Europos sąjungos šalys
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos šalys

TURINYS :

VISOS EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYS ĮSTOJIMO TVARKA

Sąjunga (sutrumpintai – ES) – dvidešimt septynių šalių ekonominė bei politinė sąjunga. 13-oje ES šalių galioja bendra valiuta – Euras. Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 496 mln.

Europos sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios : bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas.



Valstybinė kalba

23 oficialios kalbos

Sostinės

Briuselis, Liuksemburgas, Strasbūras

Tarybos pirmininkas Wolfgang Schüssel (2006 m. I pusmetis)

Komisijos pirmininkas José Manuel Durão Barroso

Europos Parlamento pirmininkas Josep Borrell

Plotas

– Iš viso

– % vandens 7-oje vietoje

4 325 675 km²

Gyventojų

– Iš viso (2007)

– Tankis

3 vietoje

496 000 000

115 gyv/km²

BVP

– Iš viso (2006)

– BVP gyventojui 1 vietoje

13 300 000 000 000 €

28 100 €

Valiuta

Euras, kai kurios šalys tebeturi nacionalines valiutas

Laiko juosta

– Vasaros laikas

Daugiausia UTC, UTC+1, UTC+2

Daugumoje šalių

Įkurta Romos sutartis

– 1957 kovo 25

Mastrichto sutartis

– 1992 vasario 7

Valstybinis himnas

Bethoveno IX-oji simfonija

Interneto kodas .eu

Europos Sąjunga

(Detaliau)


Šiuo metu ES turi 23 oficialias kalbas:

• airių (nuo 2007 m., bet su išimtimi)

• anglų,

• bulgarų,

• čekų,

• danų,

• estų,

• graikų,

• ispanų,

• italų,

• latvių,

• lenkų,

• lietuvių,

• maltiečių,

• olandų,

• portugalų,

• prancūzų,

• rumunų,

• slovakų,

• slovėnų,

• suomių,

• švedų,

• vengrų,

• vokiečių.

Visi ES institucijų išleidžiami teisės aktai ir sprendimai skelbiami visomis oficialiomis kalbomis. Piliečiai gali kreiptis į ES institucijas bet kuria iš oficialių kalbų, o ES institucijos privalo atsakyti ta pačia kalba.

Aukščiausio lygio susitikimuose yra užtikrinamas vertimas žodžiu į visas oficialias kalbas. Pvz., į visas oficialias kalbas verčiama Europos Parlamento posėdžiuose ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.

Kituose, žemesnio lygio susitikimuose (pvz., ES Tarybos darbo grupių susitikimuose) vartojamas paprastesnis kalbų režimas, verčiama tik į prancūzų ir anglų kalbas (kartais dar ir į vokiečių). Kai kurie susitikimai vyksta be vertimo, praktiškai tai reiškia, kad kalbama tik angliškai ir prancūziškai.

Įsikūrus Europos ekonominei bendrijai (1957 m.), oficialiomis buvo paskelbtos visos šalių narių oficialios kalbos (tuo metu – prancūzų, vokiečių, olandų ir italų), tačiau faktiškai dominavo prancūzų kalba. Jos dominavimas pradėjo mažėti nuo 1973 m., į bendriją įstojus Didžiajai Britanijai, tačiau iki pat XX a. 10-ojo dešimtmečio prancūzų kalba išliko pagrindine ES institucijų darbo kalba. Po 1995 m. (kai į ES įstojo Skandinavijos šalys ir Austrija) ir ypač 2004 m. (kai įstojo Rytų Europos šalys) ES plėtros į ES įstojo šalys, kuriose prancūzų kalbą moka labai mažai žmonių. Todėl nuo to laiko ir ES institucijose ėmė dominuoti anglų kalba.

Kitų kalbų statusas

2004 m. Airijos ir Ispanijos vyriausybės pradėjo siekti, kad oficialių ES kalbų statusas būtų suteiktas airių, baskų, galisų ir katalonų kalboms.

Airių kalba

1973 m. Airijai įstojus į Europos Ekonominę bendriją, airių kalbai buvo suteiktas oficialios kalbos, tačiau ne oficialios darbo kalbos, statusas. Tai reiškė, kad ES pirminė teisė (ES įsteigiančios sutartys) buvo skelbiamos ir airių kalba, piliečiai taip pat turėjo teisę kreiptis airiškai į ES institucijas. Tačiau ES institucijų teisės aktai nebuvo verčiami į airių kalbą, į ją nebuvo verčiama ir oficialių susitikimų metu. 2005 m. birželio 13 d. ES Taryba priėmė sprendimą, kad airių kalba nuo 2007 m. sausio 1 d. taps oficialia ES darbo kalba. Tačiau šis sprendimas priimtas su išimtimi, kad ne visi ES institucijų sprendimai bus verčiami į airių kalbą. Ši išimtis bus peržiūrėta po 4 metų (ir vėliau kas 5 metus).

Europos Sąjungos istorija

Europos Sąjunga

Pilietybė

Kultūra

Demografija

Ekonomika

Švietimas

Plėtra

Istorija

Kalbos

Politikos sritys

ES teisė

ES institucijos

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:

• 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija,

• 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija.

• 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis (pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.).

Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai):

• Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija)

• Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas)

• bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Istorija

• Europos sąjungos pirmtakę – Europos anglių ir plieno bendriją – įkūrė šešios šalys
1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje pasirašiusios sutarį, kuri įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.:

o Belgija

o Italija

o Liuksemburgas

o Olandija

o Prancūzija

o Vakarų Vokietija

• 1957 m. kovo 25 d. šios šalys pasirašė Romos sutartis (Europos ekonominės bendrijos ir Euratomo), kurios įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

• 1967 m. įsteigiamos šios bendros institucijos – Europos parlamentas (asamblėja), Europos komisija ir Europos taryba.

• 1973 prisijungė kitos šalys:

o Airija

o Danija

o Jungtinė Karalystė

• 1981

o Graikija

• 1986

o Ispanija

o Portugalija

• 1990

o Rytų Vokietija Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos demokratinės respublikos teritorija.

• 1995

o Austrija

o Suomija

o Švedija

• 2004 metų gegužės 1 d.

o Čekija

o Estija

o Kipras

o Latvija

o Lenkija

o Lietuva

o Malta

o Slovakija

o Slovėnija

o Vengrija

• 2007 metų sausio 1 d.

o Bulgarija

o Rumunija

• Narystės siekia:

o Kroatija

o Makedonija

o Turkija

Institucijos

Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos yra šios:

• Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių tautų);

• Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms);

• Europos Komisija (vykdomoji institucija);

• Europos Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi);

• Audito Rūmai (kontroliuojantys kaip tvarkomas Europos Sąjungos biudžetas).

• Europos Ombudsmenas (tiria skundus dėl netinkamo administravimo ES institucijose ir įstaigose)

Europos Vadovų Taryba (kurią sudaro visų ES šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovai) teisiškai nėra institucija, tačiau ji nustato pagrindines ES raidos kryptis.

Euras.

Euro simbolis oficialiomis spalvomis

Eűras (EUR; €) – bendra 13 Europos Sąjungos šalių valiuta. Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., popieriniai pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d.

Yra išleisti 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai, taip pat 2 ir 1 eurų bei 50, 20, 10, 5, 2 ir 1 eurocentų monetos.

Vieno euro vertė yra 100 centų.

Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.

Saugumo priemonės



Euras galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje (nuo 2000 m.), Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje,Slovėnijoje.

Be to, euras yra oficiali atsiskaitymo priemonė Monake, San Marine, Vatikane (šios trys šalys turi teisę leisti savo eurų monetas), taip pat Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove.

Danija įvesti eurą atsisakė referendume 2000 m. rugsėjį.

