Es struktūrinių fondų parama Lietuvos verslui
5 (100%) 1 vote

Es struktūrinių fondų parama Lietuvos verslui

Turinys

ĮVADAS 3

1. ES struktūrinių fondų esmė 4

1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai 6

1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai 7

2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga 9

2.1. Bendrosios nuostatos 9

2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos 11

2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka 12

2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė 15

2.5. Baigiamosios nuostatos 18

3. Bendrojo programavimo dokumento rengimas 20

3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas 20

3.2. Turizmo infrastruktūros vystymas 23

3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas 24

3.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje) 25

4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS 27

4.1. ISPA programa 27

4.2. PHARE programa 28

4.3. SAPARD programa 33

5. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ FINANSINIŲ PROGRAMŲ PAVYZDŽIAI 36

6. Anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir Portugalijos) patirtis

41

IŠVADOS 44

LITERATŪRA 46

PRIEDAI 47

ĮVADAS

Struktūrinių fondų tikslas – pasiekti socialinę ir ekonominę koheziją

Europos Sąjungoje. Lietuva, tapusi ES nare, turės galimybę gauti ženklią ES

struktūrinių fondų finansinę paramą. Fondai, skirtingai nuo paskolų, yra

negrąžintinai suteikta finansinė parama. 2000 m. buvo įvesta nauja

struktūrinių fondų valdymo sistema, kuri galios iki 2006 m. naujosios

valdymo sistemos rėmuose remiamos tos reformos, kurios, supaprastindamos ir

koncentruodamos resursus, efektyviau panaudoja fondines lėšas.

Struktūriniai fondai skirti išlyginti ekonominiams nelygumams tarp Europos

Sąjungos šalių ir naujųjų jos narių. Skatinami struktūriniai pokyčiai

regionuose, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.

Naudotis šia parama bus galima nuo narystės sutarties ir Bendrojo

programavimo dokumento patvirtinimo (numatoma nuo 2004 m. pirmojo pusmečio

pabaigos). (3, psl. 58-66)

Struktūrinių fondų paramos lėšos planuojamos nustatytam ES biudžetinių

metų laikotarpiui, kuris šiuo metu apima 2000-2006 m. Lietuva turi parengti

ir suderinti su Europos Komisija Bendrojo programavimo dokumento

informaciją. Jis nustato atitinkamą ūkio plėtros strategiją, pateikia

prioritetų ir priemonių aprašymą bei jų finansavimo planą. ES struktūrinė

parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų

Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu, o administravimo klausimai

bus reguliuojami remiantis valstybės pagalbos schema, kuri vadinasi

„Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų reikšmę,

įgyvendinant paramos teikimo galimybes Lietuvos verslui.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti struktūrinių fondų esmę.

2. Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų administravimo schemos

pagrindines idėjas.

3. Apžvelgti BPD parengimo, už kurį atsakinga Ūkio ministerija,

turinį.

4. Apžvelgti anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir

Portugalijos) patirtį ES struktūrinių fondų panaudojimo aspektu.

Darbo objektas: ES struktūriniai fondai

Darbo metodika: Mokslinės, antrinės mokomosios literatūros analizė,

taip pat periodinėje literatūroje, interneto puslapiuose bei spaudoje

išleistų straipsnių apžvalga.

1. ES struktūrinių fondų esmė

Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos (toliau ES) finansinis

instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti

menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Skirtumų tarp Europos Bendrijos

regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos

pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms

šalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų

BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių

regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos

ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės

politikos – tikslas. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės

politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius

fondus ir Sanglaudos fondą. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia

padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių

ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus,

padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,

perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio

šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį

spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių

specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės

politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.).

2000 – 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų

(1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondų

parama remiasi papildomumo principu. T.y. paramos lėšos, skiriamos ne

pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti – ES

biudžeto lėšos prisideda prie nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiama

parama verslui.

Planuojama, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, parama pramonei ir

verslui sieks 150 mln. eurų (345 mln. Lt.) 2004 – 2006 m. laikotarpiu.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas,

todėl geografinio išskirtinumo neturės nei viena Lietuvos apskritis. (1,

psl. 55-60)

Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo

dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yra

rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus naudojamos

struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Dokumente numatyta dvejopa valstybės

parama pramonei ir verslui:

• Tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės

pagalbos schemas;

• Netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos

verslui struktūrą. (10)

Buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos

Sąjungos biudžeto lėšos:

• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF);

• Europos socialinis fondas (ESF);

• Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF);

• Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).

Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę

paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.

Fondas numato:

• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo

vietas;

• investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika)

siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;

• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės

ūkio rajonus;

• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių

konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai);

• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines

(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:

• švietimą ir profesinį mokymą;

• paramą įsidarbinant;

• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio

tyrimo įstaigose);

• socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų

priežiūros įstaigas);

• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų

kvalifikaciją).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimo dalis

laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes

teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią

ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodų

diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasi

žuvininkyste.

Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.

Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurti

Europos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europos

valiutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo)

reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti didelius

kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo

pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija.

1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai

Europos Sąjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis

fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo

metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:

1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie

ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam

gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač

mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti

migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam

paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.

2 tikslas. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų

persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose

ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka

didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas

prie ekonomikos pokyčių.

3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir

perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir

perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus

finansuojamos iš Europos socialinio fondo.

1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos
paramos

efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai.

Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imta

išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai.

Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio

planavimo pagrindu (plg. Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m.

planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama

keletas programinio planavimo stadijų.

Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus bei

administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp

Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei

vietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės

veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklos

galimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kt. sumetimų).

Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių

valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą

konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių

reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstis

buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis.

Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savo

vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas

paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų

finansavimą.

Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo

(pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutartyje. Remiantis šiuo

principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios

institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti

perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnės

valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (4,

psl. 3)

1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai

Yra 3 pagrindiniai alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo ir

įgyvendinimo mechanizmai: Nacionalinės iniciatyvos, Bendrijos iniciatyvos

ir inovacinės priemonės.

Nacionalinės iniciatyvos

Nacionalinių iniciatyvų pagrindu šiuo metu yra panaudojama apie 90

proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus,

susijusius su ES paramos paskirstymu, šiuo atveju rengia valstybės narės.

Galimos dviejų tipų procedūros:

1. Didesnės apimties ir sudėtingesnės paramos atveju, remiantis

nacionaliniu arba regioniniu plėtros planu, bendrai su Europos Komisija yra

parengiami Bendrijos paramos metmenys (Community Support Framework – CSF),

jų pagrindu sudaromos veiklos programos (Operational Programmes – OP),

kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai.

2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento (Single

Programming Document – SPD), suderinto su Komisija, priėmimas, kurio

pagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejais

konkrečių projektų atranką atlieka valstybės narės institucijos.

Bendrijos iniciatyvos

Kitas struktūrinių fondų administravimo mechanizmas, kuris remiasi

didesniu Europos Komisijos vaidmeniu, yra Bendrijos iniciatyvos. Planavimo

laikotarpiui yra priimamas tam tikras skaičius Bendrijos iniciatyvų ir

Europos Komisija parengia specialias gaires (Commission Guidelines)

kiekvienai iš jų. Valstybės narės, besiremdamos Bendrijos metmenimis,

rengia suderintas su Komisija programas, kurių pagrindu vykdomi tam tikri

paramos projektai. Kaip ir nacionalinių iniciatyvų atveju, projektų atranką

atlieka nacionalinės institucijos.

2000-2006 m. laikotarpiui numatyta vykdyti keturias Bendrijos

iniciatyvas (Community Initiative), joms įgyvendinti skiriama apie 5,35

proc. viso struktūrinių fondų biudžeto:

INTERREG III – bendradarbiavimas apibus sienos (finansuojama iš ERDF);

LEADER II – kaimo plėtra (finansuojama iš EAGGF);

URBAN – parama krizės apimtiems miesto rajonams (finansuojama iš

ERDF);

EQUAL – naujų priemonių kovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo

rinkoje skatinimas (finansuojama iš ESF).

Inovacinės priemonės

Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms

priemonėms (Innovative Measures). Planuojant ir administruojant inovacines

priemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numato

konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinti. (6)

2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga

Siekdama geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio

ministerija 2003 metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir

socialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra

pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui, teikiant tiesioginę ir

netiesioginę paramą verslui, kuri bus skiriama per keturias grantų schemas.

Ši valstybės pagalbos schema vadinasi „Verslumo,
ir

investicijų skatinimas“ (toliau – schema). Šiuo metu yra parengtas pagalbos

schemų projektas. Valstybės pagalbos schemos projektą sudaro penki skyriai.

(10)

2.1. Bendrosios nuostatos

Pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“ numatomi bendriausi schemos

aspektai. Valstybės pagalbos schema „Verslumo, verslo plėtros ir

investicijų skatinimas“ nustato tiesioginės valstybės pagalbos teikimo

sąlygas ir tvarką. Bendrosiose nuostatose yra pateiktas schemos tikslas –

reglamentuoti verslumą, verslo plėtrą ir investicijas skatinantį valstybės

pagalbos teikimą, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų ir

įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių.

Schemos teisinis pagrindas yra: Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos

ūkio subjektams kontrolės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45–1292); Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-

2993; Žin., 2002, Nr. 105–4689); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos

struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp

valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48–1676) ir kt.

Pagrindinės schemoje vartojamos sąvokos:

Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjo pagalbos gavėjui

teikiama tiesioginės pagalbos priemonė – subsidija (dotacija), finansuojama

iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų piniginių fondų ir teikianti pagalbos

gavėjui ekonominę naudą.

Pagalbos teikėjas – įstaiga, skirianti valstybės pagalbą konkretiems

projektams įgyvendinti. Pagalbos teikėjas yra viešoji įstaiga Lietuvos

verslo paramos agentūra (buveinė: Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius,

Lietuvos Respublika).

Pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, gavęs ir (ar) gaunantis valstybės

pagalbą investicijų projekto vykdymui.

Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės ar juridinio asmens statusą

turintys įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai,

koncernai ir pan.) bei viešosios įstaigos, kurių dalininkų – fizinių ir

(ar) privačių juridinių asmenų – dalis sudaro daugiau nei 50 proc.

viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Minėti ūkio subjektai, kurių dalyvis

(akcininkas, dalininkas, narys ir pan.) yra valstybė ar savivaldybė,

pagalbos gavėju gali būti tik tais atvejais, jei jie nevykdo viešojo

administravimo.

Pradedanti įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ne

daugiau kaip prieš vienerius metus, arba fizinis asmuo, sudaręs verslo

planą ir pateikęs įgyvendinančiai institucijai paraišką gauti valstybės

pagalbą. Jeigu priimamas sprendimas skirti valstybės pagalbą fizinio asmens

teiktam projektui, fizinis asmuo per 90 kalendorinių dienų nuo šio

sprendimo priėmimo privalo įsteigti įmonę, galinčią vykdyti ūkinę veiklą ir

pasinaudoti jai teikiama parama.

Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugų

eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir

plėtoti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su

eksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos

tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui ir

konsultacijoms, susijusiems su eksportu.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – vidutinės įmonės, mažos

įmonės (tarp jų ir mikroįmonės), įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę

verstis savarankiška komercine, gamybine ir kita panašaus pobūdžio veikla.

Mikroįmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,

įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė

vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2427 žodžiai iš 8078 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.