Europos sąjunga2
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga2

Kam reikalinga Europos Sajunga?

Taika

Suvienytos Europos ideja kažkada buvo tik filosofu ir mastytoju svajone. Tarkim, Viktoras Hugo, ikveptas humanistiniu idealu, isivaizdavo taikias „Europos Jungtines Valstijas“. Svajone sugriove pirmoje XX a. puseje žemyna nuniokoje du baisus karai.

Bet iš po Antrojo pasaulinio karo griuvesiu išaugo nauja viltis. Karo totalitarizma nugaleje žmones pasiryžo panaikinti Europos valstybiu tarpusavio neapykanta ir varžybas ir tarp buvusiu priešu sukurti ilgalaike taika. 1945-1950 m. grupe drasiu valstybes veikeju, iskaitant Konrada Adenaueri (Konrad Adenauer), Vinstona Cercili (Winston Churchill), Alsida de Gasperi (Alcide de Gasperi) ir Roberta Šumana (Robert Schuman), eme tikinti savo tautas žengti i nauja era, kuri leistu Vakaru Europoje ivesti nauja tvarka, pagrista bendrais jos žmoniu ir tautu interesais. Tokia tvarka remtusi teisine valstybe ir šaliu lygybe garantuojanciomis sutartimis.

Prancuzijos užsieniu reikalu ministras Robertas Šumanas pasinaudojo Žano Mone (Jean Monnet) ideja ir 1950 m. gegužes 9 d. pasiule isteigti Europos angliu ir plieno bendrija (EAPB). Kažkada tarpusavyje kovojusios šalys perduotu angliu ir plieno gamyba bendrai institucijai – „Vyriausiajai valdybai“. Ne vien tik praktiškai, bet ir simboliškai karo žaliavos butu paverciamos susitaikymo ir taikos priemonemis.

Šis drasus ir dosnus žingsnis susilauke dideles sekmes. Nuo jo prasidejo daugiau kaip puse amžiaus trunkantis Europos Bendriju valstybiu nariu taikus bendradarbiavimas. Bendrijos instituciju vaidmeni ir galias sustiprino 1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria buvo isteigta Europos Sajunga (ES).

ES suteike didele parama po 1989 m. Berlyno sienos nugriovimo besivienijanciai Vokietijai. Kai 1991 m. subyrejo sovietu imperija, Vidurio ir Rytu Europos šalys, dešimtmecius gyvenusios po Varšuvos pakto jungu, savanoriškai nusprende, kad ju ateitis yra demokratiniu Europos tautu šeimoje.

Saugumas

Europa net XXI a. turi spresti saugumo klausimus. Tokie dalykai niekada negali buti palikti savieigai. Pasauliui vystantis, atsiranda ne tik naujos galimybes, bet ir nauji pavojai. Tik efektyviais veiksmais ES gales užtikrinti 25 valstybiu nariu sauguma. Ji turi konstruktyviai dirbti su arti jos sienu esanciais regionais: Šiaures Afrika, Balkanais, Kaukazu, Artimaisiais Rytais. Tragiški 2001 m. rugsejo 11 d. ivykiai Niujorke ir Vašingtone leido mums visiems suprasti, kokie pažeidžiami esame, kai duodame valia fanatizmui ir keršto dvasiai.

ES institucijos vaidina pagrindini vaidmeni Europai sekmingai kuriant sistema, kuri atneše tikra ir ilgalaike taika beveik visai planetai, ir ja naudojantis. ES taip pat turi ginti savo karinius ir strateginius interesus bendradarbiaudama su sajungininkais ir kurdama Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP).

