Europos sąjungos institucinė sandara
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos institucinė sandara

Europos Sąjungos institucinė sandara. Europos bendros užsienio ir saugumo politikos formavimasis. ES valstybių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse („Šengeno“ erdvės problemos)

TURINYS

Įvadas 3

Europos Sąjunga 3

Europos Sąjungos sutartis 3

ES organai (įstaigos) 4

Europos Sąjungos institucinė sandara 5

Europos bendros užsienio ir saugumo politikos formavimasis 6

Bendra užsienio politika 7

Bendra saugumo politika 8

BUSP struktūra 8

ES valstybių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse („Šengeno“ erdvės problemos) 9

Šengenas: eros be sienų pradžia 9

Šengeno erdvė 10

NAUDOTA LITERATŪRA: 11

Įvadas

Europos Sąjunga

1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas – nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių.

Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą.

Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes joje galioja šie principai :

 ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą;

 įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;

 demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai.

Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų.

Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad:

 po šimtmečius trukusių ginkluotų konfliktų ji užtikrino ilgalaikę taiką;

 siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį ar vietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas į vienuolika oficialių kalbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopai remiamos ir skatinamos.

Europos Sąjungos sutartis

Nuo 1993 11 01 įsigaliojusi Europos Sąjungos sutartis turi keturis svarbiausius principus: pilietybės, ekonominės, valiutinės ir politinės sąjungos.

Visi valstybių narių piliečiai yra ES piliečiai. Kiekvienas sąjungos pilietis gali laisvai judėti ir apsistoti bet kurioje ES šalyje.

Ekonominė sąjunga numato plačią ūkinę integraciją. Ministrų Taryba peržiūri ekonominės plėtros direktyvas kiekvienoje valstybėje – narėje ir visoje ES. Mastrichto sutartyje buvo numatytos ir konkrečios skaitmeninės optimalios išraiškos; infliacijos lygis neviršijantis 3 % per metus, visuminis įsiskolinimas ne daugiau kaip 60 % nuo bendro nacionalinio produkto (BNP), biudžeto deficitas neviršijantis 3 % nuo BNP.

Valiutinė sąjunga numato vieningą valiutinę politiką. Turėtų būti įvesta vieninga valiuta ekiu bei įkurtas Europos centrinis bankas.

Politinę sąjungą sudaro bendra užsienio ir saugumo politika (CFSP – Common Foreign and Security Policy), kuri apima bendrą gynybos politiką, ESBO (iki 1995 ESBK) procesą, nusiginklavimą ir nusiginklavimo kontrolę Europoje, ekonominės apsaugos priemones. Bendra teisėtvarkos ir vidaus politika apima imigracijos, prieglobsčio, vizų, narkotikų prekybos kontrolės ir kitus klausimus. Įkurta Europos policijos tarnyba EUROPOL.

1995 m. sausio mėn. 1 d. prie dvylikos ES narių prisijungė Austrija, Suomija ir Švedija. Šis trejetukas padidino ES gyventojų skaičių šešiais, BVP (BNP) septyniais, teritoriją net dvidešimt septyniais procentais.

Viena iš lemiančių ES (EEB) narystės sąlygų yra demokratijos principas. Graikija, Ispanija ir Portugalija galėjo tapti EEB narėmis tik panaikinus karinius ir panašaus tipo režimus šiose šalyse.

ES organai (įstaigos)

EUROPOS KOMISIJA yra ES įstatymų vykdomoji valdžia. Komisijai priskiriamos iniciatyvos ( per potvarkius ir direktyvas ), vykdymo ir kontrolės funkcijos. Pažeidusiai įstatymus valstybei – narei komisija gali uždėti sankcijas ir perduoti Europos tribunolui.