Euras Lietuvoje

Buvo laukiama, kad Lietuva eurą įsivestų nuo 2007 m. sausio 1 d., bet Europos viršūnių taryba, atsižvelgdama į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos ataskaitas dėl Lietuvos tinkamumo, nusprendė, kad Lietuva neatitinka visų Mastrichto kriterijų kriterijų (vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė, nei reikalaujama)

Lietuva nuo 2004 m. birželio yra prisijungusi prie vadinamojo valiutų kurso stabilumo mechanizmo antrosios pakopos (ERM-II), kurioje eurą norinčios įsivesti šalys privalo išbūti bent dvejus metus. Šiame mechanizme taip pat yra Latvija, Estija, Malta, Danija.

Lietuvoje leistose eurų monetų averse turėjo būti modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA ir 2007, aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių atsižvelgiant į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, taip pat valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ ženklas. Taip Lietuvos bankas nusprendė 2004 metais.

Belgija Belgijos Karalystė (flamand. België, pranc. Belgique, vok. Belgien) – valstybė vakarų Europoje, turinti sausumos sienas su Olandija, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Olandija ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beneliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Belgija yra palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m. Iki tol ją valdė Olandija. Dabartinės jos sienos nustatytos tik 1919 m.

Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.



(Detaliau)

(Detaliau)



Valstybinė kalba

prancūzų, flamandų, vokiečių

Sostinė

Briuselis

Didžiausias miestas Briuselis

Valstybės vadovai Albertas II

Karalius

Plotas

– Iš viso

– % vandens

30 528 km² (135)

6,20%

Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis10 379 067 (76)

339,99 žm./km² (16)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2005 (progn.)

330,60 mlrd. $ (28)

31 900 $ (13)

Valiuta

Euras

Laiko juosta

– Vasaros laikas

UTC +1

UTC +2

Nepriklausomybė

Paskelbta

Pripažinta nuo Olandijos

1830

1839

Valstybinis himnas

Belgijos himnas

Interneto kodas .be

Šalies tel. kodas

32

Italija

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė
pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano valstybės yra anklavai Italijos teritorijoje.

Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, rūbų pramone, architektūra, menu, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Italija priklauso labiausiai išsivysčiusių pasaulio pramoninių valstybių grupei G8.

Repubblica Italiana

(Detaliau)

(Detaliau)



Valstybinė kalba

italų. Atskiruose regionuose – vokiečių ir ladinų Pietų Tirolyje, slovėnų Friuli-Venecijoje Džiulijoje ir prancūzų Aostos Slėnyje.

Sostinė

Roma

Didžiausias miestas Roma

Valstybės vadovai Giorgio Napolitano

Prezidentas

Romanas Prodis

Premjeras

Plotas

– Iš viso

– % vandens

301 230 km² (69)

2,4%

Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis58 133 509 (23)

192,99 žm./km² (40)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2005 (progn.)

1 651,00 mlrd. $ (8)

28 400 $ (23)

Valiuta

Euras

Laiko juosta

– Vasaros laikas

UTC +1

UTC +2

Nepriklausomybė

Italijos suvienijimas

1861 kovo 17

Valstybinis himnas

Italijos himnas

Interneto kodas .it

Šalies tel. kodas

39

Istorija

Ankstyvoji istorija ir Viduramžiai

Italijos istorija yra turbūt svarbiausia visų palei Viduržemio jūrą išsidėsčiusių šalių kultūriniam ir socialiniam vystymuisi. Po Didžiosios Graikijos, etruskų civilizacijos ir ypač Romos imperijos, kuri dominavo šioje pasaulio dalyje daugelį šimtmečių, atėjo viduramžių humanizmas ir Renesansas, toliau formavęs Europos filosofiją ir meną. Romos mieste yra bene patys įspūdingiausi baroko paminklai.

Naujieji laikai

XVI a. didžiojoje Italijos dalyje įsitvirtino Ispanija, o po 1701-14 Ispanijos palikimo karų – Austrijos Habsburgai. Romoje yra svarbiausi baroko epochos paminklai.

