Europos komisija
5 (100%) 1 vote

Europos komisija

1121

TURINYS:

Įvadas………………………………………………………………………………………. 3 psl.

Europos Komisijos charakteristika ir funkcijos…………………………. 4 psl.

Komisijos formavimas………………………………………………………………. 5 psl.

Komisijos Pirmininkas……………………………………………………………… 7 psl.

Europos Komisijos nariai………………………………………………………….. 7psl.

Komisijos posėdžių rengimas……………………………………….. 9 psl.

Išvados……………………………………………………………………………………… 10 psl.

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………. 11 psl.

ĮVADAS

Dėl įvairiausių priežaščių pavieniai žmonės, žmonių grupės, institucijos, valstybės vienijasi į mažesnias ar didesnes sąjungas. Pati didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija yra Europos Sąjunga (ES), kurią vienija 27 valstybės ir gyvena 496 mln. gyventojų. Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Pagrindinis šios sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;

• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

• stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

• plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;

• pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

ES narės siekdamos efektyviai įgyvendinti savo iškeltus tikslus įsteigė penkias pagrindines institucijas: Europos Sąjungos Tarybą (Taryba), Europos Komisiją (Komisija), Europos Parlamentą (EP), Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus. Pirmosios trys institucijos nustato politikos kryptis ir leidžia teisės aktus, kurie taikomi visoje ES, likusios dvi įtvirtina ES teisės nustatytą tvarką (Teisingumo Teismas), o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą. Šalia jų veikia ir kitos specializuotos institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas. Be to, yra įsteigtos specializuotosios agentūros tam tikriems techniniams, moksliniams arba valdymo uždaviniams spręsti.

ES institucijų galios ir įgaliojimai nustatyti sutartyse, kurios yra viso, ką ES daro, pagrindas. Jose taip pat nurodytos taisyklės ir procedūros, kurių ES institucijos turi laikytis. Dėl sutarčių susitarė visų ES valstybių prezidentai bei (arba) ministrai pirmininkai ir ratifikavo parlamentai.

EUROPOS KOMISIJOS CHARAKTERISTIKA IR FUNKCIJOS

Komisija yra ES vykdomosios valdžios institucija, ji atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad ji tvarko ES einamuosius reikalus: įgyvendina ES politiką, vykdo programas ir leidžia lėšas. Komisija yra nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių. Jos darbas – atstovauti visos ES interesams ir juos palaikyti. Ji rengia naujų Europos teisės aktų pasiūlymus, kuriuos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Dabartinės Europos Komisijos prototipas buvo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) vyriausioji valdyba. Nuo 1967 m., kai įsigaliojo sutartis, kurioje numatyta sujungti vykdomosios valdžios institucijas, visos trys bendrijos (EAPB, Euratomas ir EB) turi vieną ir tą pačią Komisiją.

Europos Komisija vykdo tokias svarbiausias funkcijas:

 siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai;

 įgyvendina ES teisę kartu su Teisingumo teismu;

 administruoja ir vykdo ES politiką bei biudžetą;

 atstovauja ES tarptautinėje arenoje.

Naujų teisės aktų siūlymas

Komisija turi iniciatyvos teisę. Komisija yra atsakinga už naujų ES teisės aktų pasiūlymų, kuriuos ji teikia Parlamentui ir Tarybai, rengimą. Šiais pasiūlymais turi būti siekiama ginti Sąjungos ir jos piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar pramonės šakų interesus.

Kad galėtų teikti pasiūlymus, Komisija turi gerai suvokti naują Europoje susiklosčiusią padėtį bei naujas problemas ir apsvarstyti, ar ES teisės aktai geriausiai tinka esant tokiai padėčiai ir tokioms problemoms spręsti. Todėl Komisija palaiko nuolatinius ryšius su labai įvairių interesų grupėmis ir su dviem patariamosiomis institucijomis: Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu. Ji taip pat stengiasi susipažinti su valstybių narių parlamentų ir vyriausybių nuomonėmis.

Komisija siūlo imtis veiksmų ES lygmeniu, kai mano, kad problemos negalima veiksmingiau išspręsti valstybių narių, regionų ar vietos lygmeniu. Šis principas tvarkyti reikalus kuo žemesniu lygmeniu yra vadinamas subsidiarumo principu.

Jei
Komisija padaro išvadą, kad ES teisės aktas yra reikalingas, ji siūlo projektą, kuris, jos manymu, padės veiksmingai išspręsti problemą ir patenkins kuo įvairesnius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais Komisija konsultuojasi su ekspertais per įvairius savo komitetus ir darbo grupes.

