Europos sąjungos integracija
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos integracija

EU integracija

TURINYS

ĮŽANGA…………………………………………………………………………………………………3

1. EUROPOS BENDRIJOS KŪRIMAS ………………………………………………….5

1.1 PRADINIS KŪRIMOSI ETAPAS 1945 – 1949 m………………………………..5

1.2 GALUTINIS EUROPOS BENDRIJOS ETAPAS 1950 – 1992………………8

2.LAISVAS ASMENŲ (DARBO JĖGOS) JUDĖJIMAS…………………………….13

3. LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS…………………………………………………………15

4. EUROPOS SĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA……………………18

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………….21

ĮŽANGA

Dar prieš Europos Bendrijos įkūrimą ir jos peraugimą į Europos Sąjungą galime aptikti įvairių minties sukurti suvienytą Eu¬ropos valstybių bendriją politinių išraiškų. Mėginta sudaryti sąjungą hegemonijos dėka ir jėga. Po skaudžios Pirmojo pa¬saulinio karo pamokos buvo kalbama apie tai¬kią, savo noru įstojusių ir lygiateisiais pagrin¬dais gyvuojančių valstybių bendriją. 1923 m., Austrijos europietiškojo judė¬jimo pradininkas bei vadovas grafas Kaudenhovas Kalergis (Coudenhove Kalergi) kvietė sukurti Jungtines Europos valstijas, motyvuodamas tokiais pavyzdžiais, kaip sėk¬mingas Šveicarijos sąjungos paskelbimas 1848 m., Vokietijos imperijos sukūrimas 1871 m. ir visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų ne¬priklausomybės paskelbimas 1776m.

1929 m. rugsėjo 5 d. garsioje kalboje, pasakytoje Že¬nevoje vykusioje Tautų Sąjungos asamblė¬joje, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Aristidas Brianas (Aristide Briand), remiamas Vokietijos kolegos Gustavo Štresemano (Gustav Stresemann), pasiūlė Tautų Sąjungoje sukurti Europos Sąjungą. Tačiau tuo buvo sie¬kiama tik glaudesnio Europos valstybių ben¬dradarbiavimo, neliečiant jų nacionalinio su¬vereniteto.

Bet taikaus vienijimosi pastangas užgožė tuomet vyravusios nacionalizmo bei impe¬rializmo apraiškos. Tiktai karui dar kartą nuniokojus Europą, iš tikrųjų buvo suvokta ir įvertinta nuolatinio tautų varžymosi be¬prasmiškumas.

Visiškas Europos nusilpimas, ekonominis ir po¬litinis suirimas užleido vietą naujiems pra¬dams ir leido imtis daug radikalesnių Euro¬pos pertvarkymo priemonių. Tolesni žings¬niai buvo paremti trimis pagrindiniais motyvais.

• Pirma, Europa suvokė savo silpnumą. Per konfliktus ir karus ji prarado nuo seno turėtą vyraujantį vaidmenį pasaulyje. Europos vietą užėmė dvi naujos supervalstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Tarybų Sąjunga, sutel¬kusios daug didesnę karinę, politinę bei eko¬nominę galią, nei išsibarsčiusios Europos valstybės.

• Antra, įsitikinimas kad amžinai turi būti panaikinta galimybė atnaujinti karinius kon¬fliktus. Išgyventa šiurpi patirtis dviejų pa¬saulinių karų, per kuriuos Europa buvo netik pagrindinis veikėjas, bet ir patyrė dau¬giausia nuostolių, tapo svarbiausiu visų po¬litinių veiksmų akstinu.

• Trečia, pagaliau buvo didžiulis noras sukurti geres¬nį, laisvesnį ir teisingesnį pasaulį, kuriame tarptautiniai santykiai būtų grindžiami visuotinai priimtais principais.

Apskritai pokario kelias į Europos suvie¬nijimą yra sudėtingas. Tuo pačiu metu ėmė kurtis daugybė įvairiausių, dažnai tarpu¬savyje mažai susijusių organizacijų, pavyz¬džiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija(OEEC), Vakarų Euro¬pos sąjunga (VES), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), Europos Taryba ir Europos Sąjunga, susiformavusi iš Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos atominės energetikos bendrijos ir Europos (Eko¬nominės) Bendrijos. Valstybių narių skaičius svyruoja nuo 10 Vakarų Europos sąjungoje iki 25 – Europos Taryboje.