Nuo XVIII a. pab. Italijoje prasidėjo judėjimas už nacionalinį išsivadavimą ir teritorinio susiskaidymo likvidavimą (Risordžimento). XVIII a. pab. – 1814 m. Italija buvo Napoleono Prancūzijos valdžioje. 1814-15 m. Vienos kongresas Italijoje atkūrė feodalines-absoliutines monarchijas. Kovai už Italijos suvienijimą vadovavo karbonarai, „Jaunoji Italija“ ir kitos organizacijos.

1859 m. Austrija neteko Lombardijos, kuri buvo prijungta prie Sardinijos. Iki 1860 m. pabaigos Italijos teritorija praktiškai buvo apjungta aplink Sardinijos karalystę (nuo 1861 m. – Italijos karalystė). Pagrindinis Italijos susivienijimo architektas buvo Camillo Benso di Cavour, Viktoro Emanuelio ministras. Pati Roma dar dešimtmečiui liko popiežių valdžioje ir Italijos karalystės dalimi tapo tik 1870 m. rugsėjo 20 d., galutinio Italijos susivienijimo dieną. Popiežiams liko Vatikanas, svarbus anklavas, iš visų pusių apsuptas Italijos (Romos miesto).

Benito Musolinio fašistinė diktatūra (1922-43) užgrobė Etiopiją (1935-36) ir Albaniją (1939). Sudariusi karinę sąjungą su Vokietija ir Japonija, 1940 m. Italija įstojo į Antrąjį pasaulinį karą ir jį pralaimėjo. 1945 m. pasipriešinimo judėjimo ir anglų bei amerikiečių pajėgų Italija buvo išlaisvinta. 1946 m. referendumas dėl monarchijos pasibaigė Italijos respublikos paskelbimu ir naujos konstitucijos priėmimu 1948 m. sausio 1 d. Karališkosios šeimos nariai buvo išsiųsti į tremtį dėl jų ryšių su fašistiniu režimu, ir grįžti į šalį jiems leista tik 2002 m.

Po Antrojo pasaulinio karo politinėje arenoje dominavo krikščionių demokratų partija, kuri 1945-1981 ir 1987-92 m. formavo vyriausybes. Didelis korupcijos augimas visose valdžios grandyse privedė prie rinkimų sistemos pakeitimo. 1993 rugpjūčio 4 d. priimtas naujas parlamento rinkimų įstatymas.

Italija buvo tarp NATO ir Europos Sąjungą įsteigusių valstybių, 1999 m. įvedė eurą.

Politinė sistema

Valstybės forma – demokratinė respublika su dviejų rūmų parlamentu (Parlamento), renkamu 5 metams.

Prezidentas renkamas 7 metams ir yra valstybės vadovas. Jį renka parlamentas bendrame posėdyje su nedideliu skaičiumi regionų atstovų. Prezidentas skiria premjerą, kuri siūlo kitus ministrus (formaliai įvardinami prezidento). Ministrų taryba (daugiausiai, bet nebūtinai susidedanti iš parlamento narių) turi turėti pasitikėjimą (Fiducia) abejuose parlamento rūmuose.

Parlamento rūmai renkami visuotinuose ir tiesioginiuose rinkimuose mišria mažoritarine ir proporcine sistema. Pagal 1993 priimtus įstatymus, Italija turi vienmandates apygardas 75% vietų parlamente; likusius 25% užima propocine sistema išrinkti deputatai. Atstovų rūmai turi 630 narių. Šalia 315 renkamų narių, Senatui priklauso buvę prezidentai ir kai kurie kiti asmenys, paskirti iki gyvos galvos pagal specialias konstitucines nuostatas. Abeji rūmai renkami 5 metams, bet gali būti paleisti anksčiau termino. Įstatymų projektai gali kilti iš abejų rūmų ir turi būti priimti daugumos abejuose rūmuose.

Italijos teisinė sistema remiasi Romos teise, modifikuota Napoleono kodekso ir vėlesnių statutų. Konstitucinis teismas (Corte Costituzionale) yra sukurtas po Antrojo pasaulinio karo.