Vidaus ir išores saugumas yra tarsi dvi to paties medalio puses. Kitaip tariant, ES turi kovoti ne vien tik su terorizmu, bet ir su organizuotu nusikalstamumu. O tai reiškia glaudu visu ES valstybiu policijos darba. Viena iš nauju Europos užduociu yra sukurti ES laisves, saugumo ir teisingumo erdve, kurioje visi turetu vienodas teises i teisinguma ir butu vienodai saugomi istatymo. Tam ES vyriausybes turi glaudžiau bendradarbiauti, o tokios organizacijos kaip Europolas (Europos policijos biuras) turi vaidinti aktyvesni ir efektyvesni vaidmeni.

Ekonominis ir socialinis solidarumas

Europos Sajunga buvo sukurta politiniams tikslams pasiekti, bet jos dinamizma ir sekme nulemia jos ekonominiai pamatai – visu ES valstybiu nariu sukurta bendroji rinka ir 12-oje iš ju naudojama bendra valiuta.

ES valstybiu gyventoju dalis pasaulyje nuolat mažeja. Todel, noredami užtikrinti ekonomini augima ir konkuruoti pasaulyje su stambiausiomis pasaulio ekonomikomis, jie turi vis labiau susitelkti. Ne viena ES valstybe nera pakankamai stipri savarankiškai rungtis pasaulio prekyboje. Europos bendroves, noredamos pasiekti masto ekonomijos ir susirasti nauju klientu, turi veikti didesneje nei savo valstybes rinkoje. Butent todel ES taip stengesi sukurti bendra Europos rinka – pašalinti senasias prekybos kliutis ir ukio subjektus varžancia biurokratija.

Bet laisva visos Europos konkurencija reikia derinti su solidarumu, pasireiškianciu praktine pagalba visiems žmonems. Kai Europos pilieciai nukencia nuo potvyniu arba kitu stichiniu nelaimiu, jie gauna pagalba iš ES biudžeto. Be to, visa žemyna apimanti 450 mln. vartotoju rinka turi duoti nauda kuo daugiau žmoniu. Europos Komisijos valdomi strukturiniai fondai skatina ir remia ES nacionaliniu ir regioniniu instituciju pastangas šalinti ivairiu Europos regionu išsivystymo lygio skirtumus. ES biudžeto ir Europos investiciju banko surinkti pinigai naudojami Europos transporto infrastrukturai (pvz., keliu ir greituju traukiniu geležinkelio tinklu pletrai), susisiekimui su nuošalesniais regionais ir prekybai Europoje gerinti.

Glaudesnis bendradarbiavimas remiant Europos visuomenes modeli

Europos poindustrines visuomenes tampa vis sudetingesnes. Nors gyvenimo lygis nuolat gereja, vis dar yra skirtumu tarp turtinguju ir vargšu; tokie skirtumai gali dar labiau padideti, kai i ES istos buvusios komunistines šalys. Todel svarbu, kad ES valstybes nares glaudžiau bendradarbiautu sprendžiant socialines problemas.

Ilgainiui toks bendradarbiavimas atneš nauda visoms ES valstybems. Penkiasdešimt metu Europos integracijos liudija apie tai, kad visuma
yra stipresne nei jos daliu suma. ES, kaip bendras vienetas, turi svaresne ekonomine, socialine, technologine, prekybine ir politine itaka nei valstybiu nariu individualios pastangos, net joms susivienijus. Veikdami ir kalbedami vienu, Europos Sajungos, balsu, tampame svarbesni.

Kodel? Nes ES yra pasaulyje pirmaujanti prekybine jega, vaidinanti pagrindini vaidmeni tarptautinese derybose. Ji panaudoja visa savo prekybos ir žemes ukio galia darant itaka Pasaulio prekybos organizacijai ir igyvendinant Kioto protokola del veiksmu oro užterštumui mažinti ir klimato pasikeitimams sustabdyti. 2002 m. Johanesburgo susitikime del tvarios pletros ES pristate svarbias iniciatyvas. Ji turi aiškia pozicija paprastiems žmonems svarbiais aplinkos, atsinaujinanciu energijos ištekliu, „atsargumo principo“ maisto saugoje, etiniu biotechnologijos aspektu ir butinybes saugoti nykstancias rušis klausimais.