1. EUROPOS BENDRIJOS KŪRIMAS

1.1 Pradinis kūrimosi etapas 1945-1949m.

Mes turime sukurti kai ką panašaus į Jungtines Europos Valstijas. Tik tada galėsime šimtams milijonų dirbančių žmonių sugrąžinti viltį apie geresnį gyvenimą. Tai pasiekti nesunku. Mums tereikia šimtų milijonų vyrų ir moterų pasiryžimo kovoti už teisybę ir tada mes būsime palaiminti

V. Čerčilis. Ciurichas 1948 m.

Europos suvienijimo idėja turėjo daug šalininkų tiek tarp kairiųjų, tiek tarp dešiniųjų. Ir vieni, ir kiti buvo įsitikinę, kad po dviejų Europos pilietinių karų žemyną galima atstatyti tik bendromis jėgomis. Europos valstybės, be jas skiriančių nesutarimų, turėjo daug bendrų interesų ir sie¬kių. Vis tvirtėjo įsitikinimas, kad šiuolaikiniame pasaulyje, ypač ekonomi¬kos ir prekybos srityse, maža nacionalinė valstybė kaip nepriklausomas vienetas jau nėra gyvybinga. XX a. pradžioje visos valstybės savo rinkas gynė muitais, nes vidinės rinkos sugebėdavo užtikrinti pakankamą ekono¬mini augimą. Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo naujos tendencijos. Bu¬vo prieita prie išvados, kad, norint užtikrinti socialinę – ekonominę pažangą, reikia pradėti kurti tarpnacionalines rinkas.

1946 m. Ciuriche Didžiosios Britanijos premjerministras V.Cerčilis pareiškė, jog būtina nauja iniciatyva, kuri padėtų Europos žemynui
užimti derama vietą kituose junginiuose. Europa, sakė jis, šiuo metu tik žaisliukas išorės jėgų rankose. Susivienijusi ji galėtų įveikti vidaus sunkumus ir vėl tapti jėga pasaulyje. V.Čerčilis savo kalboje pakvietė sukurti Jungtines Eu¬ropos Valstijas. Praėjus dviems metams po V.Čerčilio kalbos Ciuriche, 1948 m. gegužės mėnesį, Hagoje susirinko Europos judėjimo kongresas. kuriame dalyvavo daugiau nei 700 įvairių politinių grupuočių atstovų iš 15 šalių. Jame buvo suformuotas centrinis Europos susivienijimo komitetas,

Pokario laikotarpiu integracija buvo plėtojama trijose srityse: gyny¬binėje, politinėje ir ekonominėje (žr. 1 paveikslą). Didžiausią įtaką politi¬nei integracijai turėjo 1949 m. įkurta Europos Taryba, kuriai priklausė 10 Europos valstybių. Antrojo pasaulinio karo tragedija Europos tautas įtikino, kad reikia kurti laisvą, vieningą Europą, kur būtų gerbiami visų interesai. Valstybė, norinti tapti Europos Tarybos nare, turėjo pasižadėti laikytis de¬mokratijos, žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės principų. Šios vertybės turėjo atsispindėti nepriklausomų valstybių konstitucijose ir tapti pagrindiniais teisingos visuomenės principais. Šiuos principus būtina budriai saugoti, todėl Europos Taryba sudarė Europos žmogaus teisių konvenciją. Ši Konvencija skelbia teises laisves visiems, gyvenantiems valstybėse narėse ir garantuoja, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir Europos žmogaus teisių komisija (EŽTK) prižiūrės, kaip šių teisių laikomasi

Gynybinė sritis Ekonominė sritis

Politinė sritis

1 pav. Europos integracijos kryptys

Peržvelgus svarbiausius organizacijų, kurios pokario metais kūrėsi Europoje, tikslus, pradeda aiškėti jų paskirtis, pagal kurią organizacijas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

Pirmąją grupę sudaro transatlantinės orga¬nizacijos, išaugusios pokario metais, kai užsi¬mezgė glaudesni Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšiai. Kaip tik Jungtinių