Europos Komisiją sudaro 20 komisarų, skiriamų ketveriems metams. Kiekvienas komisaras yra nepriklausomas nuo savo šalies vyriausybės, nors šios juos ir skiria. Penkios didžiosios šalys – Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Ispanija skiria po du, likusios dešimt – po vieną komisarą. Pagrindinės komisijos darbo kalbos yra anglų, prancūzų ir vokiečių, bet oficialūs dokumentai yra verčiami į visų valstybių – narių kalbas. 1985-1994m. Europos Komisijos pirmininku buvo prancūzas Žakas Deloras (Jacques Delors ), nuo 1995m. pradžios juo tapo buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Žakas Santeras (Jacques Santer). Europos Komisijos būstinė yra Briuselyje.

MINISTRŲ TARYBA yra sprendžiamasis ES organas,

kuriame nagrinėjama ir derinama įstatymų leidyba. Kiekviena valstybė – narė Briuselyje turi nuolatinę atstovybę, kur dirba atitinkamų ministerijų diplomatai ir valdininkai iš gimtųjų kraštų. Šių atstovybių vadovai kartą per savaitę susitinka nuolatinių atstovų komitete.

,,Balsai valstybėms narėms skiriami proporcingai jų gyventojų skaičiui. Iš 87 balsų Vokietijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai tenka po 10, Ispanijai 8, Olandijai, Graikijai, Belgijai ir Portugalijai po 5, Švedijai ir Austrijai po 4, Danijai, Suomijai ir Airijai po 3, Liuksemburgui 2.Jokia atskira šalis negali blokuoti pasiūlymo ir įstatymo projekto.”

Pirmininkavimas Ministrų Taryboje (paprastai tai vadinama pirmininkavimu Europos Sąjungoje) vyksta rotaciniu principu – kiekviena valstybė narė šešis mėnesius pirmininkauja. Ministrų Tarybos būstinė yra Briuselyje.

Ministrų Taryba priima sprendimus kvalifikuotos balsų daugumos principu.

Prezidentaujančios šalies ministrai pirmininkauja Tarybos susirinkimuose.

EUROPOS PARLAMENTAS dažnai vadinamas Europos tautų demokratiniu balsu. Jis kontroliuoja Europos Komisijos veiklą, tvirtina Europos Sąjungos biudžetą, vykdo įstatymų leidybos priežiūrą. Europos Parlamentas turi teisę atšaukti Europos Komisijos įgaliojimus, tačiau nė karto šia teise nepasinaudojo.

Parlamento nariai renkami penkeriems metams.,, Paskutiniai rinkimai įvyko 1994m. 5667 parlamento vietos pasiskirstė taip: Vokietija 99, Prancūzija, Italija ir Didžioji Britanija po 87, Ispanija 664, Nyderlandai 31, Belgija, Graikija ir Portugalija po 25, Danija 16, Airija 15, Liuksemburgas 6. Naujai įstojusioms šalims teko 59 vietos: Švedijai 22, Austrijai 21, Suomijai 16. Taigi naująjį Europos Parlamentą sudaro 626 parlamentarai.” 3 Europos Parlamento nariai yra susiskirstę ne pagal valstybinę priklausomybę, bet pagal politines grupes, pvz.: Socialistų frakcija, Žaliųjų frakcija, Krikščionių demokratų frakcija. Tad nacionalinės politinės partijos turi galimybę užmegzti politinius ryšius su kitų šalių bendraminčiais politiniais judėjimais ir kurti tikruosius transnacionalinius politinius sąjūdžius.

Parlamento nuolatiniai komitetai ir parlamento biurai yra Briuselyje. Europos Parlamento sesijos vyksta kas mėnesį Prancūzijos mieste Strasbūre. Europos Parlamento sekretoriato būstinė yra Liuksemburge.

Sprendimų priėmimo procesas:

1. ES įstatymus inicijuoja Europos Komisija, Europos Parlamento arba Ministrų Tarybos prašymu.

2. Pasiūlymai yra svarstomi Ministrų Taryboje ir tuomet siunčiami į Europos parlamentą. Čia jie patenka į atitinkamus komitetus, kur yra taisomi ir yra balsuojama. Tik tada ataskaitos yra pateikiamos planiniam posėdžiui Strasbūre.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1098 žodžiai iš 3656 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.