Europos komisija
5 (100%) 1 vote

Europos komisija

112131

TURINYS

Įžanga …………………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Europos Komisija…………………………………………………………………………………………………………………4

1.1. Kas yra ta komisija? …………………………………………………………………………………………4

1.2. Komisijos sudėtis ir funkcijos ……………………………………………………………………………4

1.3. Kaip organizuojamas Komisijos darbas? …………………………………………………………….8

1.4. Sprendimų priėmimas Komisijoje………………………………………………………………………9

1.5. Komisijos narių kabinetai ir jų veikla ……………………………………………………………….12

1.6. Generalinis direktoratas …………………. ……………………………………………………………..13

1.7. Generalinis sekretoriatas ir sekretorius ……………………………………………………………..14

1.8. Komitologija …………………………………………………………………………………………………15

1.9. Komisijos patariamieji komitetai ……………………………………………………………………..17

1.10. Ekspertų grupės ir pogrupiai ………………………………………………………………………….17

1.11. Komisijos santykiai su kitomis ES institucijomis ……………………………………………..18

Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………………….19

Literetūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………………………..20

ĮVADAS

Kas yra Europos Sąjunga? Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis). Kiti svarbūs jos tikslai yra:

 skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

 ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

 stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

 plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse.

Suvienytos Europos fenomenas nėra vienareikšmis. Jis formavosi daugelį metų ir buvo veikiamas įvairiausių veiksnių. Kuriant Europos Sąjungą buvo įsteigtos ir Europos Sąjungos institucijos: ES Taryba, ES Parlamentas, ES Komisija ir Teisingumo teismas. Šios institucijos ir tapo pagrindinėmis ES tikslų įgyvendinimo priemonėmis. [ 6; 12 psl.]

Europos Sąjungos bei jos institucijų įkūrimas yra labai svarbi ir reikšminga šios dienos tema. Tai aktualu, todėl, kad ES institucijose ir politikoje yra daug vidinių prieštaravimų, kurie nuolat trukdo tolesnei plėtotei.

Šio darbo tikslas yra atskleisti ES Komisijos struktūrą, parodyti jos veikimą bei sąveiką su kitomis institucijomis. Pasistengsime atskleisti visus šios institucijos veikimo aspektus. Šis darbas bus daugiau pažintis ir informacinis, kuriame iš arčiau pažvelgsime į vieną iš ES institucijų.

Darbe buvo remiamasi duomenimis pateiktais įvairių autorių knygose, oficialiais ES dokumentais bei informaciniais leidiniais, straipsniais ir interneto puslapiais, pristatančiais Europos Sąjungą.

Taigi norėdami geriau suvokti ES ir jos institucijų kūrimosi procesą, turime aptarti šios

idėjos užuomazgas, t.y. pažvelgti į pačią suvienytos Europos idėjos pradžią.

EUROPOS KOMISIJA

1.1. Kas yra ta Komisija?

„Pats terminas „Komisija“ yra vartojamas dviem reikšmėmis. Viena – „Komisijos nariai“, t. y. šiai institucijai vadovauti ir jos sprendimams priimti valstybių narių ir Parlamento paskirtų vyrų ir moterų grupė. Antra, „Komisija“ yra pati institucija ir jos darbuotojai.“ [9.]

Neoficialiai Komisijos nariai yra vadinami „komisarais“. Visi jie yra ėję aukštas politines pareigas savo kilmės valstybėse, o daugelis yra buvę ministrais, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti paisydami visos Sąjungos interesų ir neklausyti valstybių narių vyriausybių nurodymų. Nauja Komisija patvirtinama kas penkeri metai, per šešis mėnesius nuo Europos Parlamento rinkimų.

Dabartinės Komisijos įgaliojimų laikas baigiasi 2004 m. spalio 31 d. Jos pirmininkas yra Romano Prodi. [ 11.] Komisija politiniu atžvilgiu tebėra atskaitinga Parlamentui,
kuris, pareiškęs jai nepasitikėjimą, turi galią ją atstatydinti. Komisijos nariai dalyvauja visose Parlamento sesijose, kur jie turi aiškinti ir pagrįsti savo politikos kryptis. Jie taip pat reguliariai atsakinėja į Parlamento narių raštu ir žodžiu teikiamus paklausimus. Kasdienį Komisijos darbą dirba jos administracijos pareigūnai, specialistai, vertėjai raštu bei žodžiu ir sekretoriai. Tokių čia dirbančių ES tarnautojų yra apytikriai 24 tūkstančiai. [ 11.] Galbūt tai pasirodys daug, bet iš tikrųjų tai yra mažiau negu tarnautojų, kuriuos samdo daugelis vidutinio dydžio Europos miestų tarybų.

