TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………..3
1.ETINIS MARKETINGAS…………………………………………………………………………………………….4
1.1.Etiniai kodeksai ir jų pagrindinės nuostatos……………………………………………………………..5
1.2.Etikos įtaka marketingo sprendimams……………………………………………………………………..8
2.SOCIALINIS – ETINIS MARKETINGAS……………………………………………………………………11
IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………….13
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………..14
ĮVADAS
Šiuolaikinėje verslo literatūroje vis daugiau kalbama apie socialinio ir etinio marketingo būtinybę, nes rinkos sąlygoms tampant vis sudėtingesnėms, kompanijų vadovai turėjo rasti būdą, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Pasirinkę marketingo politiką, paremtą vertybėmis įgyjame konkurencinį pranašumą bei sugebėjimą lanksčiai reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir taikytis prie individualaus kliento poreikių. Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas, nes formuojant laisvos rinkos ekonomiką didelę reikšmę turi žmonių tarpusavio santykiai bei profesinės ir valdymo etikos normos. Akivaizdu, kad kiekvienas verslo dalyvis – ar jis būtų sąžiningas, ar užkietėjęs apgavikas – nori bendrauti tik su “švariu” partneriu. Taigi etišku marketingu suinteresuoti visi. Šis poreikis grindžiamas paprasčiausia savisauga.
Savo darbo objektu pasirinkau etikos ir socialinės atsakomybės reikšmę marketinge, nes buvo įdomu sužinoti verslo įmonių nuostatas šiuo klausymu bei išsiaiškinti, ar tema iš tikrųjų yra aktuali šiandieniniame verslo pasaulyje.
Darbo objektas: etikos ir socialinės atsakomybės reikšmė marketinge.
Darbo tikslas – remiantis etikos bei socialinės atsakomybės nuostatomis, išskirtomis lietuvių ir užsienio literatūroje, išanalizuoti jų svarbą norint vykdyti efektyvią marketingo politiką.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti etikos kodeksus marketinge.
2. Išsiaiškinti kokią įtaką marketingo sprendimams daro etika.
3. Išnagrinėti etinio ir socialinio marketingo svarbą.
1. ETINIS MARKETINGAS
Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien,
kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.
Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Verslininkas, kaip rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra verslo, o tuo pačiu ir marketingo, etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis verslo pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie verslininko, o plačiau – apie verslininkų elgesio etiką.
Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos marketingo strategiją ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama moralė. Auksinė verslo taisyklė:
Pasirūpink savo klientais, o rinka pasirūpins tavimi
Henris Micbergas, įvardydamas pagrindines savybes, kurios būtinos verslo žmogui, vadovui, pabrėžė ir verslo etikos, etiketo svarbą. Pasak jo, profesinės grupės etikos pagrindas – aukštas profesionalumas, žinių, patirties ir praktikos valdymas.
Užsienio verslininkų sėkmės formulė atrodo paprastai:
Sėkmė = Profesionalumas + Padorumas
1.1. Etiniai kodeksai ir jų nuostatos
Šiuolaikiniai etikos kodeksai-tai dėsningas tam tikro moralės tipo išsivystymo plečiantis laisvajai rinkai rezultatas. Kodeksai yra pagrindžiami ne iliuzinėmis metafizinėmis etikos teorijomis, o tikrovę, kasdienį, profesinį, veiklųjį žmonių gyvenimą analizuojančiomis ir aiškinančiomis teorijomis.
Kodeksas turi būti sudarytas vadovaujantis šiomis charakteristikomis:
• kodeksas turi būti reguliuojantis;
• kodeksas turi ginti visuomenės ir tos organizacijos narių interesus;
• kodeksas neturi būti savitikslis;
• kodeksas
turi būti konkretus ir tiesus (atviras);
• kodeksas turi būti politiškas ir palaikantis tvarką.
Verslininko etikos kodekso pagrindinės etinės nuostatos:
• Pirmoji nuostata: „Verslas neturi skaudinti kitų žmonių”
Verslas – viena iš žmonių veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui – suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada pavyksta.
Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad verslas neteiktų skausmo kitiems, nes kitu atveju sudėtinga būtų vykdyti ir sėkminga marketingo politiką.
Verslo įmonių teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Vertimasis narkotikų bizniu kelia didžiulį visuomenės pasipriešinimą kad ir kaip tai būtų pelninga, tai niekada nesusilauks pripažinimo.
• Antroji nuostata: „Verslininkas turi mokėti dorai uždirbti pinigus.”
Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidžiant įstatymus, yra moraliai žalingas dviem atžvilgiais.
Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu (o įstatymų privalu laikytis), savaime įstatymų nesilaikančių verslininkų įvaizdis visuomenės akyse menkėja. Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje stengiasi įžvelgti ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti valdininkijos pastangas perskirstyti verslo žmonių uždirbtas lėšas socialiai remtinųjų labui.
Antra, neteisėtai gautam pelnui paslėpti tenka sunaudoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti nukreipta verslui plėtoti. Be to, neretai sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus pasinaudojama nusikalstamų struktūrų paslaugomis, kurie verslininkus glaudžiai susieja su nusikalstamu pasauliu. Iškyla verslo kriminologizavimo pavojus.
• Trečioji nuostata: „Marketingas neturėtų būtį nukreiptas į žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimą ir juo labiau naikinimą.”
Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys. Juk plėtodamas tokią gamybą verslininkas pirmiausia kenkia pats sau, nes gyvena toje pat aplinkoje. Beje norint įvykdyti bet kokią marketingo programą, gali tekti susidurti su gamtosaugininkais bei visuomenės pasipriešinimu, o jų antireklama gali smarkiai įtakoti pardavimų apimtį verslininko nenaudai.