1.1. Sistemos aprašymas
1.1.1. ES institucijos ir jų funkcijos
EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Europos Vadovų taryba (angl. European Council, pranc. Conseil européen, vok. Europäischer Rat)
yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas.
Teisine prasme Vadovų taryba nėra ES institucija. Ją sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas, kartu dalyvauja valstybių narių užsienio reikalų ministrai bei Komisijos pirmininko pavaduotojas, svečio teisėmis dalyvauja Europos Parlamento pirmininkas.
Vadovų tarybos susitikimai, kuriems pirmininkauja valstybės narės, tuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungos Taryboje, vadovas arba jos vyriausybės vadovas, vyksta ne rečiau kaip du kartus per metus (paprastai birželio ir gruodžio mėn.) pirmininkaujančioje valstybėje narėje baigiantis jos pirmininkavimo kadencijai.
Vadovų Taryboje priimami svarbiausi politiniai sprendimai, tvirtinami parengti susitarimai ir
dokumentai, nubrėžiamos pagrindinės kitų institucijų veiklos gairės.
EUROPOS KOMISIJA
Europos Komisija (angl. European Commission, pranc. Commission européenne, vok. Europäische
Kommission) yra politiškai nepriklausoma institucija, atstovaujanti ir palaikanti ES, kaip visumos,
interesus; turinti plačius įgaliojimus teisės aktų leidyboje ir vykdomosios valdžios srityse bei atsakinga
už Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.
Europos Komisija (toliau – Komisija) išreiškia ir gina bendruosius ES interesus. Komisijos pirmininką ir jos narius (komisarus) bendru sutarimu skiria ES valstybių narių vyriausybės, Europos Parlamentui pritarus jų kandidatūroms. Iki dabartinės plėtros veikusioje Komisijoje buvo 20 narių: po du iš didžiųjų valstybių (D. Britanijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos), o iš visų kitų – po vieną. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarpvyriausybinė konferencija Nicoje pasiūlė ES institucijų pakeitimus.
Nicos sutartis buvo pasirašyta 2002 m. vasario 26 d. ir ją ratifikavus valstybėse narėse įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.
Sutartyje, numačiusioje 12 naujų valstybių narių (įskaitant Bulgariją ir Rumuniją) įstojimą buvo nutarta nuo 2004 m. lapkričio 1 d. į Komisiją deleguoti po vieną komisarą iš kiekvienos valstybės narės, tačiau, toliau plečiantis ES, komisarų skaičius neturėtų viršyti 27.
Komisijos administracinį aparatą sudaro 36 generaliniai direktoratai ir tarnybos, suskirstytos pagal veiklos sritis. Generaliniams direktoratams vadovauja generaliniai direktoriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi tą generalinį direktoratą kuruojančiam komisarui.
Komisija dažniausiai susitinka kartą per savaitę, trečiadieniais, Briuselyje. Vykstant Parlamento plenarinėms sesijoms, Komisija posėdžiauja Strasbūre.
Komisijos ir jos narių kadencijos laikas yra 5 metai, tačiau kadencijų skaičius neribojamas.
Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui, kuris turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją paleisti.
Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija, atliekanti keturias pagrindines funkcijas:
• Išimtinė teisės aktų iniciatyvos teisė. Komisija parengia ir oficialiai pateikia pasiūlymus ES Tarybai ir Parlamentui leisti teisės aktus, be to, nustatytose srityse savarankiškai gali priimti nemažai administracinių sprendimų, ypač dėl vidaus rinkos..
• ES politikos ir biudžeto administravimas ir įgyvendinimas. Komisija yra ES vykdomosios valdžios institucija visoms ES veiklos sritims, tačiau itin svarbus jos vaidmuo konkurencijos, žemės ūkio (reglamentų rengimas) ar technologinių tyrimų ir plėtros srityse. Komisija kasmet rengia preliminarų biudžeto projektą, kurį tvirtina Europos Parlamentas bei Taryba ir yra atsakinga už patvirtinto ES biudžeto valdymą, kuris atliekamas prižiūrint Audito Rūmams.
• ES teisės taikymo kontrolė. Komisija kartu su Teisingumo Teismu kontroliuoja ir prižiūri, ar teisingai taikoma ES teisė. Komisija gali imtis teisinių priemonių prieš valstybes nares, pažeidžiančias ES teisę, bei perduoti bylą Teisingumo Teismui, kurio sprendimai privalomi visoms valstybėms narėms ir ES institucijoms. Prižiūrint Teisingumo Teismui, Komisija stebi, kaip bendrovės laikosi konkurencijos taisyklių, gali vetuoti nacionalinių vyriausybių skiriamas subsidijas pramonės atstovams, skirti pinigines baudas viešajam ir privačiam sektoriui.
• ES atstovavimas tarptautiniu lygmeniu. Komisija tarptautiniu mastu atstovauja ES, ypač jei deramasi dėl tarptautinių sutarčių, kurios dažniausiai reglamentuoja prekybos ir bendradarbiavimo sritis, administruoja ES delegacijas valstybėse narėse ir kitose šalyse.
Komisijos priimami dokumentai priklauso antrinei ES teisei, todėl turi įstatymų galią ir valstybėms narėms yra privalomi (reglamentai, direktyvos ir sprendimai). Kiti dokumentai – rekomendacijos ir nuomonės, kreipimaisi ir siūlymai, įvairūs pranešimai – nėra privalomi, daugiausia būna rekomendacinio pobūdžio ir dažniausiai naudojami kaip tarpinės grandies dokumentai rengiant ES teisės aktus. Taip pat rengiami darbiniai dokumentai – baltosios ir žaliosios knygos.
