoje, ir Europoje. Todėl P. Auštrevičius skatina palaikyti SVV, sudaryti sąlygas jo plėtrai, naudojantis Europos teikiama pagalba, kurti naujas darbo vietas, investuoti į personalo kvalifikacijos kėlimą ir technologijas. „Valdžia privalo padėti, kad smulkusis verslas plėstųsi ir klestėtų ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet ir provincijoje” – teigia buvęs vyriausias Euroderybininkas.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad šiandien ne pats geriausias metas smulkiesiems verslininkams, nežiūrint to, kad, anot statistikos, jų tiek daug. Aišku, konkurencija egzistuoja, bet yra daugybė sričių, kur smulkieji turi ir turės savo privalumų. [2]

Struktūrinių fondų atsiradimas

ES struktūriniai fondai – tai ES finansinis instrumentas, siekiant sumažinti išsivystymo skirtumus tarp regionų ir užtikrinti tolygią jų plėtrą. Lietuva laikoma vienu regionu, todėl paramos skyrimo diferencijavimo pagal apskritis ar rajonus nėra. Naudotis struktūrinių fondų parama Lietuva jau turi teisę nuo narystės sutarties ir Bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo (2004 m. I pusm.).

Egzistuoja tam tikros ES finansavimo taisyklės. Yra skiriami finansuojami ir nefinansuojami sektoriai bei tinkamos ir netinkamos išlaidos. Išsamiau minėti sektoriai bus aptariami toliau darbe. [11]

Prisimenant praeitį, matomi dideli skirtumai įvairiose Europos valstybėse. Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES
politikos dalių – regioninės politikos – tikslas.

ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Taigi ES struktūriniai fondai – tai ES struktūrinės politikos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus tarp ES valstybių narių, finansiniai instrumentai. Pradžiai reikia paaiškinti, ko siekia struktūrinė politika. Struktūrinės politikos fondai, visų pirma, siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.).

2004-2006 m. struktūriniai fondai yra skirstomi pagal prioritetus, numatytus Bendrojo programavimo dokumente. [4]

ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas

ES struktūrinių fondų reglamentuose apibrėžtos pagrindinės institucijos (valdančioji, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančios, priežiūros komitetas) ir pagrindinės jų funkcijos:

• Kompensavimo mechanizmas – kompensuojamos tinkamos, teisėtos išlaidos patvirtintuose projektuose;

• Griežti reikalavimai valdymo ir finansų kontrolės sistemai (turinčiai užtikrinti, kad Komisijai deklaruojamos tik teisėtos, tinkamos išlaidos), aptiktų nukrypimų atveju – griežtos sankcijos (reikalavimas gražinti gautas lėšas);

• Didelis dėmesys rezultatų priežiūrai: kompiuterizuotos priežiūros sistemos turėjimas, elektroninis apsikeitimas duomenimis su Komisija;

• ES finansinės paramos viešinimas. [15]

Struktūrinių fondų principai.

ES Parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui.

Lentelė 1 Projektų finansavimo lėšų pasiskirstymas [15]Viešasis indėlis

Privatus

bendras

finansavimas

ES lėšos

iki 80%, vidurkis -65%

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2579 žodžiai iš 8596 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.