Europos literatura
5 (100%) 1 vote

Europos literatura

Europos literatūra

2003-04-07

Trumpai

Literatūra būna dviejų pavidalų: eiliuota ir proza. Prozos yra trys rūšys: lyrika, drama ir pasakojamojo pobūdžio literatūra, arba epas.

Iš pradžių visų trijų rūšių literatūroje vyravo eilės. Išradus spaudą, eilės pasitraukė iš pasakojamosios literatūros ir išliko tik dramoje ir lyrikoje.

Iki naujųjų amžių (priešromantinėje literatūroje, ji vyravo iki 1770 m.), literatūros kūrinio rūšis, siužetas ir stiliaus iškilumas atitiko herojaus visuomenėje padėtį.

Tipiškų siužetų yra mažiau, nei galėtų atrodyti matant literatūros kūrinių antplūdį. Bet daugelis iš jų tėra pagrindinių modelių variacijos.

Viduramžiais vyrauja baladė; renesanse išsiveržia tragedija ir herojinis stilius; autoriai seka antikiniais pavyzdžiais; nuo XVIII a. įsivyrauja romanas; XX a. išpopuliarėja satyra.

Pirmoji lietuviška knyga yra M. Mažvydo katekizmas. yra elementorius, katekizmas, giesmynėlis. Prakalba yra pirmasis originalus eilėraštis lietuvių kalba. Grožinės literatūros pradininkas Lietuvoje yra Kristijonas Donelaitis ir svarbiausias jo kūrinys „Metai“ yra pirmasis lietuviškos grožinės literatūros kūrinys.

Knygose pateikiama senesnė informacija, jose daugiausia sutelkta grožinė literatūra, tuo tarpu internete randame konkrečią informaciją, kurioje nerandame jausmų, tik konkrečius faktus. Ir skaitydami knygą ir naudodamiesi internetu galime pasirinkti kaip ir kokią informaciją norime gauti, tuo tarpu televizoriuje viskas kiek kitaip, jis perteikia informaciją taip, kaip nori laidų/filmų kūrėjai ir tokią informaciją, kokią jie nori pateikti, žmogus praranda apsisprendimo laisvę. Knyga ir kompiuteris yra televizijos, bet ne vienas kito priešai.Literatūros reiškimo būdai

Literatūra būna dviejų pavidalų: eiliuota ir proza. Prozos yra trys rūšys: lyrika, drama ir pasakojamojo pobūdžio literatūra, arba epas.

Iš pradžių visų trijų rūšių literatūroje vyravo eilės: „Iliada“ yra visai toks pat eiliuotas pasakojimas kaip „Nibelungų giesmė“. Tais laikais, kai istorijos būdavo ne į knygą surašomos, o žodžiu perduodamos iš vienos kartos į kitą, eilės padėdavo įsiminti tekstą. Net ir baladės, kurių dar ne taip seniai būdavo mokomasi atmintinai, yra ne kas kita, kaip nedidelės eiliuotos istorijos.

Išradus spaudą, eilės pasitraukė iš pasakojamosios literatūros ir išliko tik dramoje ir lyrikoje. Istorijos nuo tada buvo rašomos proza. Pagaliau XX amžiuje ir dramos tapo nebeeiliuotos.

Iki naujųjų amžių (priešromantinėje literatūroje, ji vyravo iki 1770 m.), literatūros kūrinio rūšis, siužetas ir stiliaus iškilumas atitiko herojaus visuomenėje padėtį:

1. Dievai ir didvyriai gyveno antgamtiniame stebuklų pasaulyje. Jų žygiams apdainuoti derėjo baladės. Siužeto konstrukcija būdavo pagrįsta nuotykiais (Heraklio, Odisėjo, Kristaus, klajojančių riterių). Stilius buvo iškilus.

2. Karaliai bei didikai, kad ir būdami nepaprasti žmonės, turėjo paklusti visuomenės ir gamtos dėsniams. Būdinga intriga užsimezga tuomet, kai jie tai pamiršta ir puola į puikybės nuodėmę; už tai jų laukia bausmė. Charakteringa tokio pasakojimo rūšis – tragedija.

