ĮVADAS
Šio referato tema yra etika ir socialinė atsakomybė. Nagrinėjamas klausimas yra aktualus šiuolaikinėje visuomenėje,taip pat ir verslo pasaulyje, kur dažnai nepaisomos paprasčiausios moralinės normos, neatsakoma už savo poelgius ir veiksmus.
Etika-žmonių dorovinių normų sistema, jų pareigos visuomenei, šeimai, vienas kitam. Autoriai, kalbėdami apie moralę (dvasines vertybes, vidinę kultūrą, atsakomybę), pamini ir etiketo dalykus bei socialinę atsakomybę.
Pažinti profesinės (šiuo atveju – verslo) etikos ir socialinės atsakomybės pagrindus ypač svarbu tiems, kuriems bendravimas su žmonėmis yra darbo veiklos pagrindas, tai būtent verslininkams. Visi tie, kurie save laiko verslininkais, turi mokėti vadovauti žmonėms, savo elgesiu pelnyti pagarbą, padaryti gerą įspūdį, rasti geriausią išeitį iš konfliktinių situacijų, atsakyti už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką.
Galima teigti, kad verslo etika – verslo žmogaus reikmėms adaptuoti duomenys apie pagrindines etikos sąvokas, dėsningumus, kolektyvinių santykių formavimą, dorovines vertybės, poveikį visuomenei ir darbo stiliaus moralinius reikalavimus.
Apibendrintai galima būtų teigti, jog moralės įgyvendinimas yra etiškas elgesys. etika ir socialinė atsakomybė, tai tarsi sėkmingo vadovavimo slaptažodis, kurį privalu žinoti, norint išlaikyti savo reputaciją, išvengti susikirtimo su bendradarbiais, konkurentais ar su įstatymu.
Šiame darbe apibūdinama etikos teorija, aprašoma verslo etikos būklė Lietuvoje, etikos kodeksai bei kiti naudingi patarimai bei taisyklės, kaip verslininkas turėtų elgtis su savo darbuotojais, partneriais bei konkurentais. Referato tikslas – atskleisti, jog etika bei socialinė atsakomybė egzistuoja ir versle. Manome, jog ši tema yra aktuali ne tik verslininkams, bet ir studentams, besirengiantiems jais tapti. Naudojomės literatūrinės analizės metodu. Šia tema literatūros nebuvo daug, bet informacija įdomi ir naudinga.
1.5 Verslo etikos būklė Lietuvoje
Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius į rinkos ekonomikos sistemą ir privalo suformuoti civilizuotos šalies įvaizdį. Ne visi Lietuvos verslininkai reikiamą dėmesį skiria verslo etikai, yra netgi manoma, jog visi verslo santykiai turi plėtotis spontaniškai ir jokios metodikos negali būti taikomos, nes Lietuva – specifinė šalis. Žengdami į Europą, į laisvą rinkos ekonomikos sistemą verslo žmonės pivalės būti panašūs į užsienio kolegas verslininkus, nes kitaip negalimi bus jokie sandėriai ir t.t Juk netgi ekonomiškai išsivysčiusios šalys gana daug dėmesio skiria etikai, nes tai – sėkmingo vadovavimo slaptažodis, tik taip galima įsilieti į padorių verslininkų bendriją.1
Verslo Etiką reikia suvokti kaip bendrosios etikos dalį, turinčią vieningus moralės principus, bet skirtingą tam tikrais specifiniais aspektais. Lietuvoje kol kas verslo etikos supratimas ir dėstymas yra gana ribotas, ką galima aiškinti maža šalies patirtimi rinkos pasaulyje. Lietuvoje leidžiama versta literatūra labiau orientuota į etiketą, visiškai nepaisant ir neįvardijant bendro konteksto. Todėl Lietuvos verslininkams etikos samprata dažniausia apsiriboja etiketo išmanymu, neapimant etikos visumos, individo teisių bei atsakomybės, verslo pasaulio santykio su aplinka. Pedantiškas etiketo laikymasis , atskirų “girdėtų” taisyklių taikymas, bandymas save pristatyti koncentruotam lygmeniui, nejaučiant bendro verslo rinkos etikos pulso, yra juokingas ir beprasmis.2
Užsienio šalių verslo moralė Lietuvai negali būti vienintelis pavizdys, nes kiekvienije šalyje ji formavosi esant tam tikroms specifinėms sąlygoms. Tačiau visai nereiktų nuvertinti kitų šalių verslo etikos patirties. Nes iš jų verslo etikos programų galėtume paimti ir pabandyti pritaikyti Lietuvoje tai, kas mums yra artima ir neprieštarauja šalies tradicijoms ir papročiams. Iš tiesų, literatūros verslo etikos tema turime mažai. Dažniausiai ji yra versta iš kitų kalbų, ir dėl ankščiau minėtų priežaščių mums nelabai tinka. Tuo tarpu lietuvių autorių knygų verslo etikos tema mes turime vos kelias.
Mūsų šalies įstatymai garantuoja bendrovių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams nemaža teisių:
į poilsio laikotarpį(mokamas atostogas, laisvas dienas);
į atsistatydinimą;
į pensiją(senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių);
į atleidimo užmokestį (išeitinę pašalpą, jei darbuotojas atleistas dėl pablogėjusios organizacijos finansinės padėties);
į nedarbingumo konpensaciją;
į tikslines atostogas (nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi, nemokamas);
į laisvą saviraišką3
1.6 Etikos teorijos
Specialistai išskiria tokias pagrindines etikos teorijas: deontologija, utilitarizmas, teisingumo teorija, teleologija, organizacijos suinteresuotųjų ir kt.
Dentologija yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį, pabrėžianti principus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pareigos vykdymą ir kitų teisių gerbimą. Joje
svarbios šios sąvokos:
Aš privalau;
Mano pareiga;
Pirmasis imperatyvas – dorovės. Jis primena pagrindines moralaus bendravimo taisykles:
Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi;
Nedaryk to, ko nenorėtum, kad kiti tau darytų (nieko neskriausk ir visiems, kam gali
padėk).
Antrasis – kategorinis imperatyvas yra žmonių lygybės reikalavimo išraiška. Pažymėtina,
kad šis dorovės dėsnis nenumato rangų – tik moralumas yra žmogaus vertės kriterijus.1
Dentologai mano, jog žmonių tarpusavio santykių įvairovė yra svarbi dėl pačių santykių, o ne dėl pasekmių. Keli jų teiginiai:
Verslo žmonės linkę elgtis su savo vartotojais, remdamiesi tarpusavio santykių
patartimi. Jeigu asmuo yra nuolatinis klientas ir perka prekes dideliais kiekiais – jam bus suteikiama pirmenybė, su juo bus elgiamasi išskirtinai, nes bendradarbiavimo ir pasitikėjimo sandėris jau įvyko.