ES teisės įgyvendinimas

Komisija veikia kaip „sutarčių sergėtoja“. Tai reiškia, kad kartu su Teisingumo Teismu Komisija atsakinga už tinkamo ES teisės taikymo visose valstybėse narėse užtikrinimą.

Nustačiusi, kad ES valstybė narė netaiko kurio nors ES teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių įsipareigojimų, Komisija imasi priemonių padėčiai ištaisyti.

Pirmiausia ji pradeda procesą, vadinamą pažeidimų procedūra. Pagal šią procedūrą Komisija vyriausybei siunčia oficialų laišką, kuriame išdėsto, kodėl ji mano, kad ši valstybė narė pažeidė ES teisę, ir nustato, per kiek laiko ji turi atsiųsti Komisijai išsamų atsakymą.

Jei ši procedūra padėties ištaisyti nepadeda, Komisija tą klausimą turi perduoti svarstyti Teisingumo Teismui, kuris turi įgaliojimus skirti baudas. Teismo sprendimai valstybėms narėms ir ES institucijoms yra privalomi.

ES politikos ir biudžeto vykdymas

Kaip Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, Komisija atsakinga už ES biudžeto valdymą ir vykdymą. Didžioji faktinių išlaidų dalis tenka valstybių narių ir vietos valdžios institucijoms, bet Komisija atsakinga už išlaidų priežiūrą, kurią ji atlieka akylai stebima Audito Rūmų. Abi institucijos siekia užtikrinti gerą finansų valdymą. Tik jeigu Europos Parlamentą tenkina metinė Audito Rūmų ataskaita, jis patvirtina, kad Komisija įvykdė biudžetą.

Komisija taip pat turi prižiūrėti Parlamento ir Tarybos priimtą politiką, pavyzdžiui, bendrąją žemės ūkio politiką. Kitas pavyzdys – konkurencijos politika, kai Komisija gali bendrovėms duoti leidimą arba drausti susijungti. Komisija taip pat turi užtikrinti, kad ES valstybės neskirtų savo šalies pramonės įmonėms subsidijų ir taip neiškreiptų konkurencijos.

Komisija administruoja įvairiausias ES programas kaip pvz.: studentų mainams Europoje skirtos „Erasmus“ programos ir kt.

Atstovavimas ES tarptautinėje arenoje

Tarptautinėje arenoje Europos Komisija vaidina svarbų vaidmenį kaip ES interesų atstovė. Ji valstybėms narėms suteikia galimybę tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos forumuose, reikšti vieningą nuomonę.

Komisija taip pat atsakinga už derybas ES vardu dėl tarptautinių susitarimų (pvz., derybose dėl išorės susitarimų ES vardu, Pasaulio prekybos organizacijos derybose).

KOMISIJOS FORMAVIMAS

Komisijos nariai parenkami kompetencijos principu, jų nepriklausomybė turi nekelti abejonių. Visi Komisijos nariai ir vadovai jų atstovaujamose valstybėse narėse yra ėję ministrų lygio politines pareigas, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti visos Sąjungos interesų labui ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų. Paskirti Komisijos nariai neoficialiai vadinami komisarais.

Komisija skiriama penkerių metų kadencijai per šešis mėnesius po Europos Parlamento rinkimų. Taip naujai išrinktam Parlamentui paliekama laiko patvirtinti valstybių narių siūlomo Komisijos pirmininko kandidatūrą iki paskirtasis pirmininkas, bendradarbiaudamas su valstybių narių vyriausybėmis, suformuos savo būsimąją komandą. Vėliau Parlamentas tvirtina ir komisijos narius. Parlamento patvirtintos sudėties Komisija oficialiai pradeda dirbti ateinantį sausį. Dabartinės Komisijos kadencija baigsis 2009 m. spalio 31 d.

Tvarka yra tokia:

 Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, ką skirti naujuoju Komisijos pirmininku.

 Paskirtąjį Komisijos pirmininką tvirtina Parlamentas.

 Tada paskirtasis Komisijos pirmininkas, tardamasis su valstybių narių vyriausybėmis, parenka kitus Komisijos narius.

 Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina kandidatų sąrašą ir jį pateikia Europos Parlamentui.

 Parlamentas apklausia kiekvieną kandidatą ir balsuoja dėl visos grupės patvirtinimo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1263 žodžiai iš 2524 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.