Europos sąjunga1
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga1

Organizacijos įkūrimas

Ištakos: karas ir taika

Šimtmečiais Europa buvo dažnų ir kruvinų karų arena. 1870-1945 m. Prancūzija ir Vokietija tarpusavyje kariavo net tris kartus, prarasdamos daug žmonių gyvybių. Ne vienas Europos vadovas įsitikino, kad geriausias būdas užtikrinti ilgalaikę taiką yra šalių ekonominis ir politinis susivienijimas.

1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas, įkvėptas Žano Monė, sakydamas kalbą pasiūlė sujungti Vakarų Europos anglies ir plieno pramonę. Taip 1951 m. buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kurios narėmis tapo Belgija, Vakarų Vokietija, Liuksemburgas, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai. Teisė priimti sprendimus, susijusius su šių šalių anglių ir plieno pramone, buvo patikėta nepriklausomai, viršvalstybinei institucijai – „Aukštajai vadovybei“. Žanas Monė tapo pirmuoju jos pirmininku.

Nuo trijų Bendrijų link Europos Sąjungos

EAPB dirbo taip sėkmingai, kad per kelerius metus šios šešios valstybės nusprendė žengti toliau – integruoti kitus savo ūkio sektorius. 1957 m. jos pasirašė Romos sutartį ir įsteigė Europos atominės energijos bendriją (Euratomą) ir Europos ekonominę bendriją (EEB). Valstybės narės ėmė šalinti tarp jų esančias prekybos kliūtis ir kurti „bendrą rinką“.

1967 m. buvo sujungtos trijų Europos Bendrijų institucijos. Taip buvo įsteigta bendra Komisija ir bendra Ministrų Taryba bei Europos Parlamentas.

Iš pat pradžių Europos Parlamento narius rinko nacionaliniai parlamentai, bet 1979 m. pirmą kartą buvo surengti tiesioginiai rinkimai, suteikę galimybę valstybių narių piliečiams balsuoti už pasirinktus kandidatus. Nuo to laiko tiesioginiai rinkimai rengiami kas penkerius metus.

Mastrichto sutartimi (1992 m.) buvo pradėtos naujos valstybių narių bendradarbiavimo formos, pavyzdžiui, gynybos klausimais ir „teisingumo ir vidaus reikalų srityje“. Papildžius esamą „bendrijos“ sistemą šiuo tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, Mastrichto sutartimi buvo įsteigta Europos Sąjunga (ES).

Integracija reiškia bendras politikas

Dėl Europos Sąjungos valstybių narių ekonominės integracijos šios šalys turi priimti bendrus sprendimus daugeliu klausimų. Taigi, jos sukūrė bendras politikas daugelyje sričių: nuo žemės ūkio iki kultūros, vartotojų reikalų iki konkurencijos, aplinkos ir energetikos iki transporto ir prekybos.

Iš pradžių dėmesys buvo sutelktas į bendrą prekybos anglimis ir plienu politiką ir bendrą žemės ūkio politiką. Laikui bėgant ir iškilus poreikiui, pastarosios politikos buvo papildomos kitomis politikomis. Atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas pasikeitė ir keli pagrindiniai politikos tikslai. Pavyzdžiui, žemės ūkio politikoje jau nebeskatinama pagaminti kaip galima daugiau maisto kaip įmanoma mažesnėmis kainomis, bet remiami ūkininkavimo metodai, kurie leidžia gaminti sveiką, aukštos kokybės maistą ir saugoti aplinką. Daugelyje ES politikų atsižvelgiama į būtinybę saugoti aplinką.

Be to, išaugo Europos Sąjungos santykių su likusiu pasauliu svarba. ES derasi dėl labai svarbių prekybos ir pagalbos sutarčių su kitomis šalimis ir kuria bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Bendra rinka: kliūčių šalinimas

Valstybėms narėms prireikė nemažai laiko, kad būtų pašalintos visos joms prekiauti trukdančios kliūtys ir „bendra rinka“ iš tikrųjų taptų bendra, o joje laisvai judėtų prekės, paslaugos, žmonės ir kapitalas. Bendra rinka formaliai baigta kurti 1992 m. pabaigoje, nors dar reikia nemažai nuveikti kitose srityse, pavyzdžiui, sukurti tikrai bendrą finansinių paslaugų rinką.