Komisija veikia kaip kolegiali institucija. Visi sprendimai priimami balsų dauguma.
EUROPOS PARLAMENTAS
Europos Parlamentas (angl. European Parliament, pranc. Parlement européen, vok.
Europäische
Parlament) – tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinktų atstovų asamblėja, atstovaujanti ES piliečių
interesams ir taip atliekanti demokratinę visos ES veiklos kontrolę.
Europos Parlamentas (toliau – Parlamentas) atstovauja ES piliečiams ir yra jų renkamas 5 metų kadencijai. Parlamente atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms.
Parlamento plenarinės sesijos paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį), kur ir yra įsikūrusi jo buveinė. Parlamento komitetų posėdžiai ir papildomai rengiamos plenarinės sesijos vyksta Briuselyje (dvi dienas), o generalinis sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge.
Parlamento funkcijos:
• Ribota teisės aktų leidybos funkcija. Skirtingai nuo nacionalinių parlamentų, tai nėra aukščiausioji teisės aktus leidžianti institucija ir neturi teisės aktų iniciatyvos teisės. Kartu su ES Taryba Europos Parlamentas formuluoja ir priima Europos Komisijos siūlomus teisės aktus.
• Biudžetinė funkcija. Kasmet, po derybų su ES Taryba, Parlamentas tvirtina ES biudžetą ir turi ypatingų galių nustatant neprivalomas ES biudžetines išlaidas. Parlamentas taip pat prižiūri, kaip Komisija vykdo patvirtintą metų biudžeto planą.
• Demokratijos ES institucijose priežiūra. Parlamentas atlieka kitų ES institucijų (Europos Komisijos, ES Tarybos) bei vykdomos politikos (pvz.: bendros užsienio ir saugumo politikos, bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikaluose) demokratinės priežiūros ir kontrolės funkciją. Kitos demokratinės priežiūros priemonės, kuriomis gali naudotis Parlamentas, yra piliečių skundų nagrinėjimas (Ombudsmeno institucija) ir laikinieji skundų nagrinėjimo
komitetai.
Dabartiniu metu Parlamente yra 626 nariai. Nicos sutartyje, atsižvelgiant į būsimą ES plėtrą, numatyta jų skaičių padidinti iki 732 narių, atstovausiančių 27 valstybėms narėms. Kiekvienos valstybės narės atstovų skaičius nustatomas atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių:
1999-2004 m. 2004-2007 m. 2007-2009 m.
1. Airija 15 13 12
2. Austrija 21 18 17
3. Belgija 25 24 22
4. Bulgarija – – 17
5. Čekija – 24 20
6. Danija 16 14 13
7. Estija – 6 6
8. Graikija 25 24 22
9. Ispanija 64 54 50
10. Italija 87 78 72
11. Jungtinė Karalystė 87 78 72
12. Kipras – 6 6
13. Latvija – 9 8
14. Lenkija – 54 50
15. Lietuva – 13 12
16. Liuksemburgas 6 6 6
17. Malta – 5 5
18. Nyderlandai 31 27 25
19. Portugalija 25 24 22
20. Prancūzija 87 78 72
21. Rumunija – – 33
22. Slovakija – 14 13
23. Slovėnija – 7 7
24. Suomija 16 14 13
25. Švedija 22 19 18
26. Vengrija – 24 20
27. Vokietija 99 99 99
Iš viso 626 732 732
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
ES Taryba (angl. Council of the European Union, pranc. Conseil de l’Union européenne, vok. Rat der Europäischen Union) – ES sprendimų priėmimo institucija: priima galutinius sprendimus dėl privalomų ES teisės aktų (reglamentų ir direktyvų); užtikrina bendrą ES veiklos koordinavimą; atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą Bendros užsienio ir saugumo politikos bei Teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
ES Taryba (toliau – Taryba) ES lygiu atstovauja valstybėms narėms ir yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija. Tarybą sudaro kiekvienos ES valstybės įgaliojimus turintys ministro lygio atstovai, todėl kartais ji vadinama Ministrų Taryba. Ministrai turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams, tačiau Tarybos priimti sprendimai negali būti atšaukti. Nors Taryba tėra viena, galimos skirtingos Tarybos formacijos (Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba, Ekonomikos ir finansų taryba, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir tyrimų) taryba, Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, Aplinkos taryba, Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų taryba). Kiekvienai valstybei Taryboje priklausomai nuo darbotvarkės klausimo atstovauja atitinkamos srities ministras. Vienu metu gali vykti keli skirtingų sričių Tarybos susitikimai.
Taryba įsikūrusi Briuselyje, kur ir vyksta ministrų posėdžiai. Tik balandžio, birželio ir spalio mėnesiais ministrai posėdžiauja Liuksemburge. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių, Ekonomikos ir finansų bei Žemės ūkio tarybos posėdžiauja kartą per mėnesį, o kitos tarybos susitinka du arba keturis kartus per metus, tai priklauso nuo svarstomų klausimų skubos.
Taryba atlieka šešias pagrindines funkcijas:
• Leidžia ES teisės aktus (daugeliu atvejų kartu su Europos Parlamentu);