ETINĖS PROBLEMOS VERSLE:
ANALIZĖS LYGMENYS IR KLASIFIKAVIMAS
1. Etinė problema versle.
2. Etinių problemų kilimas ir jų analizės lygmenys.
3. Etinių problemų klasifikavimas.
6.1. Etinė problema versle.
Kiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiujų žmonių atsakomybes, todel turi atitikti
specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri suvokiama kaip laisva privati veikla. Jos subjektas – verslininkas pats atsako už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybe turi moralinį pradą. Verslininko misija – siekti patenkinti egzistuojanti rinkoje nepatenkinta poreikį teikiant prekes ir paslaugas ir gauti už savo pastangas atlygi – pelną. Tam verslininkas naudojasi įvairių mokslo ir technikos sričių laimėjimais, kitų žmonių paslaugomis, kitaip tariant, naudoja žmogiškajį kapitalą ir materialinius išteklius, kurdamas materialines vertybes, kurių šeimininku tampa verslo organizatorius. Pelno siekimas – viena iš verslininko priedermių – taip pat yra vertybe, tačiau del to verslininkas gali konfliktuoti su visuomeneje vyraujančiomis nuostatomis. Todel verslo veikimą įremina atitinkami (griežtesni ar liberalesni) valstybes įstatymai, taip pat visuomeneje vyraujančios elgesio normos.
Siekdamas savo tikslo (pelno) verslininkas veikia. Tas veikimas – tai porocesas, kuriame galime išskirti
5 dimensijas:
• Tikslo numatymą,
• Organizavimą tikslui pasiekti,
• Vadovavimą,
• Kontroliavimą,
• Veiklos (tikslo pasiekimo) įvertinimą.
Verslininkas visa tą atlieka per atitinkamas verslo organizavimo, valdymo, vadovavimo,
administravimo ir kontroles struktūras. Neabejotina, kad šis verslininko veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenes nario, elgesys ir veiksmai gali būti vertinami (ir turi būti vertinami) moraliniu
požiuriu, t.y ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenes geroves siekiams, ar jie nepažeidžia kitų
žmonių teisių ir ju neriboja. Kita vertus, verslininkas turi ryšį su su savo darbuotojais, vartotojais (klijentais), investitoriais (kreditoriais) kitomis ekonominemis (firmomis) ir neekonominemis struktūromis (visuomeninėmis organizacijomis), taip pat valstybinemis institucijomis (mokesčių inspekcija) ir vietine bendruomene. Verslininko elgesys įvairių minetų institucijų atžvilgiu, taip pat principai, kuriais grindžiama jo veikla, gali būti moraliniu požiuriu vertinama.
Taigi moralinių požiūriu gali būti vertinama:
• Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu,
• Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams.
Savo ruožtu įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla
nemažai etinių problemų.
Kas yra etine problema? Tai – situacija ar galimybe, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš
keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.
Šis etinis sprendimas (pasirinkimas) skiriasi nuo paprasto sprendimo tuo, kad .
• Priimant etinį sprendimą lemiamą vaidmenį turi individo moralines savybes.
• Etinis sprendimas visada siejasi su atsakomybe, kurią individas prisiima pats savanoriškai, o ne
įstatymo liepiamas.
Kaip rodo patirtis, etinių problemų kilimą salygoja tokios pagrindines priežastys:
• Konfliktas tarp individo morales filosofijos ir verslo oraganizacijos (firmos) puoselejamų moralinių
vertybių skirtingumo.
• Konfliktas tarp verslo organizacijos keliamų tikslų ir darbuotojų , siekiančių įgyvendinti pirmiausia
savo tikslus,
• Darbuotojų kultūros ir verslo organizacijos kultūros lygio nesutapimo.
• Konfliktas tarp verslo organizacijų, siekiančių savo tikslų skirtingais būdais ir priemonemis.
Iškilus etinei problemai, tiek individas, tiek firma turi jos neslepti , o stengtis aiškiai ivardyti ir
išanalizuoti.
6.2. Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygmenys
Skiriami 5 etinių problemų kilimo lygmenys:
• Individualus lygmuo. Etines problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etiniu standartų
priimtinumo individui.
• Organizacinis lygmuo. Etines problemos kyla tarp atskirų organizacijos strukturinių padalininių ar
individų interesų grupių.
• Asociatyvus lygmuo. Etines problemos kyla bendraujant firmoms, siekiant bendru tikslų, tai pat ir
konkuruojant tarpusavyje.
• Visuomenes lygmuo. Etines problemos kyla dėl firmos rizikingos veiklos ir jos galimų negatyvių
pasekmių visuomenei.
• Tarptautinis lygmuo. Etinės problemos kyla del multinacionalinių korporacijų veiklos pasekmių
(silpnai išsivysčiusių šalių pigios darbo jegos panaudojimas, diskrimiancija darbo užmokesčio
srityje ir pan.)
Kiekviena etinė problema taip pat gali būti suvokiama ir analizuojama skirtinguose lygmenyse. Kitaip
tariant, į ją žvelgiama iš keliu poziciju: 1) individo, 2) organizacijos ir 3) sistemos.
Individo lygmenyje atliekama analizė:
• Analizuojamas individuo vaidmuo ir jo priimamų sprendimų įtaka organizacijai.
• Individas, priimdamas sprendimą, analizuoja organizacijoje galiojančius etinio elgesios standartus,
• Individas stengiasi nustatyti asmeninių moralinių standartų suderinamumą su
ais ir jos vykdoma politika.
Organizacijos lygmenyje atliekama analizė:
• Analizuojami organizacijos sprendimai, veiksmai, vykdoma politika, ir jos struktūrų
funkcionavimas etiškumo požiūriu.
• Analizuojamos sprendimų tiesioginės ar netiesiogines pasekmes individams ir jų grupėms (jeigu jie
ir nedalyvauja priimant sprendimus (pvz. firmos veiklos sustabdymas).
• Analizuojamas organizacijos kultūros lygis ir jo etinės dimensijos.
• Analizuojama naujų etinių problemų kilimo galimybė darbuotojams, organizacijai pasirinkus naujas
strategines veiklos kryptis.
Sistemos lygmenyje atliekama analizė:
• Kadangi verslas yra keleto socialinių sistemų dalis, įskaitant įvairias ekonomines, teisines ir
politines institucijas, tai priimamo sprendimo etiškumas vertinamas per minetų institucijų
funkcionavimo prizmę. Analizuojamos atskiros tų sistemų dalys (pvz. įstatymai, visuomenės
politika ir kt.), siekiant nustatyti, kokiu mastu priimamas (individo ar organizacijos apskritai)
sprendimas yra minėtų institucijų įtakojamas ir kokiu mastu jis gali turėti joms įtakos.
Minėti analizės lygmenys galioja visoms etinems problemoms, kurios kyla verslo pasaulyje.
6.3. Etinių problemų klasifikavimas.
Etinės problemos kyla iš konfliktų. Konfliktas – tai situacija, kai du žmones nesutaria dėl veiksmų, kurių vienas iš jų imasi arba kai jis nenori, kad tų veiksmų būtų imtasi. Konfliktai gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis konfliktas – tai tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė. Dvišalis konfliktas – toks, kuriame kiekviena pusė ko nors nori iš kitos. Skiriami du konfliktų tipai: asmeniniai ir struktūriniai. Asmeninis konfliktas yra susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir ypatingu požiūriu į jas. Struktūrinis konfliktas yra bendresnio pobudžio, jis būdingas tam tikromis aplinkybėmis konflikte dalyvaujančių žmonių grupėms. Be abejo kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo būti ir asmeninis, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos energijos.