Senas posakis „stiprybe vienybeje“ šiandienos europieciams yra aktualesnis nei bet kada anksciau. Europos stiprybe priklauso nuo jos sugebejimo bendrai igyvendinti demokratiniu instituciju – Europos Vadovu Tarybos, Europos Parlamento, Ministru Tarybos, Europos Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rumu – priimtus sprendimus.

ES nori remti žmogiškasias vertybes ir socialine pažanga. Europieciai mato, kaip globalizacija ir technologiniai pokyciai iš esmes daro pasauli kitoki, ir jie nori, kad žmones visur butu tokio pasikeitimu proceso šeimininkai, o ne aukos. Vien tik rinkos jegos ar atskiri vienos šalies veiksmai nesugebes patenkinti žmoniu poreikiu.

Todel ES kovoja už humaniškumo požiuri ir už daugumos jos pilieciu remiama socialini modeli. Europieciai brangina savo gausu vertybiu pavelda, kuri sudaro tikejimas žmogaus teisemis, socialinis solidarumas, steigimosi laisve, teisingas naudos iš ekonominio augimo pasidalijimas, teise i saugoma aplinka, pagarba kulturinei, kalbinei ir religinei ivairovei bei darnus tradicijos ir pažangos susijungimas.

2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtoje ES pagrindiniu teisiu chartijoje nurodytos visos teises, kuriomis šiandien naudojasi ES valstybes ir ju pilieciai. Europieciai turi daug savo kulturu nacionaliniu ir regioniniu skirtumu, taciau juos vienija kitoks nei likusio pasaulio, bet bendras europieciams vertybiu paveldas.

Mastrichto sutartimi buvo ivestas Europos Sajungos darbo organizavimo pagrinda sudarantis subsidiarumo principas, nurodantis, kad ES ir jos institucijos imasi veiksmu tik tada, kai jie yra efektyvesni ES, o ne nacionaliniu ar vietos lygmeniu. Šis principas užtikrina, kad ES nesikiš i kasdieni savo pilieciu gyvenima, jei tai nera butina. Europos identitetas yra vertingas turtas, kuri reikia saugoti: jis niekada neturi buti painiojamas su europieciams visiškai nepriimtinu vienodumu.

Istoriniai žingsniai

Dabartine Europos Sajunga yra susivienijusios Europos labui dirbanciu vyru ir moteru pastangu rezultatas. ES išaugo iš ju laimejimu. Niekur kitur pasaulyje suverenios šalys nesugebejo šitaip sutelkti valstybinio suverenumo savo pilieciams svarbiausiose srityse. ES sukure bendra valiuta ir dinamiška bendraja rinka, kurioje turi teise laisvai judeti žmones, paslaugos, prekes ir kapitalas. ES stengiasi, kad socialines pažangos ir teisingos konkurencijos suformuota bendroji rinka teiktu nauda kuo daugiau žmoniu.

Pagrindines Europos Sajungos taisykles nurodytos šiose sutartyse:

• 1951 m. Europos angliu ir plieno bendrija (EAPB) isteigusioje Paryžiaus sutartyje;

• 1957 m. Europos ekonomine bendrija (EEB) ir Europos atomines energijos bendrija (Euratoma) isteigusioje Romos sutartyje.

Šias steigimo sutartis veliau papilde:

• Suvestinis Europos aktas (1986 m.),

• Europos Sajungos sutartis (1992 m., Mastrichtas),

• Amsterdamo sutartis (1997 m.) ir

• Nicos sutartis (2001 m.).

Minetomis sutartimis buvo nustatyti labai tvirti ES valstybiu nariu teisiniai ryšiai. ES pilieciai privalo laikytis ES teises aktu ir turi teise naudotis jos suteiktomis konkreciomis teisemis.

