Etika banke
5 (100%) 1 vote

Etika banke

Turinys

1. Etikos ir viešojo administravimo santykis

1.1. Moralės ir etikos santykis 2

1.2. Etikos samprata 3

1.3. Etikos objektas ir funkcijos 4

1.4. Viešojo administravimo etika 5

1.5. Etikos svarbumas viešajame administravime 6

2. Visuomenės tarnautojų profesinės etikos standartai

2.1. Profesinės etikos samprata 8

2.2. Visuomenės tarnautojų profesiniai principai ir vertybės 9

3. Etikos problemos ir reakcija

3.1. Etikos problemos sąvoka 11

3.2. Apgavystė 12

3.3. Interesų konfliktas 13

3.4. Korupcija 14

4. Literatūros sąrašas

5. Priedai

Moralės ir etikos santykis

Dažnai etika, moralė ir dorovė traktuojamos kaip tos pačios sąvokos. Jos nėra priešingos, bet visgi šiek tiek skirtingos.Kartais pabrėžiama, kad etika – daugiau teoriniai samprotavimai, tuo tarpu moralė siejama su praktiniais sprendimais ir elgesiu. Kalbant apie atskiro individo elgesį, dažniau naudojama moralės sąvoka, tačiau nagrinėjant profesinę etiką, tinkamesnė etikos sąvoka. Žodis etika iš graikų kalbos žodžio ethos, tai reiškia įprotį, charakterį, elgesį.

Kiekviena visuomenė savo nariams kelia tam tikrus reikalavimus. Jie gali susiformuoti įpročių, tradicijų pagrindu, pagal religiją.

Įpročiai atsispindi praktikoje, tikėjime, nuomonėje. Moraliniai sprendimai rodo suvokimą apie tai, kas vyksta. Moralė atspindi tikėjimus apie tai, kas yra gera, bloga, teisinga, neteisinga. Ir šie modeliai tampa vertinimo kriterijais, kuriais remdamasi visuomenė vertina individų ar grupių elgesį. Toks elgesys vertinama kaip priimtinas ar nepriimtinas, gerbtinas ar smerktinas, teisingas ar neteisingas.

Moralės raida ir tobulėjimas sietinas su žmonių visuomenės raida. Pirmykštės visuomenės dorovė rėmėsi kolektyviniu darbu ir vartojimu. Solidarumas ir kolektyvizavimas buvo pagrindinės vertybės. O dabar vyrauja uždarumas, tamsumas, prietaringumas.

Atskirose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais gali vyrauti nevienodos moralės normos. Tačiau egzistuoja ir bendros moralės normos, kurios yra priimtinos žmonijos daugumai (pvz. teisingumas, laisvė, žmogaus orumas, pripažinimas, sąžiningumas ir t.t.).

Moralė ir etika negali būti painiojamos su tuo, kas yra geros manieros. Moraliniai ar etikos samprotavimai yra svarbesni nei etikos reikalavimai. Svarbiausia laikytis reikalavimo „nemeluoti tėvams“ nei taisyklės „būtina padėkoti šeimininkams po gerų pietų“. Moralinės ar etikos taisyklės yra pastovesnės, jos negali būti pakeistos kieno nors nurodymu, tuo tarpu taisyklės gali.

Moralė atsispindi skirtingose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais susiformavusius požiūrius ir elgesio taisykles bei standartus, o etika yra kritinė moralinė analizė.

Etikos samprata

Etika – tai mokslas, tiriantis moralę.

Skirtingose epochose, valstybėse bei kultūrose etika buvo skirtingai suprantama. Šiandien taip pat yra ne viena etikos sąvoka. Remiantis atskirų filosofų mintimis etika traktuojama kaip vertybė, pasekmė, principas.

Viešojo administravimo etikos specialistai etiką traktuoja skirtingai, pateikia keletą jos sampratų. Etika suprantama kaip atsakomybė, moralinis aiškinimas, paklusimas moraliniam autoritetui, moralinio sprendimo vykdymas. Kuria etikos reikšme vadovaujamasi, dažnai priklauso nuo konteksto; idealu būtų atsižvelgti į visas galimas sampratas. Tai gi etika gali būti kaip:

• moralinės vertybės

• pasekmė

• principas

• atsakomybė

• moralinis aiškinimas

• paklusimas moraliniam autoritetui

• moralinio sprendimo vykdymas

Etikos objektas ir funkcijos

Bendros moralinės normos apima įvairias gyvenimo sritis: asmeninius, visuomeninius bei profesinius santykius. Todėl etika analizuoja skirtingus aspektus.