1.2. Komisijos sudėtis ir funkcijos.

Europos Komisija yra bene puikiausias Europos Sąjungos administracinis kūrinys. Tuo yra įsitikinę daugelis Europos vienijimosi entuziastų. Komisija išsiskiria iš įprastų administracijų naujoviškomis užduotimis, darbo metodais ir sandara. Komisijos naujoviškumas yra tai, kad Europos Bendrijų šalys delegavo jai dalį savo suverenių teisių, kad Komisija jas geriau realizuotų bendram labui. Komisijos tikslas – ginti bendruosius besivienijančios Europos interesus, o ne tenkinti įtakingiausių valstybių įnorius. Neveltui nedidelės ES šalys laiko Komisiją patikima jų užtarėja. Būdama Briuselio įvykių centre, Komisija patiria spaudimą iš visų pusių.

Komisijai vadovauja jos pirmininkas. Jį ir komisarus penkerių metų kadencijai skiria šalys narės. Komisarų sudėtį turi patvirtinti Europos Parlamentas. [ 6; 28psl.] Komisarai privalo likti nepriklausomi nuo juos skyrusių vyriausybių ir nevykdyti jų nurodymų. Penkios pagal gyventojų skaičių didžiausios ES šalys – Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Ispanija – skiria į Komisiją po du komisarus, visos kitos – po vieną. [ 9.] Teisė skirti du komisarus yra didelių šalių svarbos pripažinimas. Kartu tai leidžia šių valstybių vyriausybėms skirti vieną komisarą iš valdančiosios partijos stovyklos, antrąjį – iš opozicijos gretų. „2000 metų gruodį Europos Sąjungos vadovai nutarė, kad 27 šalis nares turinčioje Sąjungoje Komisijos narių skaičius bus mažesnis už šalių narių skaičių. Nuo 2004 m. (naujos Komisijos kadencijos pradžios) bus deleguojama tik po vieną komisarą nuo kiekvienos valstybės narės. Kai bendras komisarų skaičius pasieks 27, jų skyrimo principai bus peržiūrimi, ir bus įvestas rotacijos principas, o tai reikštų, kad komisarai pakaitomis atstovaus valstybėms narėms.“ [ 10.] Kiekvienas komisaras atsako už vieną ar kelias Komisijos veiklos sritis. Komisarams pavaldūs vienas arba keli generaliniai direktoratai (savotiškos ministerijos). Antai yra plėtros, žemės ūkio, švietimo ir kultūros generaliniai direktoratai ir t.t. [ 12.] Tokių generalinių direktoratų yra dvi dešimtys.

Komisija yra politiniu atžvilgiu nepriklausoma institucija, atstovaujanti visos ES interesams ir juos palaikanti. Tai yra ES institucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. [ 15.]

Komisijos galių riba yra aiškiai apibrėžta. Įstatymų leidybos teisė priklauso Tarybai bei Europos Parlamentui. Komisija turi teisę inicijuoti įstatymus, tačiau ji nepriima svarbiausių sprendimų ES politikos ir principų srityje.

Komisijos vaidmuo Europos Sąjungos integracijos srityje yra žymus. Dėl jai suteiktos teisės inicijuoti įstatymus, teikti pasiūlymus politikos bei principų srityje Komisija buvo tuo pagrindiniu veikėju, kuris inicijuodavo esminius pokyčius Europos Sąjungos reformų srityje. „Žymus jos indėlis yra sėkmingas vieningos rinkos sukūrimas 1993 metų pradžioje. Taip pat žymus jos indėlis yra sukuriant vieningą ekonominę ir pinigų sąjungą, stiprinant ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos regionų vystymą.“ [ 15.]

Gilėjant Europos Sąjungos integracijai Komisija įgaudavo vis daugiau galių. 1986 metų Suvestinis Europos aktas, 1992 metų Mastrichto sutartis ir 1997 metų Amsterdamo sutartis praplėtė Europos Sąjungos ir Komisijos galias naujose politikos srityse. [ 1; 49psl.] Šios sritys yra: aplinkos apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, vartotojų reikalai, transeuropiniai tinklai, moksliniai tyrimai, kultūra, ekonominė ir pinigų sąjunga.

Komisija turi didelių įgaliojimų skiriant lėšas vystymo programoms trečiose pasaulio šalyse, PHARE ir TACIS programų rėmuose remiant centrinės ir vidurio Europos šalis bei buvusias Tarybų Sąjungos šalis. [ 15.]Europos Komisija vykdo keturias svarbiausias funkcijas:

1. Siūlo teisės aktus Parlamentui ir Tarybai priimti;

2. Administruoja ir vykdo ES politiką ir biudžetą;

3. Įgyvendina ES teisę (kartu su Teisingumo Teismu);

4. Atstovauja ES tarptautinėje arenoje, pavyzdžiui, vesdama derybas dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

1. Naujų teisės aktų siūlymas

Pagal Sutartį Komisija turi „teisės aktų leidimo iniciatyvos teisę“. [ 10.] Kitais žodžiais sakant, Komisija viena yra atsakinga už naujų ES teisės aktų pasiūlymų, kuriuos ji teikia Parlamentui ir Tarybai, rengimą. Šiais pasiūlymais turi būti siekiama ginti Sąjungos ir jos piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar pramonės šakų interesus.

