TURINYS
Įvadas 3
Europos parlamentas 4
Europos Sąjungos Taryba 6
Europos Komisija 8
Teisingumo teismas 9
Europos Audito rūmai 11
Išvados 13
Literatūra 14
ĮVADAS
ES nėra federacija, kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija, kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos „valstybės narės“) telkia savo suverenitetą, kad įgytų galią ir pasaulinę įtaką, kurios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.
Nuo tradicinių tarptautinių organizacijų ES skiriasi unikalia institucine struktūra. Pritardamos Europos sutartims, valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja nacionaliniams ir bendriems interesams. Šios institucijos papildo viena kitą ir atlieka tam tikrą vaidmenį priimant sprendimus.
Šio referato tikslas – supažindinti su ES institucine sandara, siekkiant šio tikslo iškeliami tokie uždaviniai:
Supažindinti su Europos parlamento veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Sąjungos Tarybos veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Komisijos veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Teisingumo Teismo veikla, sandara bei funkcijomis;
Supažindinti su Europos Audito rūmų veikla, sandara bei funkcijomis.
EUROPOS PARLAMENTAS
Europos Parlamentas yra posėdžiaujanti ir viešai sprendimus priimanti institucija. Jo sprendimai, nuomonės ir svarstymai spausdinami Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje.
Europos Parlamento rūmuose jo nariai yra susiskirstę ne pagal nacionalines delegacijas, o pagal politines frakcijas. Šiuo metu Europos Parlamente yra septynios frakcijos ir nepriklausomi nariai. Beje, parlamentarai dirba parlamentiniuose komitetuose ir delegacijose – ten jie užima pagrindinių arba pakaitinių narių pareigas.
Europos Parlamento nariai kiekvieną mėnesį Strasbūre susirenka į vienos savaitės plenarinę sesiją. Beje, keletas papildomų dvidienių sesijų vyksta Briuselyje. Generalinis sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge.
Kiekvieną mėnesį Europos Parlamento nariai dalyvauja po dvi savaites vykstančiuose parlamentinių komitetų posėdžiuose Briuselyje. Trečioji savaitė skiriama frakcijų susitikimams.
Vertėjų žodžiu ir raštu dėka Parlamento darbe vartojamos visos oficialiosios Sąjungos kalbos: anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
Dabar Parlamentą sudaro 732 nariai. Remiantis Europos Konstitucija, narių skaičius negali būti didesnis negu 750.
Nuo 1979 m. kas penkeri metai Europos Parlamento nariai yra renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus; yra taikoma arba proporcinio atstovavimo sistema regioniniu (Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir nacionaliniu (Austrijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir kt.) pagrindu, arba mišri sistema (Vokietijoje). Belgijoje, Graikijoje ir Liuksemburge balsuoti yra privaloma. Visur taikomos bendrosios demokratinės taisyklės, t.y., teisė balsuoti sukakus 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas.
1993 m. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gyvenantis kitoje Sąjungos valstybėje, gali balsuoti arba būti kandidatu per rinkimus toje valstybėje, kurioje jis gyvena.
2004 m. Josep Borrel Fontelles buvo išrinktas Europos Parlamento prezidentu.
Vietų skaičius pagal valstybes:
1999-2004 2004-2007 2007-2009
Belgija 25 24 24
Bulgarija – – 18
Kipras – 6 6
Čekija – 24 24
Danija 16 14 14
Vokietija 99 99 99
Graikija 25 24 24
Ispanija 64 54 54
Estija – 6 6
Prancūzija 87 78 78
Vengrija – 24 24
Airija 15 13 13
Italija 87 78 78
Latvija – 9 9
Lietuva – 13 13
Liuksemburgas 6 6 6
Malta – 5 5
Nyderlandai 31 27 27
Austrija 21 18 18
Lenkija – 54 54
Portugalija 25 24 24
Rumunija – – 36
Slovakija – 14 14
Slovėnija – 7 7
Suomija 16 14 14
Švedija 22 19 19
Jungtinė Karalystė 87 78 78
IŠ VISO 626 732 786
Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:
1. Jis kartu su Taryba naudojasi teisės aktų leidimo galia. Tai, kad jis yra tiesiogiai renkamas, padeda užtikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.
2. Jis vykdo visų ES institucijų, svarbiausia, Komisijos, demokratinę kontrolę. Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija.
3. Kartu su Taryba jam priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudžetą, todėl jis turi įtakos ES išlaidoms. Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudžetą.
Kaip ir visi parlamentai, Europos Parlamentas turi trejopus svarbiausius įgaliojimus: leisti įstatymus, valdyti biudžetą ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Europos Konstitucija taip pat patvirtina ir sustiprina šį trejopą vaidmenį.
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdžiuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą.
Kurie ministrai vyksta į kokius posėdžius, tai priklauso nuo klausimų, įrašytų į jų
darbotvarkę. Jei, pavyzdžiui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausimus, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama „Aplinkos taryba“.
ES santykiai su visu kitu pasauliu yra aptariami Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje. Bet ši Taryba yra atsakinga ir už bendruosius politikos klausimus, dėl to jos posėdžiuose dalyvauja tas ministras ar valstybės sekretorius, kuriuos parenka kiekviena vyriausybė.
Iš viso yra devyneriopos Tarybos: Bendrųjų reikalų ir išorės santykių; Ekonomikos ir finansų (ECOFIN); Teisingumo ir vidaus reikalų; Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų; Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir mokslinių tyrimų); Transporto, telekomunikacijų ir energetikos; Žemės ūkio ir žuvininkystės; Aplinkos; Švietimo, jaunimo ir kultūros.
Nepaisant to, Taryba išlieka viena institucija.
Kiekvienas Tarybos darbe dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus. Be to, kiekvienas ministras Taryboje yra atskaitingas savo valstybės parlamentui ir piliečiams, kuriems tas parlamentas atstovauja. Tai užtikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą.