Europos sąjungos plėtra
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos plėtra

[pic]

Europos Sąjungos plėtra

Plėtimo procesas suteikia unikalią galimybę visiškai panaikinti

dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą į

dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonės

galės laisvai judėti, studijuoti ir dirbti, nepaisydami šalis skiriančių

sienų, o verslas ir ekonomika suklestės. 500 milijonų žmonių vienijančios

vidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme bus

naudingas visai Europai.

Europos Sąjunga jau pergyveno keturis plėtimosi etapus (1973, 1981 1986

ir 1995 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuo

šešių iki penkiolikos. Tačiau būsimasis 13 pakraščiuose esančių šalių

kandidačių, pradedant Estija šiaurėje ir baigiant Turkija pietuose,

apimsiantis plėtimosi etapas atspindi plačiausius iš visų iki šiol

egzistavusių plėtimosi užmojų. Tiek dabartinių, tiek ir potencialių

valstybių narių laukia didžiulis parengiamasis darbas, įgalinsiantis šį

etapą sėkmingai įveikti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti laukiamą darbą,

kaip pavyzdį galima pateikti ekonominius skirtumus ir paminėti, kad,

vadovaujantis galiojančiais perkamosios galios standartais, vienam

gyventojui tenkanti BVP dalis Kipre tesiekia 79 proc., Slovėnijoje 68

proc., Bulgarijoje 23 proc., o Latvijoje 27 proc. ES lygio.

Turkijos respublika

Šalies geografinė padėtis

Turkija, oficialiai Turkijos respublika (turkiškai Türkiye

Cumhuriyeti), yra pietryčių Europoje ir pietvakarių Azijoje. Šiaurės

vakaruose ji ribojasi su Bulgarija ir Graikija, šiaurėje su Juodąja jūra,

šiaurės rytuose su Gruzija ir Armenija, rytuose su Iranu, Sirija ir

Viduržiemio jūra, vakaruose su Egėjo jūra. Turkijos plotas 779 452 km2.

Sostinė – Ankara, didžiausias miestas – Stambulas.Oficialius ryšius su Turkija Europos Sąjunga užmezgė 1963 metais, kai

buvo pasirašyta asociacijos sutartis. Turkija pirmoji iš šiuo metu narystės

ES prašančių šalių dar 1987 m. pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare.

Dėl įvairiausių politinių, ekonominių ir žmogiškų priežasčių nuo pat to

laiko iki 1999 m. gruodį Helsinkyje vykusio viršūnių susitikimo Turkijos

stojimo procesas tik truputį pasistūmėjo į priekį. Tačiau jau minėtojo

viršūnių susitikimo metu ES valstybių narių vyriausybės oficialiai

pripažino šios šalies statusą ir susitarė Turkiją laikyti valstybe

kandidate į Europos Sąjungos nares, kuriai taikomi tie patys narystės

kriterijai, kaip ir visoms kitoms šalims kandidatėms.Priėmus tokį sprendimą, Turkija įgijo galimybę naudotis pasirengimo

narystei Europos Sąjungoje strategijos ir stojimo partnerystės teikiama

nauda, kuria siekiama skatinti ir remti Turkijoje vykdomas politines ir

ekonomines reformas bei artimesnį politinį dialogą su Europos Sąjunga.

Dabar Turkija gali dalyvauti ES vykdomose programose ir Europos Sąjungos

bei šalių kandidačių susitikimuose. Be to, jai padedama derinti savo

teisinę bazę prie ES teisyno nuostatų ir praktikos.Tačiau prieš pradėdama tikrąsias derybas dėl narystės ES, Turkija turi

įrodyti, jog gerbia žmogaus teises, ir pertvarkyti daugybę savo šalies ūkio

elementų. Atsižvelgdama į istorinę trintį tarp Turkijos ir jos Egėjo jūros

kaimynės Graikijos, Europos Sąjunga paragino taikiai išspręsti visus dar

neišspręstus ginčus dėl sienų ir kitų su tuo susijusių klausimų,

pavyzdžiui, Kipro.Be Turkijos siekio tapti Europos Sąjungos nare, ES ir Turkiją jau sieja

15 milijonų eurų biudžetą turinti muitų sąjunga. Be to, Europos Sąjunga

skiria dar 135 milijonų eurų, taip siekdama skatinti Turkijos ekonominę ir

socialinę plėtrą.

Turkai jau valosi kojas į kilimėlį prie ES durų

2005 metų Spalio 3 d. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras

Jack Straw iškilmingai paskelbė derybų dėl Turkijos narystės ES pradžią

pareikšdamas: “Mes ką tik priėmėme istorinį sprendimą”. Tačiau už skambių

pareiškimų apie “naują ES santykių erą”, “abiejų pusių pergalę” slypi ne

vien optimizmo protrūkiai ir šviesi ateitis.

Viena prieš dvidešimt keturias

Planuotų spalio 3-iosios vakaro iškilmių pradžia buvo atidėta iki

pusiaunakčio, nes kompromiso paieškas uždelsė gana griežta Austrijos

pozicija dėl visateisės Turkijos narystės ES. Austrijos kancleris Wolfgang

Schuessel pareiškė abejonių, ar Europos Sąjunga sugebės priimti į savo

tarpą didžiulę musulmonišką šalį ir kad Turkijos stojimas nebus natūralus

įsiliejimas į ES bendruomenę. Savo kalbą kancleris baigė sakydamas, kad

didžiuojasi savo šalies piliečių tvirta pozicija. Labiau įsiklausyti į

piliečių nuomonę ragino ir Austrijos užsienio reikalų ministrė Ursula

Plassnik. Austrai viršūnių susitikime siūlė specialų Turkijos narystės ES

modelį – privilegijuotos narystės ar ypatingos partnerystės. Šiems

siūlymams
pritarė ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 754 žodžiai iš 1503 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.