Europos sąjungos šalių ekonomika
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos šalių ekonomika

Įvadas

Europos Sąjunga (sutrumpintai – ES) – dvidešimt septynių šalių ekonominė bei politinė sąjunga. 13-oje ES šalių galioja bendra valiuta – Euras. Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 496 mln.

Europos sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas.

Šiame darbe nagrinėsiu šių šalių ekonomikos augimą:

• 2004 metų gegužės 1 d.

o Čekija

o Estija

o Kipras

o Latvija

o Lenkija

o Lietuva

o Malta

o Slovakija

o Slovėnija

o Vengrija

• 2007 metų sausio 1 d.

o Bulgarija

o Rumunija Čekija

2004 m. konvergencijos ataskaitoje Komisija pateikė įvertinimą, kad Čekija atitiko du konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normos). Vertinant teisinę konvergenciją, buvo nuspręsta, kad Čekijos teisės aktai nevisiškai atitiko Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą. Čekijos nacionalinio banko (ČNB) įstatymas pastaraisiais metais buvo keistas kelis kartus, o svarbiausi pakeitimai padaryti 2005 ir 2006 m. Tačiau 2004 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai nebuvo pašalinti. Dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu, Čekijos teisės aktai, ypač Čekijos nacionalinio banko įstatymas, nevisiškai atitinka Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą.

Metinė SVKI (suderinto vartojimo kainų indekso) infliacija Čekijoje nuo 2002 m. pradžios buvo mažesnė nei 3½ proc., o 1999– 2005 m. vidurkis sudarė 2,3 proc. Atrodo, kad pastaraisiais metais pavyko suvaldyti pagrindinius infliaciją lemiančius reiškinius. Darbo užmokesčio infliaciją apribojo darbo rinkos vangumas, nors 2003–2005 m. ciklinės sąlygos laipsniškai gerėjo. Importo kainų kilimą labiausiai ribojo vis didėjantis kronos nominalusis faktinis keitimo kursas. Vis dėlto Čekijoje infliacija liko kiek nepastovi dėl valdomų kainų poveikio stojimo į ES ir maisto bei įvežamų prekių kainų svyravimo. Nedidelis infliacijos šuolis numatomas 2007–2008 m., atsižvelgiant į ciklinių sąlygų pagerėjimą ir planuojamą akcizo bei reguliuojamų kainų padidėjimą. Kadangi Čekija yra itin atvira valstybė, infliacija vidutiniu laikotarpiu priklausys ir nuo valiutos kurso pokyčių bei fiskalinės politikos padėties. Vidutinė 12 mėnesių infliacija Čekijoje nuo 2005 m. balandžio mėn. buvo lygi pamatinei vertei ar net mažesnė už ją. Vidutinis infliacijos lygis Čekijoje 12 mėnesių iki 2006 m. spalio mėn. sudarė 2,2 proc., t. y. buvo mažesnis už pamatinę 2,8 proc. vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais jis liks mažesnis už pamatinę vertę. Čekija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

Taryba yra priėmusi sprendimą, kad Čekijoje šiuo metu esama perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas). Taryba rekomendavo Čekijai iki 2008 m. patikimu būdu ir nuosekliai deficitą sumažinti, kad jis nesiektų 3 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficito didėjimą po 2000 m. daugiausia lėmė su pereinamuoju laikotarpiu susijusios vienkartinės, ypač su įmonių ir bankų sektorių restruktūrizavimu susijusios priemonės ir didėjančios socialinės išlaidos. Ryškus deficito sumažėjimas 2004 m. (iki 2,9 proc. BVP) daugiausia buvo susijęs su ekonominiu augimu ir vyriausybės departamentams suteikta galimybe perkelti nepanaudotas lėšas. Pastaraisiais metais ekonominės sąlygos buvo palankios fiskalinei konsolidacijai, tačiau sparčiu augimu nebuvo visiškai pasinaudota fiskalinio sureguliavimo tempui pagreitinti. Nors, palyginti su 2000 m., valstybės skolos santykis gerokai padidėjo, jis lieka palyginti mažas (apie 30 proc. BVP). 2005 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,6 proc., o valstybės skola – 30,4 proc. BVP6. Čekija neatitinka valstybės biudžeto padėties kriterijaus.