Dešimtajame dešimtmetyje Europoje žmonėms pasidarė vis lengviau keliauti, kadangi ties dauguma ES vidaus sienų panaikinta pasų kontrolė ir muitinės patikrinimai. Todėl ES piliečiai keliauja daugiau. Pavyzdžiui, nuo 1987 m., pasinaudojęs ES parama, daugiau negu milijonas Europos jaunimo studijavo užsienyje.

Bendri pinigai: euras jūsų kišenėje

1992 m. ES nusprendė sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), įvesdama bendrus Europos pinigus, už kuriuos atsakingas Europos centrinis bankas. Bendri pinigai – euras – dienos šviesą išvydo 2002 m. sausio 1 d., kai euro banknotai ir monetos pakeitė nacionalines valiutas dvylikoje iš 15 Europos Sąjungos šalių (Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje ir Suomijoje).

Didėjanti šeima

ES didėjo su lyg kiekviena plėtros banga. Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė prisijungė 1973 m., 1981 m. sekė Graikija, 1986 m. Ispanija ir Portugalija, o 1995 m. Austrija, Suomija ir Švedija. 2004 m. Europos Sąjunga priėmė dešimt naujų valstybių narių: Kiprą, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Maltą, Lenkiją, Slovakiją ir Slovėniją. Tikimasi, kad Bulgarija ir Rumunija prisijungs 2007 m.; Kroatija ir Turkija pradės derybas dėl narystės 2005 m.Siekiant užtikrinti, kad išsiplėtusi ES ir toliau funkcionuotų veiksmingai,jai reikia labiau supaprastinti sprendimų priėmimo sistemą. Dėl šios priežasties Nicos sutartyje buvo nustatytos naujos taisyklės, reglamentuojančios ES institucijų dydį ir jų darbą. Sutartis įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. 2006 m.ją pakeis nauja Sutartis dėl
konstitucijos Europai, jeigu tam pritars visos ES šalys.

ES tikslai ir principai

Tikslai :

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai :

• Skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungų su vieninga valiuta;

• Ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;

• Stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;

• Plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;

• Pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai :

• Ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;

• Įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;

• Demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.

Pagrindinės institucijos

ES nėra federacija kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. Ji iš tiesų unikali. ES sudarančios valstybės (valstybės narės) išlieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia savo suverenitetą, kad įgytų galią ir pasaulinę įtaką, kurios atskirai nė viena negalėtų turėti.

Suvereniteto telkimas reiškia, jog valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda susikurtoms bendroms institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendrų interesų klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu.

Europos parlamentas :

Europos Parlamentą (EP) renka Europos Sąjungos piliečiai, kad jis atstovautų jų interesams.Jo ištakos siejamos su praėjusio šimtmečio šeštuoju dešimtmečiu ir Bendrijų steigimo sutartimis, o nuo 1979 m. EP narius renka žmonės, kuriems jie atstovauja.

Parlamento rinkimai rengiami kas penkeri metai, o balsavimo teisę turi kiekvienas kaip rinkėjas įregistruotas ES pilietis.Taigi diskusijose su kitomis ES institucijomis Parlamentas išreiškia Sąjungos piliečių (daugiau kaip 455 milijonų) demokratinę valią ir atstovauja jų interesams.2004 m. birželio mėn. išrinktą Parlamentą sudaro 732 nariai iš visų 25 ES šalių.Beveik trečdalis narių (222) – moterys.

EP nariai posėdžių salėje sėdi susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal septynias politines grupes. Jie atstovauja patiems įvairiausiems požiūriams į Europos integraciją, tarp jų yra ir tvirtų federacinės Europos rėmėjų, ir euroskeptikų.

2004 m. Chosepas Borelis Fontejesas (Josep Borrell Fontelles) buvo išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

Politinėms grupėms priklausančių vietų skaičius, 2005 m. birželio 2 d.

