Europos bendrijos konkurencijos politika
5 (100%) 1 vote

Europos bendrijos konkurencijos politika

Europos Bendrijos konkurencijos politika

Svarbiausias 1957m. kovo 25 d. Romoje sudarytos EEB sutarties tikslas buvo sukurti bendrąją rinką, kuri užtikrintų harmoningą ūkio plėtrą Bendrijoje ir laipsnišką valstybių narių ekonominės politikos derinimą. Laisvas prekių judėjimas tarp valstybių narių turėjo būti garantuotas atsisakius muitų ir kiekybinių apdorojimų bei panašų poveikį turinčių priemonių. Buvo labai svarbu garantuoti ir tai, kad privatūs ūkio subjektai susitarimų pagrindu dalidamiesi rinkas ar kitokiais konkurenciją ribojančiais veiksmais vėl nesukurtų kitokios formos laisvo prekių judėjimo apdorojimų. Dėl to EEB sutartyje buvo nustatytos konkurencijos taisyklės, suformuluotos 85-90 straipsniuose. Svarbūs yra ir vadinamieji antriniai teisės šaltiniai, t.y. EEB valdymo institucijų teisės aktai: reglamentai, direktyvos bei sprendimai. Iš jų visų pirma paminėtini 1962m. vasario mėn. 6 d. EEB Tarnybos (ET) priimtas reglametas Nr.17, kuris nustatė EEB sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo tvarką, taip pat 1989m. gruodžio 21 d. priimtas reglamentas Nr. 4064/89 “Dėl įmonių koncentracijos kontrolės”.

1993m. įsigaliojusi Europos Sąjungos įkūrimo sutartis įtvirtino bendrosios rinkos funkcionavimą remiantis konkurencijos principais. ES pagrindu tapo Ekonominės bendrijos, iš jų EEB, sutartis, kuri, remiantis ES sutartimi, buvo išplėsta ir iš dalies pakeista, tačiau konkurencijos taisyklės iš esmės nepasikeitė.

Atskirą sudedamąją ES konkurencijos teisės dalį sudaro 1951m. balandžio 18 d. priimta Europos anglies ir plieno bendrijos (EAPB) sutartis. Jos 65 ir 66 straipsniai iš esmės yra panašūs į EEB 85 ir 86 straipsnius, tačiau jų taikymo sritis daug siauresnė, apimanti bendrąją anglies ir plieno rinką. Todėl visiškai pagrįstai susiformavo tradicija, kad kalbant apie ES konkurencijos teisę visų pirma turimos galvoje EEB sutartyje nustatytos konkurencijos tasyklės.

EEB sutarties 85 ir 86 straipsniai apima konkurenciją ribojančius veiksmus, kurie turi įtakos prekybai tarp valstybių narių. Ši sąlygų tapo kriterijumi, pagal kurį yra atribojamos ES konkurencijos teisės taikymo sritys. Kitaip tariant, ES konkurencijos teisė taikoma tais atvejais, kai konkurenciją ribojantys veiksmai išeina už nacionalinės rinkos ribų. Šiuo principu iš esmės vadovaujasi ir Europos teisingumo teismas (ETT), kuris priimdamas sprendimus atsižvelgia į konkurenciją ribojančių vaiksmų tiesioginės arba potencialios įtakos galimybę vykstant prekybai tarp valstybių narių. Gyvenime ES konkurencijos taisyklės vis plačiau taikomos, jų taikymo sfera plečiama vadovaujantis bendrosios rinkos principu. Nors valstybių narių nacionalinė konkurencijos teisė ir ES konkurencijos teisė gali būti lygiagrečiai taikomos, valstybių nacionalinės institucijos ir teismai, kontroliuodami ūkio subjektų konkurenciją ribojančius veiksmus, taiko ne tik nacionalinės teisės normas, bet ir ES konkurencijos teisę, ypač tais atvejais, kai nacionalinės ir ES teisės normos skiriasi. Galioja bendras ES konkurencijos teisės aukštesniosios galios principas, ypač tais atvejais, kai ES konkurencijos teisė numato griežtesnius reikalavimus, susijusius su konkurencijos apsaugojimu, negu valstybės narės nacionalinė teisė.

Svarbią reikšmę ES konkurencijos teisės praktikos formavimuisi turi ET, kuris reziduoja Liuksemburge. Tai yra institucija, kurios sprendimai formuoja ES konkurencijos taisyklių taikymo praktiką. Prie šio Teismo yra įkurtas Pirmosios instancijos teismas, kurio tiesioginė kompetencjia yra nagrinėti konkurencijos bylas.

1.1 Europos ekonominės bendrijos sutarties konkurencijos taisyklės

EEB sutarties 85 ir 86 straipsniuose apibrėžiamos konkurencijos taisyklės leidžia tvirtinti, kad konkurencija yra svarbiausias bendrosios rinkos funkcionavimo principas.

