[pic]
[pic]
Sudarė: Asta Dvilevičiūtė2005
-2-
Lietuva ir Europos taryba šiandienEuropos Tarybos veiklos sritis – Europos teisinio bendradarbiavimo
organizavimas: konvencijų kūrimas ir jų vykdymo priežiūra, siekis
užtikrinti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją, teisėtumo viršenybę,
įvairūs bendri projektai. Pagrindinis jos tikslas – siekti Europos
vienybės. Konvencijos pakeičia šimtus dvišalių sutarčių, taigi ET teisinė
sistema supaprastina Europos valstybių bendradarbiavimą.
ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yra
suformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje.
Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogaus
teisių apsaugos konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europos
kultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos konvencija
dėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėl
korupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbų
chartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbos
baudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai parodo
Europos Tarybos interesų įvairovę.
Per 50 metų Europos Taryba žymiai pasikeitė. 1989 metais Europos Taryboje
buvo 23 nariai. Dauguma valstybių buvo panašiai išsivysčiusios, laikėsi
nusistovėjusių demokratijos ir žmogaus teisių standartų. Nusistovėjęs
bendradarbiavimas reikalavo nedidelių finansinių išteklių.
Padėtis pradėjo keistis po Berlyno sienos sugriovimo. Vidurio, vėliau ir
Rytų Europos šalys, siekė ET narystės. Ne visose iš jų žmogaus teisių
apsaugos standartai buvo tokie aukšti kaip išsivysčiusių demokratijų.
Iškilo dilema: ar siekiant Europos vienybės priimti ne visai brandžios
demokratijos šalis, ar išlaikyti aukštus reikalavimus ir laukti, kol
kandidatės pasikeis. Buvo nuspręsta priimti kandidates anksčiau, bet joms
Ministrų Komitetas taikytų monitoringo procedūrą, t. y. stebėtų, koks bus
progresas joms jau įstojus pagal atskiras monitoringo temas. Pagal
monitoringo rezultatus būtų atitinkamai pritaikytos ET paramos programos.
Svarbu, kad siekiant lygybės, Ministrų Komiteto monitoringas vienodai
taikomas visoms narėms.
Nuo 1990 metų į ET buvo palaipsniui priimtos beveik visos Vidurio ir Rytų
Europos šalys. Taigi ET teko susidurti su naujais konfliktais ir
politiniais pasikeitimais. Pastarąjį dešimtmetį ET pradėjo veikti kaip
demokratijos vystymo institucija. Kai kurioms šalims reikia ET pagalbos
kuriant demokratijos institucijas, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą.
Šioms pagalbos programos reikalauja papildomų finansinių išteklių. Šiuo
atžvilgiu ET pradėjo veikti kaip tarptautinė demokratijos vystymo
institucija.
Naujai priimtose šalyse – narėse vyksta esminės ekonominės ir politinės
reformos. Jų sąlygoti ekonominiai rezultatai nėra pakankami. Kadangi
finansiniai įnašai į ET biudžetą yra skaičiuojami BVP pagrindu, naujai
priimtų šalių – narių įnašai neatitinka jų realių poreikių. Palaipsniui ET
paramos galimybės tampa vis labiau ribotos.
Keletas senesnių ET narių laikosi nuomonės, kad biudžetas negali būti
neribotai didinamas (labiau nei leidžia metinis infliacijos lygis).
Papildomi ištekliai šalių – narių poreikių įgyvendinimui turi atsirasti
išskiriant prioritetines veiklos sritis. Tuo pačiu siaurinamos ET
programos, pradeda trūkti lėšų Europos žmogaus teisių teismo veiklai.
Svarbus naujas faktorius – kai kurias ET programas papildomai finansuoja
Europos komisija. Bendrajai rinkai plėtotis padeda domokratinis stabilumas,
kurį Europoje užtikrina Europos Taryba. Akivaizdu, kad sinergetinis efektas
tarp ET ir ES padės geriau vystytis ne tik šioms dviem organizacijoms, bet
ir naujoms demokratijoms.
Plečiantis ET, stiprėja ir jos politinis vaidmuo. Aktyviai siekiama,
pasitelkiant Venecijos Komisijos ekspertus, padėti narėms išspręsti jų
konfliktų priežastis, konstitucines problemas. Per pastarąjį dešimtmetį ET
žymiai prisidėjo prie Europos demokratinio saugumo ir stabilumo stiprinimo,
padėdama įgyvendinti reformas ir šalių – narių įsipareigojimus.
Šiuo metu jau aišku, kiek dar plėsis Europos Taryba. Tai daugiau ar mažiau
atitinka geografines Europos ribas. Dabar yra likusios keturios
potencialios kandidatės – Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Jugoslavijos
Federacinė Respublika ir Monakas, kurios, tikimasi, taps ET narėmis
ateityje. Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas atidžiai stebi
progresą šiose šalyse.
Sakoma, kad ET poveikis jaučiamas ne tik Europos žemyne. Ministrų Komitete
ir Parlamentinėje Asamblėjoje yra stebėtojų iš kitų šalių. Prie daugelio
konvencijų bei dalinių susitarimų gali prisijungti šalys, kurios nėra ET
narės. Vyksta intensyvus dialogas su JAV. Kiti pasaulio regionai taip pat
galėtų pritaikyti pozityvią ET patirtį.
Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę.