[pic]
Europos Sąjungos plėtra
Plėtimo procesas suteikia unikalią galimybę visiškai panaikinti
dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą į
dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonės
galės laisvai judėti, studijuoti ir dirbti, nepaisydami šalis skiriančių
sienų, o verslas ir ekonomika suklestės. 500 milijonų žmonių vienijančios
vidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme bus
naudingas visai Europai.
Europos Sąjunga jau pergyveno keturis plėtimosi etapus (1973, 1981 1986
ir 1995 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuo
šešių iki penkiolikos. Tačiau būsimasis 13 pakraščiuose esančių šalių
kandidačių, pradedant Estija šiaurėje ir baigiant Turkija pietuose,
apimsiantis plėtimosi etapas atspindi plačiausius iš visų iki šiol
egzistavusių plėtimosi užmojų. Tiek dabartinių, tiek ir potencialių
valstybių narių laukia didžiulis parengiamasis darbas, įgalinsiantis šį
etapą sėkmingai įveikti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti laukiamą darbą,
kaip pavyzdį galima pateikti ekonominius skirtumus ir paminėti, kad,
vadovaujantis galiojančiais perkamosios galios standartais, vienam
gyventojui tenkanti BVP dalis Kipre tesiekia 79 proc., Slovėnijoje 68
proc., Bulgarijoje 23 proc., o Latvijoje 27 proc. ES lygio.
Turkijos respublika
Šalies geografinė padėtis
Turkija, oficialiai Turkijos respublika (turkiškai Türkiye
Cumhuriyeti), yra pietryčių Europoje ir pietvakarių Azijoje. Šiaurės
vakaruose ji ribojasi su Bulgarija ir Graikija, šiaurėje su Juodąja jūra,
šiaurės rytuose su Gruzija ir Armenija, rytuose su Iranu, Sirija ir
Viduržiemio jūra, vakaruose su Egėjo jūra. Turkijos plotas 779 452 km2.
Sostinė – Ankara, didžiausias miestas – Stambulas.Oficialius ryšius su Turkija Europos Sąjunga užmezgė 1963 metais, kai
buvo pasirašyta asociacijos sutartis. Turkija pirmoji iš šiuo metu narystės
ES prašančių šalių dar 1987 m. pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare.
Dėl įvairiausių politinių, ekonominių ir žmogiškų priežasčių nuo pat to
laiko iki 1999 m. gruodį Helsinkyje vykusio viršūnių susitikimo Turkijos
stojimo procesas tik truputį pasistūmėjo į priekį. Tačiau jau minėtojo
viršūnių susitikimo metu ES valstybių narių vyriausybės oficialiai
pripažino šios šalies statusą ir susitarė Turkiją laikyti valstybe
kandidate į Europos Sąjungos nares, kuriai taikomi tie patys narystės
kriterijai, kaip ir visoms kitoms šalims kandidatėms.Priėmus tokį sprendimą, Turkija įgijo galimybę naudotis pasirengimo
narystei Europos Sąjungoje strategijos ir stojimo partnerystės teikiama
nauda, kuria siekiama skatinti ir remti Turkijoje vykdomas politines ir
ekonomines reformas bei artimesnį politinį dialogą su Europos Sąjunga.
Dabar Turkija gali dalyvauti ES vykdomose programose ir Europos Sąjungos
bei šalių kandidačių susitikimuose. Be to, jai padedama derinti savo
teisinę bazę prie ES teisyno nuostatų ir praktikos.Tačiau prieš pradėdama tikrąsias derybas dėl narystės ES, Turkija turi
įrodyti, jog gerbia žmogaus teises, ir pertvarkyti daugybę savo šalies ūkio
elementų. Atsižvelgdama į istorinę trintį tarp Turkijos ir jos Egėjo jūros
kaimynės Graikijos, Europos Sąjunga paragino taikiai išspręsti visus dar
neišspręstus ginčus dėl sienų ir kitų su tuo susijusių klausimų,
pavyzdžiui, Kipro.Be Turkijos siekio tapti Europos Sąjungos nare, ES ir Turkiją jau sieja
15 milijonų eurų biudžetą turinti muitų sąjunga. Be to, Europos Sąjunga
skiria dar 135 milijonų eurų, taip siekdama skatinti Turkijos ekonominę ir
socialinę plėtrą.
Turkai jau valosi kojas į kilimėlį prie ES durų
2005 metų Spalio 3 d. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras
Jack Straw iškilmingai paskelbė derybų dėl Turkijos narystės ES pradžią
pareikšdamas: “Mes ką tik priėmėme istorinį sprendimą”. Tačiau už skambių
pareiškimų apie “naują ES santykių erą”, “abiejų pusių pergalę” slypi ne
vien optimizmo protrūkiai ir šviesi ateitis.
Viena prieš dvidešimt keturias
Planuotų spalio 3-iosios vakaro iškilmių pradžia buvo atidėta iki
pusiaunakčio, nes kompromiso paieškas uždelsė gana griežta Austrijos
pozicija dėl visateisės Turkijos narystės ES. Austrijos kancleris Wolfgang
Schuessel pareiškė abejonių, ar Europos Sąjunga sugebės priimti į savo
tarpą didžiulę musulmonišką šalį ir kad Turkijos stojimas nebus natūralus
įsiliejimas į ES bendruomenę. Savo kalbą kancleris baigė sakydamas, kad
didžiuojasi savo šalies piliečių tvirta pozicija. Labiau įsiklausyti į
piliečių nuomonę ragino ir Austrijos užsienio reikalų ministrė Ursula
Plassnik. Austrai viršūnių susitikime siūlė specialų Turkijos narystės ES
modelį – privilegijuotos narystės ar ypatingos partnerystės. Šiems
siūlymams
pritarė ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy.