Europos sąjungos institucinė sandara1
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos institucinė sandara1

1121

TURINYS

Įvadas 3

Europos parlamentas 4

Europos Sąjungos Taryba 6

Europos Komisija 8

Teisingumo teismas 9

Europos Audito rūmai 11

Išvados 13

Literatūra 14

ĮVADAS

ES nėra federacija, kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija, kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos „valstybės narės“) telkia savo suverenitetą, kad įgytų galią ir pasaulinę įtaką, kurios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.

Nuo tradicinių tarptautinių organizacijų ES skiriasi unikalia institucine struktūra. Pritardamos Europos sutartims, valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja nacionaliniams ir bendriems interesams. Šios institucijos papildo viena kitą ir atlieka tam tikrą vaidmenį priimant sprendimus.

Šio referato tikslas – supažindinti su ES institucine sandara, siekkiant šio tikslo iškeliami tokie uždaviniai:

 Supažindinti su Europos parlamento veikla, sandara bei funkcijomis;

 Supažindinti su Europos Sąjungos Tarybos veikla, sandara bei funkcijomis;

 Supažindinti su Europos Komisijos veikla, sandara bei funkcijomis;

 Supažindinti su Europos Teisingumo Teismo veikla, sandara bei funkcijomis;

 Supažindinti su Europos Audito rūmų veikla, sandara bei funkcijomis.

EUROPOS PARLAMENTAS

Europos Parlamentas yra posėdžiaujanti ir viešai sprendimus priimanti institucija. Jo sprendimai, nuomonės ir svarstymai spausdinami Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje.

Europos Parlamento rūmuose jo nariai yra susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Šiuo metu Europos Parlamente yra septynios frakcijos ir nepriklausomi nariai. Beje, parlamentarai dirba parlamentiniuose komitetuose ir delegacijose – ten jie užima pagrindinių arba pakaitinių narių pareigas.

Europos Parlamento nariai kiekvieną mėnesį Strasbūre susirenka į vienos savaitės plenarinę sesiją. Beje, keletas papildomų dvidienių sesijų vyksta Briuselyje. Generalinis sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge.

Kiekvieną mėnesį Europos Parlamento nariai dalyvauja po dvi savaites vykstančiuose parlamentinių komitetų posėdžiuose Briuselyje. Trečioji savaitė skiriama frakcijų susitikimams.

Vertėjų žodžiu ir raštu dėka Parlamento darbe vartojamos visos oficialiosios Sąjungos kalbos: anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

Dabar Parlamentą sudaro 732 nariai. Remiantis Europos Konstitucija, narių skaičius negali būti didesnis negu 750.

Nuo 1979 m. kas penkeri metai Europos Parlamento nariai yra renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus; yra taikoma arba proporcinio atstovavimo sistema regioniniu (Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir nacionaliniu (Austrijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir kt.) pagrindu, arba mišri sistema (Vokietijoje). Belgijoje, Graikijoje ir Liuksemburge balsuoti yra privaloma. Visur taikomos bendrosios demokratinės taisyklės, t.y., teisė balsuoti sukakus 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas.

1993 m. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gyvenantis kitoje Sąjungos valstybėje, gali balsuoti arba būti kandidatu per rinkimus toje valstybėje, kurioje jis gyvena.

2004 m. Josep Borrel Fontelles buvo išrinktas Europos Parlamento prezidentu.

Vietų skaičius pagal valstybes:

1999-2004 2004-2007 2007-2009

Belgija 25 24 24

Bulgarija – – 18

Kipras – 6 6

Čekija – 24 24

Danija 16 14 14

Vokietija 99 99 99

Graikija 25 24 24

Ispanija 64 54 54

Estija – 6 6

Prancūzija 87 78 78

Vengrija – 24 24

Airija 15 13 13

Italija 87 78 78

Latvija – 9 9

Lietuva – 13 13

Liuksemburgas 6 6 6

Malta – 5 5

Nyderlandai 31 27 27

Austrija 21 18 18

Lenkija – 54 54

Portugalija 25 24 24

Rumunija – – 36

Slovakija – 14 14

Slovėnija – 7 7

Suomija 16 14 14

Švedija 22 19 19

Jungtinė Karalystė 87 78 78

IŠ VISO 626 732 786

Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:

1. Jis kartu su Taryba naudojasi teisės aktų leidimo galia. Tai, kad jis yra tiesiogiai renkamas, padeda užtikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.

2. Jis vykdo visų ES institucijų, svarbiausia, Komisijos, demokratinę kontrolę. Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija.

3. Kartu su Taryba jam priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudžetą, todėl jis turi įtakos ES išlaidoms. Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudžetą.

Kaip ir visi parlamentai, Europos Parlamentas turi trejopus svarbiausius įgaliojimus: leisti įstatymus, valdyti biudžetą ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Europos Konstitucija taip pat patvirtina ir sustiprina šį trejopą vaidmenį.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdžiuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą.

Kurie ministrai vyksta į kokius posėdžius, tai priklauso nuo klausimų, įrašytų į jų
darbotvarkę. Jei, pavyzdžiui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausimus, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama „Aplinkos taryba“.

ES santykiai su visu kitu pasauliu yra aptariami Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje. Bet ši Taryba yra atsakinga ir už bendruosius politikos klausimus, dėl to jos posėdžiuose dalyvauja tas ministras ar valstybės sekretorius, kuriuos parenka kiekviena vyriausybė.

Iš viso yra devyneriopos Tarybos: Bendrųjų reikalų ir išorės santykių; Ekonomikos ir finansų (ECOFIN); Teisingumo ir vidaus reikalų; Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų; Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir mokslinių tyrimų); Transporto, telekomunikacijų ir energetikos; Žemės ūkio ir žuvininkystės; Aplinkos; Švietimo, jaunimo ir kultūros.

Nepaisant to, Taryba išlieka viena institucija.

Kiekvienas Tarybos darbe dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus. Be to, kiekvienas ministras Taryboje yra atskaitingas savo valstybės parlamentui ir piliečiams, kuriems tas parlamentas atstovauja. Tai užtikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą.

Taryba turi šiuos įgaliojimus:

1. Priimti ES teisės aktus. Daugelyje sričių ji juos priima kartu su Europos Parlamentu;

2. Koordinuoti valstybių narių bendras ekonomikos politikos kryptis;

3. Sudaryti ES tarptautinius susitarimus su viena ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų;

4. Kartu su Europos Parlamentu tvirtinti ES biudžetą;

5. Pagal Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nustatytas gaires plėtoti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP).

6. Koordinuoti valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

Europos Sąjungos Tarybai paeiliui pirmininkauja kiekviena valstybė narė.

Pagal iš anksto nustatytą tvarką Tarybai paeiliui po šešis mėnesius (nuo sausio iki birželio mėn. ir nuo liepos iki gruodžio mėn.) pirmininkauja kiekviena valstybė narė.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė vaidina esminį vaidmenį organizuojant šios institucijos darbą, ypač skatinant teisinių ir politinių sprendimų priėmimo procesą. Ji yra įgaliota organizuoti visus posėdžius, tarp jų ir daugumos darbo grupių, ir jiems pirmininkauti, taip pat pasiekti kompromisus.

Norėdama naujoms valstybėms narėms suteikti laiko pirmininkavimui pasirengti, 2002 m. spalį Briuselyje vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino rotacijos tvarką iki 2006 m. pabaigos. Ne vėliau kaip 2005 m. gegužės 1 d. Taryba priims sprendimą dėl pirmininkavimo 2007 ir vėlesniais metais.

Rotacinė pirmininkavimo tvarka: 2004 sausio – birželio mėn. – Airija; 2004 liepos – gruodžio mėn. – Nyderlandai; 2005 sausio – birželio mėn. – Liuksemburgas; 2005 liepos – gruodžio mėn.- Jungtinė Karalystė; 2006 sausio – birželio mėn. – Austrija; 2006 liepos – gruodžio mėn.– Suomija.

Pirmininkaujančiai valstybei padeda Generalinis sekretoriatas, kuris rengia ir visais lygmenimis užtikrina sklandų Tarybos darbą.

1999 m. Tarybos generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas Javieras Solana. Jis taip pat yra vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir, eidamas šias pareigas, padeda Tarybai rengti politinius sprendimus ir juos įgyvendinti. Jis taip pat Tarybos vardu dalyvauja politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Generaliniam sekretoriui padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kuris yra atsakingas už vadovavimą Generaliniam sekretoriatui.

Sprendimai Taryboje yra priimami balsavimu. Kuo daugiau yra valstybės gyventojų, tuo daugiau balsų ji turi. Bet balsų skaičius nėra tiksliai proporcingas, jis yra priderintas palankiai mažiau gyventojų turinčioms valstybėms.

Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. kiekvienos valstybės balsai skaičiuojami taip: Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė – 29; Ispanija ir Lenkija – 27; Nyderlandai – 13; Belgija, Čekijos Respublika, Graikija, Vengrija ir Portugalija – 12; Austrija ir Švedija – 10; Danija, Airija, Lietuva, Slovakija ir Suomija – 7; Kipras, Estija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovėnija – 4; Malta – 3. Iš viso 321 balsas.

EUROPOS KOMISIJA

Komisija yra politiniu atžvilgiu nepriklausoma institucija, atstovaujanti visos ES interesams ir juos palaikanti. Tai yra ES institucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.

Kaip ir Parlamentas bei Taryba, Europos Komisija buvo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtyje pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis.

Komisijos nariai yra ėję aukštas politines pareigas savo kilmės valstybėse, o daugelis yra buvę ministrais, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti paisydami visos Sąjungos interesų ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų.

Nauja Komisija tvirtinama kas 5 m., per 6 mėn. nuo Europos Parlamento rinkimų, tokia tvarka:

 Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, kas turėtų būti skiriamas naujuoju Komisijos pirmininku.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1396 žodžiai iš 2789 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.