Čekijos krona nedalyvauja VKM II (Antrajame valiutų kurso mechanizme). Nuo 1998 m. Čekija taikė infliacijos valdymo mechanizmą, suderintą su lanksčiu valiutos kurso režimu. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, išskyrus laikotarpį nuo 2002 m. vidurio iki 2004 m. pavasario, Čekijos kronos nominali vertė ilgą laiką didėjo. Per dvejus metus iki šio vertinimo, t. y. 2004 m. lapkričio mėn.– 2006 m. spalio mėn., kronos vertė euro atžvilgiu pakilo maždaug 10 proc. Čekija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikių palūkanų norma Čekijoje vienerius metus iki 2006 m. spalio mėn. sudarė 3,8 proc., t. y. buvo mažesnė už pamatinę 6,2 proc. vertę. Vidutinė ilgalaikių palūkanų norma Čekijoje nuo pat įstojimo į ES buvo mažesnė už pamatinę vertę. Nuo 2005 m. pradžios pajamos iš Čekijos vyriausybės obligacijų buvo labai panašios į euro zonoje gaunamas pajamas, o kainų skirtumas neviršijo 35 pagrindinių punktų. 2005 m. pasibaigus trumpam teigiamo skirtumo laikotarpiui, 2006 m. pirmojoje pusėje kainų skirtumas tapo šiek tiek neigiamas. Čekija atitinka ilgalaikių palūkanų normos konvergencijos kriterijų.

Buvo nagrinėjami papildomi veiksniai, tarp jų – prekių ir finansų rinkos integracija bei mokėjimų balanso pokyčiai. Čekijos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų ryšiai su
kitomis valstybėmis narėmis, o vietos finansų sektoriaus integracija į platesnį ES sektorių smarkiai didėjo daugiausia dėl to, kad itin daug finansų tarpininkų nuosavybės teise priklausė užsienio investuotojams. Pastaraisiais metais Čekijos padėtis užsienio valstybių atžvilgiu pagerėjo. Einamosios sąskaitos deficitas gerokai sumažėjo: nuo maždaug 6 proc. BVP 2003 m. iki beveik 2 proc. BVP 2005 m. – tokį pokytį labiausiai lėmė prekių eksporto augimas. Finansavimo atžvilgiu finansinis sąskaitos perteklius atspindi iš esmės nemažą grynųjų tiesioginių užsienio investicijų padidėjimą – 2005 m. jis siekė apie 8 proc. BVP.

Estija

2004 m. konvergencijos ataskaitoje Komisija pateikė įvertinimą, kad Estija atitiko du konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo ir valstybės biudžeto padėties) ir kad nebuvo priežasties teigti, kad Estija neatitinka palūkanų normos kriterijaus. Vertinant teisinę konvergenciją buvo nuspręsta, kad Estijoje jie nevisiškai atitiko Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą.

Dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu buvo nuspręsta, kad Estijos teisės aktai (ypač Estijos banko įstatymas, Estijos Respublikos Konstitucija, taip pat Valiutų įstatymas ir Estijos kronos apsaugos įstatymas) nevisiškai atitinka Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą.

Estijos banko įstatymą iš dalies pakeisiančio įstatymo projektas Riigikogu (parlamentui) buvo pateiktas 2005 m. rugsėjo mėn. ir priimtas 2006 m. birželio 7 d. Dėl Estijos banko įstatymo, 2004 m. konvergencijos ataskaitoje nurodyti neatitikimai buvo pašalinti. Tuo tarpu dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu, Estijos Konstitucijos 111 straipsnis oficialiai neatitiko Sutarties ir ECBS statuto reikalavimų. Vis dėlto 2006 m. gegužės 11 d. Estijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinio nagrinėjimo rūmai patvirtino teisinį išaiškinimą, ypač dėl 111 straipsnio netaikymo Estijoje įvedus eurą, ir taip pašalino poreikį papildomai keisti teisės aktus.

Nuo euro įvedimo dienos panaikinus Valiutų įstatymą ir Estijos kronos apsaugos įstatymą, Estijos nacionaliniai teisės aktai galės būti laikomi visiškai atitinkančiais Sutarties ir ECBS statuto reikalavimus. Pastarąjį dešimtmetį SVKI infliacija Estijoje gerokai sumažėjo ir 2003 m. buvo pasiekusi mažiausią 1,4 proc. vertę. Tačiau 2004 m. infliacija padidėjo iki 3 procentų, o 2005 m. – iki 4,1 proc. ir nuo to laiko infliacijos lygis išliko aukštas. Nors tokią tendenciją iš pradžių lėmė daugiausia išorinių kainų šuoliai (ypač aukštesnės pasaulinės naftos kainos) ir netiesioginių mokesčių koregavimas, visai neseniai taip pat pasireiškė esminiai infliacijai įtakos turintys veiksniai, kai dėl spartaus paklausos augimo didėjimo ir greitai mažėjančios darbo rinkos ekonomikos pajėgumas tampa vis labiau ribotas. Manoma, kad infliacija kurį laiką liks padidėjusi, o tai reikš, kad didės paklausa ir darbo užmokestis, bus didesnės namų ūkio energijos kainos ir didesni netiesioginiai mokesčiai siekiant įvykdyti ES reikalavimus. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Estijoje vidutinė 12 mėnesių infliacija viršijo pamatinę vertę. Per 12 mėnesių iki 2006 m. spalio mėn. vidutinė infliacija Estijoje sudarė 4,3 proc. – buvo didesnė už pamatinę 2,8 proc. vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais ji liks didesnė už pamatinę vertę. Estija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

Estijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito egzistavimo. 2000– 2005 m. Estijoje užregistruotas vidutinis valdžios sektoriaus perteklius, sudarantis 1,1 proc. BVP. Biudžeto uždaviniai nuolat viršijami, ypač dėl pajamų didėjimo. 2005 m. Estijoje buvo užfiksuotas 2,3 proc. valdžios sektoriaus perteklius, t. y. toks pat, koks buvo prieš metus. Cikliškai pakoreguotas perteklius apie 2005 m. ėmė mažėti, o tai rodo didėjančią fiskalinę poziciją labai smarkaus augimo laikotarpiu. Estijos bendrosios valstybės skolos santykis 2005 m. sudarė 4,5 proc. BVP ir buvo mažiausias iš visų ES valstybių narių. Valstybės institucijos pasinaudojo smarkaus augimo laikotarpiu ir sukaupė pakankamai didelį valstybės rezervą. Estija atitinka valstybės biudžeto padėties kriterijų.

Estijos krona VKM II dalyvauja nuo 2004 m. birželio 28 d., t. y. ilgiau nei dvejus metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prieš prisijungdama prie VKM II, Estija sėkmingai laikėsi valiutos stabilumo režimo: krona nuo 1992 m. buvo susieta su Vokietijos marke, o vėliau – su euru. Prisijungusi prie VKM II, Estija vienašališkai įsipareigojo išlaikyti savo valiutos valdybos modelį. Vertinant pagal papildomus rodiklius, pavyzdžiui, ilgalaikių palūkanų normos kitimą ir užsienio valiutos rezervus, valiutos kursui pavojus negresia. Finansų rinkos ir visuomenė labai pasitiki valiutos valdyba. Per dvejus tyrimo metus Estijos krona nebuvo nukrypusi nuo centrinio pariteto ir jai nebuvo kilusi rimta grėsmė. Estija atitinka valiutos kurso kriterijų.

Estijos valstybės skola yra maža, todėl, vertinant konvergencijos tvarumą, kurį atspindi ilgalaikės palūkanų normos, nėra galimybės palyginti ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar pateikti palyginamų vertybinių popierių. Palūkanų normos rodiklis, pagrįstas ilgalaikėmis bankų Estijos kronomis teikiamomis paskolomis namų ūkiams ir ne
finansų srities verslui, vienerius metus iki 2006 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai sudarė 4,1 proc. Remiantis palūkanų normos rodiklio pokyčiais ir atsižvelgiant į mažą valstybės skolą, nėra priežasties teigti, kad Estija neatitiks ilgalaikių palūkanų normos konvergencijos kriterijaus.

Buvo nagrinėjami papildomi veiksniai, tarp jų – prekių ir finansų rinkos integracija bei mokėjimų balanso pokyčiai. Estijos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, o vietos finansų sektoriaus integracija į platesnį ES sektorių smarkiai didėjo daugiausia dėl to, kad itin daug finansų tarpininkų nuosavybės teise priklausė užsienio investuotojams ir kad euras buvo labai plačiai naudojamas kaip skolinimosi bei investavimo valiuta. Estijos einamosios sąskaitos deficitas nuo 2002 m. viršijo 10 proc. BVP. Didelis einamosios sąskaitos deficitas didele dalimi reiškia spartų labiau pažengusių valstybių vijimosi procesą, kai, norint padidinti vietos investicijas ir didinti našumą, užsienio santaupos mobilizuojamos taikant išorinį skolinimąsi. Vis dėlto, atsižvelgiant į išorinę padėtį, vidutiniu laikotarpiu būtinas didelis finansavimas, o įplaukos turi būti produktyviai naudojamos. Išorinis trūkumas daugiausia buvo finansuojamas iš didelių tiesioginių užsienio investicijų ir bankų grupių vidaus paskolų.

Kipras

2004 m. konvergencijos ataskaitoje Komisija pateikė įvertinimą, kad Kipras atitiko du konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normos). Vertinant teisinę konvergenciją, buvo nuspręsta, kad Kipro teisės aktai nevisiškai atitiko Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą.