Pirmasis Europos integracijos žingsnis buvo šešiu valstybiu (Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandu, Prancuzijos ir Vokietijos Federacines Respublikos) sprendimas sukurti bendra angliu ir plieno rinka. Taip buvo siekiama užtikrinti taika tarp pergale ir pralaimejima Antrajame pasauliniame kare patyrusiu tautu. Šis tikslas suvienijo jas lygiomis teisemis, bendradarbiavimo teise perduodant bendroms institucijoms.

Veliau šešios valstybes nares nusprende sukurti ivairiu prekiu ir paslaugu bendra rinka pagrista Europos ekonomine bendrija (EEB). 1968 m. liepos 1 d. šios šešios valstybes panaikino visus tarpusavio muitus, o septintajame dešimtmetyje pradejo bendras, iskaitant prekybos ir žemes ukio, politikas.

Šis sumanymas buvo toks sekmingas, kad netrukus prie Bendriju nusprende prisijungti Airija, Danija ir Jungtine Karalyste. Pirmoji pletra – nuo šešiu iki devyniu nariu, ivyko 1973 m. Tada Bendrijos emesi nauju uždaviniu ir nauju politiku: socialines, regionines ir aplinkos. 1975 m. regioninei politikai igyvendinti buvo isteigtas Europos regionines pletros fondas (ERPF).

Jau aštuntojo dešimtmecio pradžioje Bendrijos vadovai suprato, kad butina suvienodinti ekonomikas ir kad pinigu sajunga yra galutinis tokio proceso rezultatas. Taciau tuo pat metu Jungtines Valstijos nusprende atsisakyti dolerio konvertavimo i auksa. Tai sukele nestabiluma pasaulio pinigu rinkose, kuriam neigiamos itakos turejo 1973
1979 m. naftos krizes. 1979 m. ivesta Europos pinigu sistema (EPS) padejo stabilizuoti keitimo kursus ir padrasino Bendrijos valstybes nares imtis griežtu politiku, leidusiu išlaikyti Bendrijos valstybiu solidaruma ir drausminti ekonomikas.

1981 m. i Bendrijas istojo Graikija, o netrukus – 1986 m. Ispanija ir Portugalija. Todel dar labiau sustiprejo poreikis igyvendinti strukturines programas, pavyzdžiui, pirmasias integruotas Viduržemio juros valstybiu programas (IVP), skirtas 12 valstybiu nariu ekonominio išsivystymo skirtumams sumažinti.

EEB tarptautinis vaidmuo nuolat stiprejo. Ji pasiraše keleta pagalbos ir prekybos sutarciu su Afrikos, Karibu juros ir Ramiojo vandenyno šalimis (I, II, III ir IV Lomes konvencijos, 1975-1989 m.), kuriu išdava buvo 2000 m. birželi pasirašyta Kotonu sutartis. Tai leido Europai, kaip pasaulio svarbiausiai prekybinei jegai, veikti ir buti pastebetai tarptautineje arenoje. Europos Sajungos velesniu tikslu tapo bendra užsienio ir saugumo politika.

Kartu su pasaulio ekonomikos nuosmukiu atejo europesimizmo banga. Bet viltis sugrižo 1985 m., kai Žako Deloro (Jacques Delors) vadovaujama Europos Komisija paskelbe Baltaja knyga, kurioje isipareigota iki 1993 m. sausio 1 d. sukurti bendra Europos rinka. Bendrijos pritare šiam ambicingam tikslui ir itrauke ji i Suvestini Europos akta, kuris buvo pasirašytas 1986 m. vasari, o isigaliojo 1987 m. liepos 1 d.

1989 m. nugriovus Berlyno siena, iš esmes pasikeite Europos politine padetis. Tai suteike galimybe 1990 m. spalio 3 d. Vokietijai susivienyti, o Vidurio ir Rytu Europos šalims, išsivadavusioms iš sovietu valdžios, pasirinkti demokratini kelia. Tarybu Sajunga nustojo egzistavusi 1991 m. gruodi.