Politinė grupė Santrumpa Vietų skaičius

Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai EPP-ED 267

Socialistai PES 201

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą ALDE 89

Žalieji (Europos laisvasis aljansas) Greens/EFA 42

Europos vieningieji kairieji – Šiaurės šalių žalieji kairieji GUE/NGL 41

Nepriklausomybės ir demokratijos frakcija IND/DEM 36

Sąjunga už tautų Europą UEN 27

Nepriklausomi Parlamento nariai NI 29

IŠ VISO 732



Vietų skaičius pagal valstybes

(Abėcėlės tvarka pagal valstybės pavadinimą jos kalba)

Belgija 24 Lietuva 13

Čekija 24 Liuksemburgas 6

Danija 14 Vengrija 24

Vokietija 99 Malta 5

Estija 6 Nyderlandai 27

Graikija 24 Austrija 18

Ispanija 54 Lenkija 54

Prancūzija 78 Portugalija 24

Airija 13 Slovėnija 7

Italija 78 Slovakija 14

Kipras 6 Suomija 14

Latvija 9 Švedija 19

Jungtinė Karalystė 78

IŠ VISO 732

Kur yra Parlamento buveinė?

Europos Parlamentas dirba trijose vietose: Briuselyje (Belgija), Liuksemburge ir Strasbūre (Prancūzija).

Liuksemburge yra jo administracinės įstaigos (generalinis sekretoriatas).Viso Parlamento posėdžiai, vadinami plenarinėmis sesijomis, vyksta Strasbūre ir kartais Briuselyje.Komitetai taip pat posėdžiauja Briuselyje.

Ką Parlamentas veikia?

Europos Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.

Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:

Kartu su Taryba priima daugelio politikos sričių Sąjungos teisės aktus.Tai, kad EP tiesiogiai renka piliečiai, padeda užtikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.

Parlamentas vykdo visų kitų ES institucijų, o svarbiausia, Komisijos, demokratinę kontrolę.Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija.

Įtaka biudžetui.Kartu su Taryba Parlamentui priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudžetą, todėl jis turi įtakos ES išlaidoms.Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudžetą.

Šios trys funkcijos išsamiau aprašomos toliau.

1. Sąjungos teisės aktų priėmimas

Priimant ES teisės aktus dažniausiai taikoma bendro sprendimo procedūra (žr.
„Kaip ES priima sprendimus“).Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba lygiomis dalyvauja teisės aktų leidybos procese, ir ši procedūra taikoma priimant teisės aktus įvairiausiose srityse.

Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio, ekonomikos politikos, vizų ir imigracijos, teisės aktus priima tik Taryba, bet ji turi pasikonsultuoti su Parlamentu.Be to, priimant tam tikrus svarbius sprendimus, pavyzdžiui, ar leisti naujoms šalims stoti į ES, reikia Parlamento pritarimo.

Nagrinėdamas Komisijos metinę darbo programą, svarstydamas, kokius naujus teisės aktus reikėtų priimti, ir prašydamas Komisijos teikti pasiūlymus, Parlamentas taip pat paskatina rengti naujus teisės aktus.

Plenarinės sesijos, į kurias renkasi visi nariai, paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį) ir kartais Briuselyje (dvi dienas).

2. Demokratinė kontrolė

Parlamentas vykdo kitų Europos Sąjungos institucijų demokratinę kontrolę, arba priežiūrą.Tai daro keliais būdais.

Naujai kadencijai Komisijos narius siūlo ES valstybių narių vyriausybės, bet jie negali būti skiriami, kol kandidatūrų nepatvirtina Parlamentas.Parlamento atstovai kalbasi asmeniškai su kiekvienu kandidatu, įskaitant numatytą Komisijos pirmininką, o po to balsuoja, ar patvirtinti visos Komisijos sudėtį.

Visą kadenciją Komisija yra politiškai atskaitinga Parlamentui, kuris gali jai pareikšti nepasitikėjimą, ir tuomet visa Komisija privalo atsistatydinti.

Apskritai Parlamentas Komisiją kontroliuoja reguliariai svarstydamas jos atsiųstas ataskaitas (metinę bendrąją ataskaitą, biudžeto vykdymo ataskaitas ir pan.).Be to, EP nariai Komisijai reguliariai teikia paklausimus, į kuriuos Komisijos nariai pagal teisės aktus privalo atsakyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1740 žodžiai iš 5712 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.