Amerikos Valstijų iniciatyva 1948 m. Buvo įkurta pirmoji pokario Europos organizacija. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC, 16 valstybių, 1948 Paryžius), kuri buvo įkurta po to, kai JAV valstybės sekretorius George Marshall 1947m. pažadėjo Amerikos pagalbą ir pakvietė Europos valstybes vieningomis pastangomis atkurti ekonomiką (Maršalo projektas). 1949 m., buvo įkurta NATO – JAV, Kanados bei daugumos laisvų Europos valstybių karinis paktas. 1954 m. įkurta dar viena organizacija – Vakarų Europos sąjunga (VES), kuri turėjo stiprinti Europos šalių saugumo bendradarbiavimą. Ji išplėtė Briuselio sutartį (1948m.), kurią buvo pasirašę Didžioji Bri¬tanija, Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija, ir prijungė Vokietijos Federacinę Respubliką bei Italiją, o dar kiek vėliau ir Portugaliją, Ispaniją bei Graikiją. VES savanoriams suteikia galimybę artimiau bendradarbiauti saugumo ir gynybos klausimais, padeda joms šiose srityse formuoti Europos identitetą ir siekia, kad Europos valstybių nuomonė turėtų vis didesnę reikšmę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Pagrindinis antrosios organizacijų grupės bruožas tas, kad jos teikia galimybę kuo didesniam valstybių skaičiui tapti narėmis. Vienintelis apribojimas – kad jų veikla negali peržengti normalių tarptautinių organizacijų funkcionavimo ribų. Viena tokių organi¬zacijų yra Europos Taryba, įkurta 1949 m. kovo 5 d. politiniam bendradar¬biavimui skatinti. Jos įstatuose nėra užuo¬minų apie siekinius tapti federacija arba sąjunga, nenumatyta jokių galimybių jungti ar apriboti valstybių suverenitetą. Sprendimų priėmimo teisė priklauso tik Ministrų komi¬tetui, visi esminiai sprendimai turi būti pri¬imami vieningai, o tai reiškia, kad bet kuri valstybė gali pareikšti veto kaip Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Greta veikia Parla¬mentinė asamblėja, atliekanti vien pata¬riamąjį vaidmenį ir neturinti įstatymų leidimo teisės. Asamblėja gali tik teikti pasiūlymus ir rekomendacijas Ministrų komitetui. Nors vienam pasisakius prieš, bet kuris pasiūlymas gali būti atmestas, nes komitetas nėra at¬sakingas asamblėjai. Tačiau net ir Ministrų komiteto priimtą pasiūlymą dar turi ratifi¬kuoti valstybių parlamentai. Tik tada jis tampa įstatymu. Todėl Europos Taryba yra veikiau tarpvalstybinio bendradarbiavimo įrankis. Tačiau šios organizacijos indėlis į Europos vienybės ir solidarumo formavimą turėtų būti tinkamai įvertintas. Europos Taryba daug nuveikė vykdydama savo už¬duotį glaudžiau susieti Europos valstybes bei paskatinti sėkmingą jų ekonominę bei socialinę raidą. Europos Tarybos narių skaičius nuo 10 įkūrėjų išaugo iki 25 ( Di¬džioji Britanija, Prancūzija, Belgija, Olandi¬ja, Liuksemburgas, Italija, Airija, Danija, Norvegija ir Švedija, taip pat Graikija, Turki¬ja, Vokietijos Federacinė Respublika, Austri¬ja, Kipras, Šveicarija, Malta, Islandija, Portu¬galija, Ispanija, Lichtenšteinas, Suomija, San Marinas, Vengrija bei Lenkija). Europos Ta¬rybai padedant, buvo priimta nemaža ekono¬minių, kultūrinių, socialinių bei teisinių kon¬vencijų, iš kurių reikšmingiausia ir pla¬čiausiai žinoma yra 1950
lapkričio 4 d. patvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrin¬dinių laisvių gynimo konvencija. Ji ne tik nustatė praktinius minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus, privalomus visoms pa¬sirašiusioms valstybėms, bet ir sukūrė tei¬sinių priemonių sistemą, leidžiančią pagal konvenciją įkurtoms institucijoms – Europos žmogaus teisių ko¬misijai bei Europos žmogaus teisių teismui -pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus bet kurioje Europos Tarybos vals¬tybėje.

• Trečiąją organizacijų grupę sudaro Europos anglių ir plieno bendrija, Europos atominės energetikos bendrija bei Europos (Ekonomi¬nė) Bendrija. Teisiškai šios trys bendrijos ir toliau gyvuoja atskirai viena greta kitos. Žvelgiant iš politinių realijų taško, jas galima laikyti sąjunga. Bendrijų sukūrimą galima vadinti Europos Bendrijos pradžia. Svarbiausias naujas Europos Bendrijos bruožas, ly¬ginant su kitomis tarptautinėmis organiza¬cijomis, yra tai, kad jos nariai, siekdami su¬kurti bendrais ryšiais susietą, neišardomą organizacinę bei politinę sąjungą, paaukojo dalį savo nacionalinio suvereniteto.

Ši auka suteikė naujai Bendrijai jėgų ir įgaliojimų, kurie nepriklausė nuo valstybių narių, kuriais remiantis buvo galima priiminėti dokumentus, turinčius valstybės įstatymų galią.

Europos Bendrija sudaro branduolį Europos Sąjungos, sukurtos 1993m. lapkričio 1d. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai. Europos bendrija yra tobuliausias Europos integracijos pavyzdys.

1.2 Galutinis Europos Bendrijos etapas 1950-1992m.

Mes nekuriame valstybių koalicijų, mes vienijame žmones.

Ž.Mone.

Kertinis akmuo Europos Bendrijai buvo padėtas 1950 m. gegužės 9 d., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman) pateikė savo ir Žano Monė (Jean Monnet) parengtą planą (Šumano Deklaracija). Jame buvo numatoma Prancūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno pramonę padaryti pavaldžią jungti¬nei Vyriausiajai valdybai, kurios vadovau¬jama organizacija liktų atvira kiekvienai kitai Europos valstybei. Šiuo pasiūlymu siekta dviejų tikslų: viena, nebuvo prasmės kaustyti Vokietijos vienašališkais apribojimais, tačiau kita vertus, visiškai nepriklausoma Vokietija dar buvo suvokiama kaip potenciali grėsmė taikai. R. Šumanas suprato, kad vienintelė išeitis iš šios aklavietės yra politiškai ir eko¬nomiškai supančioti Vokietiją tvirtoje nuola¬tinėje Europos valstybių grupėje. Vokiečiai šį pasiūlymą priėmė palankiai, o K.Adenaueris privačiuose pokalbiuose jam pritarė iš karto. Prie šios deklaracijos netrukus prisijungė Italija, Belgija, Liuksemburgas bei Olandija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1804 žodžiai iš 5830 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.