Europos sąjungos saugumo strategija įgyvendinimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos saugumo strategija įgyvendinimo galimybės

Turinys

Įvadas 3

1. Geros kaimynystės plėtros ir regioninio bendradarbiavimo įtvirtinimas LR dokumentuose 4

1.1 . Politinių partijų susitarimas. 4

1.2. Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginis veiklos planas. 5

1.3. Nacionalinio saugumo strategija. 6

2. Geros kaimynystės tikslų įgyvendinimas 8

2.1. Santykiai su Rusija 9

2.2. Kaliningrado klausimas 10

2.3. Santykiai su Baltarusija 11

2.4. Santykiai su Ukraina ir Moldova 13

2.5. Pietų Kaukazo šalys 14

Išvados 16

Literatūros sąrašas 18

Įvadas

Iki 2004-ųjų metų Lietuvos užsienio politikos pagrinidiniu tikslu buvo įstojimas į ES ir NATO. Lietuvai 2004 metais tapus ES ir NATO nare atsivėrė naujos galimybės kuriant ir įgyvendinant užsienio politikos darbotvarkę. Tuometinis užsienio reiklų ministras A.Valionis sakė , kad ES kaimyninių ir draugiškų santykių rytuose plėtra su Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Moldava, bei Pietų Kaukazo valstybėmis atvėrė Lietuvai galimybę įsitraukti į abipusiai naudingą ekonominį ir politinį bendradarbiavimą.

Šiame darbe nagrinėsiu su Lietuvos užsienio ir saugumo politika susijusius dokumentus ir oficialias kalbas 2004–2006 metų laikotarpyje, kurie įtvirtina Lietuvos siekį tapti „aktyviu ir patraukliu bendradarbiavimo tarp regionų centru, skleidžiančiu euroatlantines vertybes, tolerancijos ir bendradarbiavimo dvasią, jungiančiu kultūras ir civilizacijas“ . Ir antrojoje darbo dalyje sieksiu apžvelgti nuveiktus darbus siekiant įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos tikslą — plėsti saugumo, stabilumo ir demokratijos erdvę Rytuose, formuojant ir įgyvendinant geros kaimynystės ir regioninio bendradarbiavimo politiką.

Rašydama rašto darbą rėmiausi mokslinėmis publikacijomis: Miniotaitė G., „Europos normatyvinė galia ir Lietuvos užsienio politika“, Politologija, 43 (3), 2006; Miniotaitė G. „Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos“; LRS veiklos integracijos į Europos sąjungą srityje 2005 m. apžvalga, Vilnius, 2006; Laurinavičius Č., Motieka E., Statkus N. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius, Vilnius 2005. Pagrindiniu informacijos šaltiniu buvo Užsienio Reikalų Ministerijos (toliau URM) oficialusis puslapis www.urm.lt ir kitų valstybinių institucijų internetiniai puslapiai. Ištirti Lietuvos nuveiktus darbus įgyvendinant rytų kaiminystės politką buvo sudėtinga dėl informacijos ribotumo, tad pasinaudojau pareigūnų oficialiais pranešimais spaudai, įvykių archyvu, bei LR Vyriausybės veiklos ataskaita Seimui 2006 metų, LR Prezidento metiniais pranešimais.

1. Geros kaimynystės plėtros ir regioninio bendradarbiavimo įtvirtinimas LR dokumentuose

1.1 . Politinių partijų susitarimas.

Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegužės 1 d. priimė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių , kuria kvietė parengti politinių partijų susitarimą dėl pagrindinių užsienio politikos krypčių 2004-2008 metams. Lietuvos politinės partijos 2004-10- 05 paskelbė susitarimą Dėl pagrindinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metais bei joms įgyvendinti būtinų sąlygų. Šiame susitarime numatytas svarbiausias ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas — „diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugią ir demokratinę raidą naujų galimybių ir grėsmių akivaizdoje, pasinaudojant gerais Lietuvos dvišaliais santykiais, naryste NATO, Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse organizacijose, įtvirtinant Lietuvą kaip aktyvią ir gerbiamą šiuolaikinę valstybę. Politinės partijos sutaria, kad šį tikslą Lietuva gali pasiekti tapdama aktyviu ir patraukliu tarpregioninio bendradarbiavimo centru, skleidžiančiu euroatlantines vertybes, tolerancijos ir bendradarbiavimo dvasią, jungiančiu kultūras ir civilizacijas.“

Tad 2004 metais Lietuvos politikai užsimoja išnaudodami valstybės geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus, išplėtoti geros kaimynystės patirtį, kuri užtikrintų euroatlantinių vertybių sklaidą. Viena iš pagrindinių užsienio politikos krypčių tampa pastangų koncentravimas skatinant ir plečiant regioninį bendradarbiavimą, stiprinant Lietuvos kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centro įvaizdį, inicijuojant ir įtvirtinant naujus regioninio bendradarbiavimo formatus, jungiančius Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tarp pagrindinių užduočių užsienio politikoje numatyta remti demokratinius procesus Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse, bei aktyviai prisidėti prie šių valstybių bendradarbiavimo su NATO ir ES stiprinimo.

Politikų susitrime atsispindi Lietuvos, tapusios ES ir NATO nare, užsienio politikos formulavimo ir pagrindimo proceso pradžia, konstruojamas valstybės tarptautinis identitetas. Šiuo susitarimu iškelta „Lietuvos centro idėja“, tad „oficialiame diskurse Lietuva traktuojama kaip aktyvi Europos vertybių ambasadorė posovietinėje erdvėje, kaip Europos civilizuojančios funkcijos nešėja“ .

1.2. Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginis veiklos planas.

Užsienio Reikalų Ministerijos 2005 – 2007 metų strateginiame veiklos plane atsižvelgiant į 2004 metais iškeltą “regiono centro” koncepciją numatyta plėtoti valstybės išteklius,
t.y.— „stiprinti institucijų tarptautinius ryšius, analizės ir prognozės gebėjimus, aktyviau reikštis regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, prisidėti prie šiuolaikinių grėsmių prevencijos. Lietuva turi plėtoti krizių valdymo pajėgumus, nuosekliau įgyvendinti 2003 m. Vyriausybės patvirtintus plėtros ir pagalbos politikos nuostatus“ .

Užsienio Reikalų Ministerija nustatydama savo kaip institucijos tikslus numatė šiuos su „regiono centro idėja“ susijusius įgyvendinimo būdu:

 Plėtoti santykius su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis ir kaimyniniais regionais: užtikrinti Lietuvos ir Ukrainos institucijų veiklą; suaktyvinti dialogą su Baltarusija ir Moldova; organizuoti Baltarusijos parlamentarų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų vizitus Lietuvoje; Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje pristatyti ES “Naujosios kaimynystės” politiką; plėtoti santykius su Rusija ir ypač – Kaliningradu; stiprinti Lietuvos pasirengimą dalyvauti ES politikoje Artimųjų Rytų bei Viduržemio jūros regiono klausimais;

 Tinkamai atstovauti Lietuvos ir Europos Sąjungos interesams kituose pasaulio regionuose: suaktyvinti ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis;

 Euroatlantinėje erdvėje stiprinti saugumą: perduoti pasirengimo narystei patirtį suinteresuotoms valstybėms; tęsti Vilniaus proceso bendradarbiavimą;

 Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, įtvirtinti Lietuvą kaip aktyvią šio proceso dalyvę: analizuoti žmogaus teisių padėtį regiono valstybėse;

 Įsitraukti į ES plėtros ir pagalbos politiką: dalyvauti ES darbo grupių ir komitetų susitikimuose plėtros ir pagalbos politikos klausimais; išplėsti dvišalę ir daugiašalę pagalbą trečiosioms valstybėms.

 Stiprinti tarptautinių organizacijų paramą regioniniam bendradarbiavimui: surengti Vilniuje Vidurio ir Rytų Europos valstybių, priklausančių ir nepriklausančių Europos Sąjungai, euroregionų konferenciją, Europos Tarybos subregioninių organizacijų ir mechanizmų atstovų susitikimą, kitus tarptautinius renginius.

Organizacinėje struktūroje padidintas darbuotojų skaičius Daugiašalių santykių, Rytų Europos ir Vidurio Azijos, Užsienio politikos analizės ir planavimo departamentuose. Finansavimo srityje: 2005 m. ministerijos programoms vykdyti patvirtinta 183915 tūkst. litų (15,5 proc. daugiau, negu 2004 metais.) Iš jų Specialiajai Kaliningrado tranzito programai – 7 proc., Dvišalės ir daugiašalės pagalbos programai – 0,3 proc.

1.3. Nacionalinio saugumo strategija.

Naujoje 2005 m. nacionalinio saugumo strategijos redakcijoje rašoma : „Tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) bei Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip sudedamąją šių organizacijų saugumo politikos dalį ir remiasi NATO strateginės koncepcijos, Europos Saugumo strategijos, kitų NATO ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose išdėstytų grėsmių analize, strateginiais tikslais ir veiklos priemonėmis“ . Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika rengia ir vykdo politiką, užtikrinančią euroatlantinę integraciją ir stabilumą.

Tarp nacionalinių politikos tikslų ir uždavinių įvardijamas ir gerų kaimyninių santykių skatinimas bei regioninis bendradarbiavimas: „Lietuvos Respublika teikia prioritetą bendradarbiavimui Baltijos jūros regione, Šiaurės Europoje, su Rusijos Federacija, taip pat su naujosiomis Europos Sąjungos kaimynėmis. Lietuvos Respublika plėtoja ir stiprina dvišalius ir daugiašalius santykius su šiomis valstybėmis, pasinaudodama savo geografiniais, istoriniais ir kultūriniais ypatumais. Taip pat vykdoma specifinė politika, pavyzdžiui, pragmatiškas selektyvus bendradarbiavimas su Baltarusija.“

Strategijoje pabrėžiama, kad Lietuva suinteresuota pilietinės visuomenės formavimusi ir demokratinių normų bei principų diegimu Baltarusijoje, jos gyventojų gerove ir vidaus padėties stabilumu. Rašoma: „Lietuvos Respublika aktyviai prisideda prie Europos Sąjungos politikos šios šalies atžvilgiu formavimo. Lietuvos Respublika vykdo pragmatiško selektyvaus bendradarbiavimo praktiniu lygiu ir paramos demokratinėms jėgoms taktiką. Ši taktika, be kitų sričių, apima valstybės sienos apsaugos ir pasienio kontrolės tarnybų bendradarbiavimą, pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių taikymą, bendradarbiavimą su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis, visuomenės informavimo priemonių atstovais ir pan. Stiprėjant demokratinėms tendencijoms Baltarusijoje, Lietuvos Respublika plės bendradarbiavimo sričių mastą.“

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1273 žodžiai iš 4217 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.