Pagrindinės Italijos politinės partijos:

• Forza Italia (FI)

• Kairieji demokratai

Administracinis
suskirstymas

Italija dalinama į 20 regionų (5 iš jų ypatingieji), 95 provincijas ir 8092 komunas (bendruomenes). Regionai (ypatingieji pažymėti žvaigždute):

Italijos miestai

• Abrucis (Abruzzo)

• Aostos slėnis (Valle d’Aosta)*

• Apulija (Puglia)

• Bazilikata (Basilicata)

• Emilija-Romanija (Emilia-Romagna)

• Friulis-Venecija-Džulija * (Friuli-Venezia-Giulia)

• Kalabrija (Calabria)

• Kampanija (Campagna)

• Lacijus (Lazio)

• Ligūrija (Liguria)

• Lombardija (Lombardia)

• Markė (Marche)

• Molizė (Molise)

• Pjemontas (Piemonte)

• Sardinija (Sardegna) *

• Sicilija (Sicilia) *

• Toskana (Toscana)

• Trentinas-Pietų Tirolis (Trentino-Alto Adige) *

• Umbrija (Umbria)

• Venetas (Veneto)

Geografija

Italijos pagrindas yra ilgas, aulinį batą primenantis Apeninų pusiasalis, kuris išsikiša į Viduržemio jūrą, kur kartu su didžiosiomis Sardinijos ir Sicilijos salomis atskiria Viduržemio jūros dalis: Ligūrijos jūrą, Tirėnų jūrą, Jonijos jūrą ir Adrijos jūrą. Jūros pakrantės ilgis sudaro iki 7600 km. Italija priskiriama Pietų Europai.

Šalies ilgis iš šiaurės į pietus sudaro apie 1140 km. Italija daugiausia yra kalnų šalis. Apeninų kalnai (aukščiausias taškas – Korno viršukalnė 2914 m) sudaro pusiasalio pagrindą, einantį į šiaurės vakarus iki susijungimo su Alpėmis (Ligūrijos, Pajūrio, Kotijos, Grajo, Peninų, Leponto, Sergamo, Karnijos ir Julijos Alpės), kalnagūbriu, kuris „uždaro“ Italiją iš šiaurės. Čia yra Aostos, Fiemės ir Gardenos tarpukalnių slėniai ir didelė aliuvinė lyguma, vadinama Po-Venecijos lyguma, per kurią teka Po upė ir jos pagrindiniai intakai iš Alpių, Apeninų ir Dolomitų.

Aukščiausia šalies viršukalnė yra Monblanas (Monte Bianco) ant sienos su Prancūzija (4810 m virš jūros lygio), nors Italija dažniau siejama su savo garsiaisiais ugnikalniais: šiuo metu miegančiu Vezuvijumi netoli Neapolio ir labai aktyvia Etna Sicilijoje, taip pat žymus yra Stombolio ugnikalnis.

Ilgiausios upės (km):

• Po – 668;

• Adidžė (Adige’) 410;

• Tibras (Tevere) 405;

• Arno

Didžiausi ežerai (km²):

• Garda (Lago di Garda) 370,

• Madžorė (Lago Maggiore) 212,

• Komas (Lago di Como) 146,

• Trazimenas (Lago Trasimeno) 129.

Bendra Italijos sausumos siena sudaro 1932,2 km. Italija ribojasi su šiomis valstybėmis: Prancūzija (488 km), Šveicarija (740 km), Austrija (430 km) ir Slovėnija (232 km). Italijos teritorijos viduje taip pat ribojasi su San Marinu (39 km) ir Vatikanu (3,2 km).

Klimatas – Viduržemio jūros (mediteraninis), Sicilijoje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0 iki 12 °C, liepos 20-28 °C, krituliai daugiausia žiemą (600-1000 mm per metus, kalnuose vietomis virš 3000 mm).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2480 žodžiai iš 8173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.