Europos sąjunga1
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga1

Įvadas

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES. Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.

1999 metų kovo 24-25 d. Berlyne vykusio ES šalių prezidentų ir vyriausybių vadovų susitikimo (kitaip dar vadinamu ES viršūnių taryba) metu buvo susitarta dėl Darbotvarkės 2000 (Europos Sąjungos reformų dokumentas, kurį sudaro : 1)ES plėtros į Rytus perspektyvos, 2) pasiūlymai reformuoti, t.y., sumažinti bendro Europos Sąjungos biudžeto išlaidas tokiose srityse, kaip žemės ūkio ir struktūrinė politika, taip sutaupant lėšų ES plėtrai finansuoti, 3) nauji ES finansiniai rėmai 2000-2006 metų periodui) patvirtinimo.

1991m. rugpjūčio mėnesį Europos bendrija (nuo 1993 m. lapkričio mėn. – Europos Sąjunga) pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. Europos bendrija ir Lietuva pasirašė prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario mėnesį. Sutartis pašalina eksporto apimties į Europos bendrijos šalis ribojimus ir suteikia Lietuvai palankumo statusą. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva oficialiai pareiškė norą stoti į Europos Sąjungą. Lietuva nuo 1998 m. vasario 1 d. Yra asocijuota ES narė.

Gerai suvokiama administracinių gebėjimų svarba, todėl stiprinama Lietuvos administracijos ir valdymo kokybė, naujai priimti teisės aktai yra įgyvendinami praktikoje.

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Naujų valstybių narių priėmimą į Europos Sąjungą reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties, įsigaliojusios 1993m. Lapkričio 1d., 0 straipsnis, nustatantis: “Kiekviena Europos valstybė gali pateikti Tarybai prašymą priimti ją į Sąjungą. Taryba priima sprendimą visais balsais, pasitarusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento sutikimą, priimtą absoliučios jo narių daugumos.”

Narystės kriterijai bendrais bruožais yra suformuluoti ne Sąjungos teisės aktuose, o jos politiniuose dokumentuose, priimtose Europos viršūnių tarybos Kopenhagoje (1993) ir Eseno (1994) susitikimuose,tai pat Europos Parlamento 1996m. Balandžio 17d. rezoliucijoje dėl Europos Komisijos Baltosios knygos apie asocijuotųjų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pasirengimą integruotis į vieningąją Europos Sąjungos rinką

Europos komisija yra pareiškusi, kad ji , regdama savo nuomonę apie asocijuotųjų valstybių pasirengimą stoti į Europos Sąjungą, vadovausis Kopenhagos pasitarimo išvada :

“Šalis bus priimta, kai ji bus pajėgi prisiimti narystės įsipareigojimus atitkdama ekonominius ir politinius reikalavimus. Narystė reikalauja, kad :

• šalis kandidatė turi būti pasiekusi institucinį stabilumą, garantuojantį demokratiją, teisės viešpatavimą (rule of law), žmogaus teise, mažumų teisių gerbimą ir jų apsaugą ;

• turi veikti funkcionuojanti rinkos ekonomika, taip pat pasirengimas atlaikyti Sąjungos konkurencijos ir veikiančių rinkos jėgų spaudimą ;

• yra pasirengimas vykdyti iš narystės kylančius įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą.

Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą . Europos Komisija, apibūdindama pasirengimo narystei Europos Sąjungoje teisinį kontekstą, pabrėžia, kad teisinis Sąjungos irVidurio Rytų Europos pagrindas yra ne BALTOJI KNYGA , o Europos sutartis (asociacijos sutartis). Be to Komisija konstatavo, kad pasirengimo narystei strategija rremiasi Europos sutartimi. “Asociacija, įsteigta Europos sutartimis, […] padės Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pagaliau pasiekti savo tikslą- tapti Sąjungos narėmis. Vienas iš šių sutarčių tikslų yra įgyvendinti tarp susitarenčių šalių ekonomines laisves, kuriomis yra grindžiama Sąjunga ir jos vidaus rinka “.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos . Lietuvos galimybės stoti į Europos Sąjungą buvo nagrinėjamos remiantis pirmiausia pačios ES formuluojamais neformaliais ir formaliais kriterijais. Buvo atsižvelgta į tokius svarbius pasirengimo problemos aspektus kaip saugumo matmuo, politinės sistemos stabilumas, rinkos ekonomikos funkcionalumas ir konkurencingumas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 715 žodžiai iš 2290 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.