Prieš teikdama pasiūlymus Komisija turi gerai suvokti Europoje
atsirandančias naujas situacijas bei problemas ir apsvarstyti, ar ES teisės aktai labiausiai tinka joms tvarkyti ir spręsti. Būtent dėl to Komisija palaiko nuolatinius ryšius su labai įvairių interesų grupėmis ir su dviem patariamosiomis institucijomis – Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (jį sudaro darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai) ir Regionų komitetu (jį sudaro vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai). Ji taip pat stengiasi susipažinti su valstybių narių parlamentų ir vyriausybių nuomonėmis

Komisija tik tuomet siūlo imtis veiksmų ES lygmeniu, kai mano, kad problemos negalima veiksmingiau išspręsti valstybių narių, regionų ar vietos lygmeniu. Šis principas tvarkyti reikalus kuo žemiausiu lygmeniu yra vadinamas „subsidiarumo principu“. [ 10.]

Tačiau jei Komisija prieina prie išvados, kad ES teisės aktas yra reikalingas, ji pasiūlo jo projektą, kuris, jos manymu, padės veiksmingai išspręsti problemą ir patenkins kuo plačiausius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais Komisija konsultuojasi su ekspertais – įvairių jos komitetų ir darbo grupių nariais.

2. ES politikos ir biudžeto vykdymas

Kaip ES vykdomosios valdžios institucija, Komisija yra atsakinga už ES biudžeto, Parlamento ir Tarybos patvirtintų politikos krypčių bei programų tvarkymą ir vykdymą. [ 10.] Didžioji darbo ir išlaidų dalis iš tikrųjų tenka valstybių narių ir vietos valdžios institucijoms, bet Komisija yra atsakinga už to darbo ir išlaidų priežiūrą.

Viena iš Komisijos aktyviai prižiūrimų politikos sričių yra konkurencijos politika: Komisija stebi kartelių sudarymą, įmonių susijungimą ir užtikrina, kad ES valstybės pagalbos savo pramonės įmonėms neteiktų taip, kad būtų iškreipiama konkurencija.

Labai įvairios yra Komisijos administruojamos ES programos, jas visas sunku ir išvardyti – nuo „Interreg“ ir „Urban“ programų (skirtų įvairių valstybių regionų partnerysčių kūrimui ir sunykusių miestų rajonų regeneravimui) iki studentų mainams Europoje skirtos „Erasmus“ programos.[12.]

Biudžetą Komisija vykdo akylai stebima Audito Rūmų. Abi institucijos siekia užtikrinti gerą finansų valdymą. Tik jeigu Europos Parlamentą tenkina metinis Audito Rūmų audito pranešimas, jis atleidžia Komisiją nuo atsakomybės už biudžeto vykdymą.

3. ES teisės įgyvendinimas

Komisija veikia kaip „Sutarčių sergėtoja“. Tai reiškia, kad Komisija kartu su Teisingumo Teismu yra atsakinga už tinkamo ES teisės taikymo visose valstybės narėse užtikrinimą. [ 10.]

Nustačiusi, kad kuri nors ES valstybė narė netaiko kurio nors ES teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių įsipareigojimų, Komisija imasi priemonių tai padėčiai ištaisyti.

Pirmiausia ji pradeda teisinį procesą, vadinamą „pažeidimo procedūra“. [ 3; 32psl.] Laikantis šios procedūros vyriausybei yra siunčiamas oficialus raštas, kuriame Komisija išdėsto, kodėl ji mano, kad ši valstybė narė pažeidė ES teisę, ir nustato, per kiek laiko ji turi atsiųsti Komisijai išsamų atsakymą.

Jei ši procedūra nepadeda ištaisyti padėties, Komisija turi perduoti reikalą svarstyti Teisingumo Teismui, kuris turi įgaliojimus skirti baudas. Teismo sprendimai valstybėms narėms ir ES institucijoms yra privalomi.

4. Atstovavimas ES tarptautinėje arenoje

Europos Komisija vaidina svarbų vaidmenį kaip ES interesų atstovė tarptautinėje arenoje. Per ją visos valstybės narės tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Pasaulio prekybos organizacija, gali kalbėti vienu balsu. [ 10.]

Komisija taip pat yra atsakinga už derybų dėl tarptautinių susitarimų vedimą ES vardu. Vienas iš pavyzdžių – Kotonu (Cotonou) susitarimas, nustatantis ES ir besivystančių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių svarbios pagalbos ir prekybos partnerystės sąlygas. [10.]

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1833 žodžiai iš 5986 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.