Ūkio subjektų susitarimai (EEB sutarties 85 straipsnis). EEB sutarties 85 straipsnio pirmoji dalis draudžia įmonių ar įmonių junginių (sąjungų, asociacijų ir pan.) susitarimus, suderintus veiksmus ar sprendimus, kurių tikslas ar pasekmė yra konkurencijos sumažinimas, apribojimas ar iškraipymas ir kurie gali paveikti prekybą tarp šalių narių. 85 straipsnio pirmojoje dalyje pateikiamas ir pavyzdinis draužiamų susitarimų, suderintų veiksmų ir sprendimų sąrašas. 85 straipsnio antroji dalis nustato, kas šiame straipsnyje draudžiami susitarimai, suderinti veiksmai ar sprendimai yra negaliojantys nuo jų susidarymo momento.

Šio straipsnio draudimas apima ne tik bet kokia forma sudarytus susitarimus, bet ir suderintus veiksmus. Kaip šio straipsnio pažeidimai ETT sprendimuose yra vertinami sutampantys įmonių veiksmai, kuriais ribojama konkurencija, nors jie ir nėra įrodytų susitarimų rezultatas, tačiau būtent įmonių veiksmų, ribojančių konkurenciją, sutapimas įrodo prieš konkurenciją nukreiptą įmonių bendradarbiavimą, t.y. suderintus veiksmus.

Svarbus minėto straipsnio ypatumas yra tas, kad konkurenciją ribojančių susitarimų ar suderintų veiksmų draudimas yra labai platus ir apima tiek horizontaliuosius (kartelinius konkurentų susitarimus), tiek vertikaliuosius susitarimus (pirkimo – pardavimo arba tiekimo sutartis). Remiantis šio straipsnio trečiąja dalimi, EEB sutartimi įgaliotos institucijos gali nuspręsti, kad 85 straipsnio
draudimas netaikomas kai kuriems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams. Detaliau tai paaiškinama jau minėtame ET reglamente Nr.17, kuri numato galimybę taikyti bedrąsias ir individualias išimtis. Individualios išimtys kiekvienu konkrečiu atveju taikomos EK sprendimu, kai pateikiamas suinteresuotų ūkio subjektų prašymas. Bendrosios išimtys taikomos tam tikroms sutarčių rūšims (išimtinėms pirkimo – pardavimo, distribucinėms, licencijų ir technologijų perdavimo, specializacijos, tyrimo ir tobulinimo sutartims ir pan.), taip pat sutartims, kurios sudaromos tam tikrose ūkinės veiklos srityse (draudimas, prekyba automobiliais ir pan.) ir yra įteisintos atitinkamais ET ir Europos Komisijos (EK) reglamentais. Valstybių narių nacionalinės institucijos ir teismai privalo šiuos reglamentus taikyti, kai konkretūs susitarimai prieštarauja nacionalinėms konkurencijos teisės normoms.

Draudžiamų susitarimų, suderintų veiksmų ir sprendimų kontrolei vykdyti EEK turi atitinkamus įgalinimus: informacijos gavimo ir tyrimo vykdymo, privalomųjų įpareigojimų ir piniginių baudų skyrimo įmonėms teisę.

Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas (EEB sutarties 86 straipsnis). EEB sutarties 86 straipsnis draudžia vienai ar daugiau įmonių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje ar tam tikroje jos dalyje, jeigu tai gali turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių. Straipsnyje pateikiamas ir pavyzdinis draudžiamų veiksmų sąrašas. Pačiame straipsnyje dominuojančios padėties sąvoka nėra plačiau taikoma. Jo taikymo praktika formavosi EK ir ypač ETT sprendimų pagrindu. Teismas dominuojančią padėtį apibrėžė kaip “ekonominę jėgą, kurią įmonė turi ir kuri leidžia jai atitrinkamoje rinkoje apriboti efektyvią konkurenciją, ir dėl to ji gali veikti taip, kaip jai tinkamiausia, nepriklausomai nuo konkurentų, partnerių ir galiausiai nuo vartotojų. Svarbi yra atitinkamos rinkos sąvoka, kuri praktikoje apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje, kuri gali apimti visą bendrąją rinką arba tam tikrą jos dalį. Tam tikros prekės rinkai priskiriami visi produktai ar paslaugos, vartotojų požiūriu pakeičiantys vienas kitą, atsižvelgiant į jų savybes, kainą ir panaudojimą. Nustatant įmonės dominuojančią padėtį svarbiausiu veiksniu tapo įmonės kontroliuojama atitinkamos rinkos dalis. ETT yra suformulavęs tokį teiginį: “Dominuojanti padėtis gali būti nustatyta remiantis keletu veiksnių, kurie atskirai paimti nebus lemiami, tačiau esant kitiems veiksniams būtent didelė rinkos dalis yra labai svarbus rodiklis”. Analizuojant EEB sutarties 86 straipsnio taikymo praktiką pateikiami šie apibendrinimai: “[…] rinkos dalis, mažesnė kaip 30 procentų, teisingai apibrėžtoje atitinkamoje rinkoje negalėtų būti dominuojančios padėties įrodymu esant ir kitiems veiksniams ar net išimtinėms aplinkybėms. 30 – 40 procentų rinkos dalis taip pat nėra absoliutus dominuojančios padėties įrodymas. Šiuo atveju reikia papildomų įrodymų, kad yra didelių rinkos dalių skirtumų, palyginti su kitomis įmonėmis, reikšmingų trukdymų patekti į rinką bei kitų aplinkybių, patvirtinančių dominuojančios padėties buvimą. Atrodo, kad rinkos dalis, didesnė kaip 40 procentų, turėtų būti pakankama ir svarbi dominuojančiai padėčiai nustatyti atsižvelgiant į: a) rinkos dalies kitimą laike; b) artimiausių konkurentų rinkos dalis; c) veiksnius, kurie galėtų padaryti priešingą įtaką įmonės dominuojančiai padėčiai.