Šiandieniniame pasaulyje yra daug įvairių etikos teorijų“ materialinių vertybių etika, diskurso ir komunikacijos etika ir t.t.

Bendroji ir profesinė etika turi savo specifikaciją, tačiau tai netrukdė surasti bendrą jų tyrimo objektą. Tai gi, etikos objektas yra sprendimas, veiksmas ar politika. Etikos subjektai yra atskiri individai, grupės, organizacijos, institucijos. Kaip ir visos mokslo šakos etika atlieka keletą funkcijų. Šiuo metu svarbios moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo funkcijos. Funkcijos gali būti:

• reguliuojanti

• aprašomoji

• interpretuojanti

• orientuojanti

• moralinio švietimo

• pilietiškumo ugdymo

Viešojo administravimo etika

Viešasis administravimas, tai atskira mokslo tyrinėjimo sritis.

Viešojo administravimo etika – tai etikos mokslo dalis, nagrinėjanti viešojo administravimo aspektus.

Viešojo administravimo etikos objektas yra visuomenės tarnautojų, atskirų organizacijų priimti sprendimai ir veiksmai. Viešojo administravimo etika nagrinėja vertybes, principus, kuriais remiantis turi būti priimami sprendimai ir atliekami veiksmai.

Yra susiformavusios dvi skirtingos viešojo administravimo etikos: biurokratinė ir demokratinė.

Biurokratinėje etikoje akcentuojamos šios vertybės:

1. veiksmingumas

2. patyrimas

3. lojalumas

4. atsakomybė

Demokratinei etikai būdinga:

1. pilietiškumas

2. visuomeninis interesas

3. socialinė lygybė

4. teisingumas

Biurokratinė etika atsirado kaip šiuolaikinio kapitalizmo pasekmė, demokratinė etika sietina su konstitucinės savivaldos pagrindais, Skirtingai nuo biurokratinės etikos,
demokratinėje etikoje einama nuo bendros tiesos prie konkretaus pavyzdžio, logiška išvada daroma iš klausimų ir atsakymų, veiksmo teisingumą lemia rezultatas ar pasekmės.

Dvidešimto amžiaus devintame dešimtmetyje, bandant paneigti administracinės etikos galimybę, sukurtos dvi naujos viešojo administravimo teorijos: neutralumo ir struktūros etikos.

Neutralumo etikos pagrindinis akcentas, kad visuomenės tarnautojas turi elgtis neutraliai. Ši etika reikalauja, kad idealus tarnautojas būtų visiškai patikimas įgyvendinant organizacijos tikslus. Tarnautojai turi moralinių svarstymų galimybę iki sprendimas ar politika galutinai nustatoma.

Struktūrinės etikos pradinis taškas yra mintis, kad ne tarnautojas, bet organizacijos yra atsakingos už daromus sprendimus ar politiką.

Trumpai reziumuojant šias teorijas, galima teigti, kad tarnautojo asmeninis moralinis sprendimas yra visiškai (neutralumo etika) ar iš dalies (struktūros etika) neigiamas.

Etikos svarba viešajame administravime

Etika viešame administravime yra svarbi dėl dviejų priežasčių:

1. Demokratija remias pasitikėjimu.

2. Visuomeninei tarnybai keliami aukštesni standartai.

Aptarsiu kiekvieną iš jų plačiau.

Demokratija remiasi pasitikėjimu. Etika, valdžia ir pasitikėjimas yra susiję. Demokratija priklauso nuo efektyvaus dviejų jėgų komunikacijos – tarp valdžios ir piliečio – proceso. Kai bendraujama pagal aiškiai nustatytas taisykles, kurios yra nustatytos įstatymuose, yra pagrindo manyti, kad valdžia ir piliečiai yra patenkinti, todėl galima tikėtis tarpusavio bendradarbiavimo.

Kad demokratija klestėtų būtinas visuomenės pasitikėjimas. Jo pagrindas yra valdžios veiksmų vertinimas. Pasitikėjimas valdžia susijęs su tuo, kaip visuomenė etiniu požiūriu suvokia valdžios vykdomą politiką.

Dažnai pabrėžiama, kad valdžia bus pasitikima kai tarnautojai bus nepriklausomi, nešališki, atsakingi. Kartais valdžios ir jos atstovų patikimumas labiau vertinamas nei jų kompetencija. Todėl labai svarbu tobulinti sprendimus ir elgesį siektinų etikos idealų linkme. Visuomeninė tarnyba turi būti etiška.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1009 žodžiai iš 3312 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.