3. Realistinis stilius tiko miestiečiams ir liaudžiai vaizduoti. Jis yra proziškas tad ir tokie kūriniai buvo rašomi proza. Jų žanrai iš pradžių buvo komiški: farsas, komedija. Vėliau, XVIII amžiuje, o ypač po romantizmo epochos, būtent tas tarpinis stilius įsivyravo nearistokratinėje literatūroje ir paženklino svarbiausią ne tik jos, bet visos moderniosios literatūros žanrą – realistinį romaną.

4. Sukčius, piktadarius, ištvirkėlius, niekingus ir pasibjaurėtinus žmones, šiurpias ir juokingas situacijas vaizdavo satyra. Satyra, kaip ir baladė, yra nerealistinis žanras; ji akcentavo tai, kas nenormalu, žema, vulgaru ir šlykštu. Šiame šimtmetyje ji tapo vyraujančia moderniosios literatūros stiliaus tendencija, išryškinančia politinį terorą, beprotybę, susvetimėjimą, izoliaciją ir kankinamo kūno skausmus. Štai dėl ko modernioji literatūra tokia slogi.

Siužetai

Tipiškų siužetų yra mažiau, nei galėtų atrodyti matant literatūros kūrinių antplūdį. Bet daugelis iš jų tėra pagrindinių modelių variacijos. Ketverto anksčiau minėtų modelių aprašymas:

1. Baladė – pagrindinis principas yra galybė nuotykių ir pageidautina kuo fantastiškesnių. Dažniausiai tokie nuotykiai yra sudėtinė kokios nors kelionės dalis, kurios tikslas, dažniausiai, atrasti lobį, atskleisti paslaptį arba pasiekti kokį nors objektą. Utopija irgi iš esmės yra romantiška baladė (visos utopijos, bemaž iki pat mūsų laikų slypėjo ne ateityje, bet tolimuose kraštuose). Baladės nuotaika saulėta ir pasakiška.

2. Tragedija – jos sukomponuotas veiksmas privalo tenkinti griežtesnius reikalavimus; ji grindžiama prieštaravimais, siužeto posūkiais ir paradoksais. Iš pradžių herojus būna laimingas, patiklus ir neatsargus. Virš jo galvos kaupiasi įspėjamieji ženklai. Pagaliau iškyla konfliktas; herojus, norėdamas išvengti pavojų, griebiasi veiksmų, kuriuos sužlugdo tragiškas ironijos dėsnis: kuo aktyviau herojus stengiasi atitolinti katastrofą, tuo labiau ji artėja; galiausia herojus
supranta pats sau išsikasęs duobę.

Tragedija pabrėžia mintį, kad laikas yra nepermaldaujamas, mirtis neišvengiama, o nuo visuomenės ir gamtos dėsnių neišsisuksi. Save išaukštinęs herojus, per išdidumą lieka už visuomenės ribų.

3. Klasikinė komedija – tai išvirkščia tragedija. Tragedijos tema –mirtis, o komedijos – meilė. Per ją komedijos herojus pradeda savo žygius ten, kur tragedijos herojus baigia, o būtent – izoliacijoje. Mat visuomenė, šiuo atveju – mylimosios tėvas, jam neleidžia jos vesti. Tačiau pamažu jaunasis herojus žavumu, patrauklumu ir jaunatvišku optimizmu, reprezentuojančiu patį gyvenimą, užkariauja vis daugiau sąjungininkų, kol apie jį susiburia ištisa oponuojanti bendruomenė. Ji klasta ir intrigomis – komedinės terapijos priemonėmis – atveda į protą senąjį tėvą (baladėje jo analogas buvo slibinas) ir priverčia jį atiduoti dukterį jaunajam nugalėtojui. Komedija baigiasi vestuvių puota, per kurią susiskaldžiusi visuomenė džiaugsmingai susitaiko, įtraukdama į linksmybes ir senąjį užsispyrėlį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 1924 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.