Keitesi ir Europos Bendrijos. Valstybes nares aptarinejo nauja sutarti, kuria 1991 m. gruodi Mastrichte prieme Europos Vadovu Taryba (t.y. valstybiu prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai). Ši Europos Sajungos steigimo sutartis isigaliojo 1993 m. lapkricio 1 d., EEB pakeite Europos bendrija (EB). Be to, papildžius Bendrijos sistema tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sritimis, šia sutartimi buvo ikurta Europos Sajunga (ES). Mastrichto sutartis iškele ambicingus uždavinius valstybems narems: iki 1999 m. isteigti pinigu sajunga, patvirtinti Europos pilietybe, naujas bendrasias politikas, iskaitant bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), ir susitarimus del vidaus saugumo.

Naujas Europos dinamiškumas ir besikeicianti žemyno geopolitika 1995 m. sausio 1 d. paskatino dar tris šalis – Austrija, Suomija ir Švedija – prisijungti prie ES. Nuo tada 15 valstybiu ES artejo prie didžiausio savo laimejimo – nacionaliniu valiutu pakeitimo bendra Europos valiuta – euru. 2002 m. sausio 1 d. 12 ES valstybiu (euro zonoje) pradejo cirkuliuoti euro banknotai ir monetos. Euras tapo viena svarbiausiu pasaulio valiutu, kurio statusas prilygo JAV doleriui.

Pasauliui žengiant i XXI a., europieciai turi kartu spresti globalizacijos iškeltus uždavinius. Perversma sukeliancios naujos technologijos ir interneto netiketas isiveržimas iš pagrindu keicia pasaulio ekonomika. Tokie didžiuliai ekonominiai pokyciai atneša socialini samyši ir kulturini šoka.

2000 m. kova Lisabonoje susitikusi Europos Vadovu Taryba patvirtino išsamia ES ekonomikos modernizavimo strategija, suteikiancia ES galimybe konkuruoti pasaulio rinkoje su kitais svarbiais dalyviais, pavyzdžiui, JAV ir naujomis pramoninemis šalimis. Lisabonos strategija siekia atverti konkurencijai visus ekonomikos sektorius, skatinti inovacijas ir verslo investicijas, modernizuoti Europos švietimo sistemas taip, kad jos tenkintu informacines visuomenes poreikius.

Nedarbas ir didejancios išlaidos pensijoms daro nuolatini spaudima valstybiu nariu ekonomikoms, todel butina kuo skubiau imtis konkreciu reformu. ES pilieciai vis dažniau kreipiasi i vyriausybes prašydami surasti tokiu problemu sprendimus.

Vos tik Europos Sajungai išaugus iki 15 valstybiu nariu, i jos duris pasibelde dar 12 valstybiu. Dešimtojo dešimtmecio viduryje narystes prašymus pateike buvusios sovietinio bloko šalys (Bulgarija, Cekijos Respublika, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija), trys Baltijos respublikos, kažkada iejusios i Tarybu Sajungos sudeti, (Estija, Latvija ir Lietuva), viena iš buvusiu Jugoslavijos respubliku (Slovenija) ir dvi Viduržemio juros regiono valstybes (Kipras ir Malta).

ES džiaugsmingai sutiko galimybe stabilizuoti Europos žemyna ir suteikti proga Europos jaunoms demokratijoms pasinaudoti žemyno susivienijimo pranašumais. Stojimo derybos su šalimis kandidatemis prasidejo 1997 m. gruodi Liuksemburge ir 1999 m. gruodi Helsinkyje. Sajungos laukia pati didžiausia jos istorijoje pletra. Derybos su dešimt valstybiu kandidaciu buvo sekmingai užbaigtos 2002 m. gruodžio 13 d. Kopenhagoje. 2004 m. Europos Sajunga sudarys 25 valstybes nares, o ateityje, prisijungus dar kitoms šalims, ji dar labiau išaugs.