Iki šiol nebuvo priimta jokių teisės aktų, reglamentuojančių 2004 m. konvergencijos ataskaitoje nurodytus konvergencijos klausimus. Vis dėlto, siekiant spręsti minėtus klausimus ir užtikrinti visišką Sutarties nuostatų ir ECBS (ECB) statuto atitiktį, 2006 m. spalio 12 d. Parlamentui buvo pateiktas įstatymo, iš dalies pakeičiančio 2002 ir 2003 m. Kipro centrinio banko įstatymą, projektas. Tokios naujos formos šis įstatymo projektas pašalina visus 2004 m. konvergencijos ataskaitoje nurodytus neatitikimus.

Kol naujasis įstatymo projektas nėra priimtas, centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu atžvilgiu Kipro teisės aktai, ypač Kipro centrinio banko įstatymas, nevisiškai atitinka Sutarties straipsnį ir ECBS (ECB) statutą.

Kipre tradiciškai vyravo palyginti maža, tačiau kartais nepastovi infliacija, reiškianti, kad jo nedidelė ir atvira ekonomika jautriai reaguoja į išorinių kainų šuolius. SVKI infliacija 1999–2005 m. vidutiniškai sudarė 2,7 proc. 2000 m. pavasarį infliacija buvo didžiausia – siekė apie 6 procentus ir tą pačią vertę buvo dar kartą pasiekusi 2003 m. žiemą – šiuo atveju iš dalies dėl to, kad dėl stojimo į ES buvo padidintas PVM mokestis ir akcizas. Infliacija padidėjo 2006 m. pradžioje, tačiau pastaraisiais mėnesiais sumažėjo ir 2006 m. spalio mėn. sudarė 1,7 proc. Tokie svyravimai daugiausia atspindi energijos ir maisto kainų poveikį. Tikimasi, kad energetikos kainos šuoliui pamažu atslūgstant, infliacija laipsniškai mažės. Vis dėlto numatoma, kad dėl PVM ir akcizo padidėjimo, susijusio su ES reikalavimų vykdymu, infliacija pastebimai šoktels aukštyn vėliausiai tuomet, kai nustos galioti dabartinės nukrypti leidžiančios nuostatos, t. y. 2007 m. pabaigoje. Infliacija vidutiniu laikotarpiu labai priklausys nuo to, ar pavyks pažaboti darbo užmokesčio veiksnius. Kipre 12 mėnesių vidutinė infliacija nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. buvo mažesnė už pamatinę vertę. Kipre vidutinė infliacija per 12 mėnesių iki 2006 m. spalio mėn. sudarė 2,3 proc. – buvo mažesnė už pamatinę 2,8 proc. vertę, ir numatoma, kad artimiausiais mėnesiais ji liks mažesnė už pamatinę vertę. Kipras atitinka kainų stabilumo kriterijų.

Šiuo metu Kiprui netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito egzistavimo. 2004 m. liepos 5 d.9 Tarybos priimtas sprendimas dėl tokio deficito egzistavimo Kipre 2006 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimu10 buvo panaikintas. Valdžios sektoriaus deficitas didžiausią vertę (6,3 proc. BVP) pasiekė 2003 m., tačiau kitais metais gerokai sumažėjo ir 2005 m. siekė 2,3 proc. BVP11. Šešerius metus iki 2005 m. ir bendrųjų pajamų, ir bendrųjų išlaidų vidutiniai santykiai iš esmės didėjo. Bendrosios pajamos didėjo dėl taikytų struktūrinių ir vienkartinių priemonių derinio. Pirmosios apėmė PVM tarifų suderinimą su acquis ir kovos su vengimu mokėti mokesčius priemones, o vienkartinės priemonės buvo išskirtiniai dividendai už buvusį pusiau vyriausybinių organizacijų pelną ir mokesčių amnestija. Išlaidų didėjimas buvo ribojamas nustatant nominalių einamųjų pirminių ir kapitalo išlaidų augimo normų aukščiausias ribas; ši politika buvo taikoma ir kitų metų biudžetams. Valstybės skola 2005 m. sumažėjo iki 69,2 proc. BVP. Kipras atitinka valstybės biudžeto padėties kriterijų.

Kipro svaras VKM II dalyvauja nuo 2005 m. gegužės 2 d., t. y. šios ataskaitos priėmimo dieną – jau 19 mėnesių. Prieš prisijungiant prie VKM II, Kipro centrinis bankas taikė sistemą, kuria buvo siekiama svyravimus euro atžvilgiu suvaldyti
palyginti žemų ±2¼ proc. pagrindinės vertės ribų. Nuo 2001 m. buvo taikoma didesnė ±15 proc. oficialaus svyravimo riba, tačiau praktikoje toks didelis svyravimas netaikomas. Tuo vertinimo laikotarpiu, kai dar nebuvo dalyvaujama VKM II, svaras buvo labai artimas būsimai pagrindinei vertei. Pradėjus dalyvauti VKM II, svaro vertė liko artima pagrindinei vertei ir smarkiai nekito. Kipras neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2397 žodžiai iš 7793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.