Vertinant draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi praktiką visų pirma atkreiptinas dėmesys į ETT išvadą, apibendrinančią kai kurias bylas. “Piktnaudžiavimo koncepcija – tai objektyvi koncepcija, susijusi su dominuojančios įmonės elgesiu, kuriuo siekiama veikti rinkos struktūras silpninant konkurenciją, naudojant būdus, kurie dažniausiai nėra naudojami normaliomis rinkos sąlygomis, dėl kurių yra apribojama konkurencija bei jos tolesnis vystymasis ir augimas”, skiriamos dvi pagrindinės draudžiamų veiksmų rūšys: pirmajai priklauso veiksmai, dėl kurių konkurencija yra mažinama ar jai trukdoma aliminuojant veikiančius ar potencialius konkurentus, antrajai – nesąžiningai ar nepagrįsti veiksmai savo partnerių atžvilgiu, kurie priklauso nuo dominuojančios įmonės prekių tiekimo ar įsigijimo.

EK įgalinimai kontroliuojant įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi nustatyti jau minėtame EK reglamente Nr.17/62.

1.2 Konkurencijos kontrolė ir kiti EB konkurencijos politikos elementai

1.2.1 Susiliejimų tarp įmonių kontrolė

Trečioji pagrindinė ES konkurencijos teisės sritis yra įmonių konkurencijos kontrolė. Skirtingai nuo EAPB sutarties, kurios 66 straipsnyje pateikiama įmonių konkurencijos kontrolės nuostata, EEB sutartyje ši kontrolė nėra tiesiogiai numatyta. Tik 1989m. ET po ilgo parengiamojo laikotarpio priėmė įmonių koncentracijos kontrolės reglamentą. Iki tol įmonių koncentracijos kontrolė pagal EEB sutartį rėmėsi tik dviem ETT sprendimais, kurių teisinis pagrindas pirmuoju atveju buvo EEB sutarties 86 straipsnis, “draudžiantis bet kokį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi”, antruoju atveju įmonių koncentracijos kontrolės pagrindu buvo nurodytas EEB sutarties 85 straipsnis,
draudžiantis kartelinius įmonių susitarimus.

Romos sutartis neturi jokio nutarimo, susijusio su susiliejimais, tačiau apie 1970 metus komisija jau matė reikalą kontroliuoti koncentracijas, kurios atrodė antikonkurencingos. Iki reglamento dėl susijungimų kontrolės priėmimo komisija galėjo tikrinti susijungimus bei įsigijimus tik tuo atveju, jei šie potencialiai reiškė EB sutarties 85 ar 86 straipsnių pažeidimą. Kaip buvo minėta ankščiau, 86 straipsnis nebaudžia vien tik už dominuojančios padėties buvimo faktą, todėl susijungimas paprastai galėjo būti peržiūrėtas tik po to, jei jis įvyko ir konkurencijai sukėlė žalingų padarinių. Susiliejimų veiklos banga 1980-aisiais paskatino sukurti specialų susijungimų kontrolės reglamentą. “Taigi 1990 metų rugsėjy, įsigaliojo kontrolės reglamentas, draudžiantis susiliejimus, kurie kuria ir stiprina dominuojančias pozicijas. Tai sukėlė komisijai galios blokuoti didelio masto susiliejimus bei perėjimus jei jų:

a) pasaulinė apyvarta sudaro daugiau nei 5 mlrd. ECU;

b) mažiausiai dviejų įmonių apyvarta ES teritorijoje siekia 250 mln. ECU, išskyrus atvejus, kai kiekviena iš susijusių įmonių pasiekia daugiau nei 2/3 savo bendros apyvartos ES mastu vienioje ir toje pačioje valstybėje narėje”.

Kriterijaus, susijusio su apyvarta pasauliniu mastu, numatymas leidžia kontroliuoti koncentracijas, kuriose dalyvauja ir įmonės iš šalių, nepriklausančių Bendrijai. Taip reglamentas apima kai kuriuos koncentracijos atvejus, vykstančius už ES ribų, tačiau galinčius turėti įtakos bendrijai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1697 žodžiai iš 5523 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.