Daugiau kaip penkiasdešimt integracijos metu labai pakeite Europos istorija ir europieciu mentaliteta. Valstybiu nariu vyriausybes, nepaisant ju politinio atspalvio, žino, kad absoliutaus nacionalinio suverenumo laikotarpis baigesi ir kad tik suvienydamos jegas ir siekdamos „nuo šiol bendro likimo“ (citata iš EAPB sutarties) ju daug amžiu egzistuojancios tautos gales siekti ekonomines ir socialines pažangos bei neprarasti itakos pasaulyje.

Integracijai pavyko iveikti šimtmeciais tarp Europos valstybiu tvyrojusi priešiškuma.
Pranašumo jausma ir tarptautiniu nesutarimu sprendima pasinaudojant jega pakeite darbo išvien – Bendrijos metodas. Šis nacionalinius ir bendrus interesus derinantis, nacionaline ivairove gerbiantis ir Sajungos tapatybe formuojantis metodas niekada nepraras savo vertes. Šaltojo karo laikotarpiu jis padejo susitelkti Europos demokratinems ir laisve mylincioms šalims. Rytu ir Vakaru antagonizmo pabaiga ir politinis bei ekonominis žemyno susivienijimas yra pergale Europos dvasiai – tokiai, kokios europieciams dabar reikia labiau nei bet kada anksciau.

Europos Sajunga – tai europieciu vertybes atspindintis atsakymas globalizacijos iškeltiems uždaviniams. Maža to, ES – geriausias laisvos ir taikios ateities garantas.

Pletra

Istorinis aukšciausio lygio susitikimas Kopenhagoje

2002 m. gruodžio 13 d. Kopenhagoje Europos Vadovu Taryba ženge viena iš savo svarbiausiu žingsniu Europos susivienijimo istorijoje. Ji nusprende 2004 m. gegužes 1 d. i ES priimti dar 10 valstybiu.

Šis sprendimas leido Europos Sajungai ne tik padidinti savo teritorija ir gyventoju skaiciu, bet ir padeti taška žemyno padalijime – nesantaikoje, kuri nuo 1945 m. skyre laisva ir komunistini pasaulius. Taigi ši, penktoji, ES pletra turi ne tik politine, bet ir moraline prasme.

Ne tik geografiškai, bet ir kulturos, istorijos ir siekiu prasme busimosios nares – Cekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovenija ir Vengrija – yra neabejotinai europietiškos. Prisijungdamos prie Europos Sajungos, jos prisijungia prie demokratiškos Europos šeimos ir prie didelio ES steigeju projekto. 2003 m. balandžio 16 d. Atenuose pasirašytos stojimo sutartys suteikia teise nauju valstybiu nariu pilieciams 2004 m. birželi vyksianciuose Europos Parlamento rinkimuose balsuoti ir buti renkamiems tokiomis pat salygomis kaip ir visiems ES pilieciams.

Ilgas kelias i naryste ES

Šios pletros pradžia yra 1989 m., kai buvo nugriauta Berlyno siena ir panaikinta „geležine uždanga“. ES greitai parenge finansines paramos programa „Phare“, skirta jaunu demokratiju ekonomikos atstatymui ir pagalbai vykdant politines reformas. 1993 m. birželio 22 d. Kopenhagoje Europos Vadovu Taryba pirma karta pareiške, kad „tos asocijuotosios [Vidurio ir Rytu] Europos šalys, kurios to nori, gales tapti Europos Sajungos naremis“.

Europos Vadovu Taryba nustate tris pagrindinius stojimo i ES kriterijus, kuriuos šalys kandidates privalo ivykdyti iki stojimo.

• Pirmasis – politinis kriterijus: šalys kandidates privalo tureti stabilias institucijas, garantuojancias demokratija, istatymu viršenybe, žmogaus teises, pagarba nacionalinems mažumoms ir ju apsauga.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2533 žodžiai iš 8433 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.