Europos sąjungos taryba viršūnių ministrų
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos taryba viršūnių ministrų

4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)

4.1. Bendra charakteristika, funkcijos

Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaip

Europos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijos

valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletas

Bendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir

septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metais

Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovų

reguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukus

šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba

(angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ES

Vadovų taryba.

Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose

imta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrų

tarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europos

valstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europos

žemyno valstybių bendradarbiavimu.

Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad

Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias

politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai

sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus,

reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėl

vieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų ir

labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijos

prezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektas

principinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.

Vadovų tarybos įsteigimo.

Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 metų

Summit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis

operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybių

narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių

vyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti

svarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio ir

racionalesnio sprendimo būdams.

Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovų

tarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuose

procesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantis

dokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavo

tapti dar viena Bendrijos institucija.

Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais

Vieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu ir

sumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60

Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai

formuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėl

Ekonominės ir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio ir

saugumo politiką.61

Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimi

įteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenį

Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąją

Užsienio ir saugumo politiką.62

ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatyta

funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimui

Europos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuoti

valstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujant

Komisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams ir

Komisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės,

pirmininkaujančios ES vadovas arba vyriausybės vadovas.

Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti Europos

Parlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresą

Europos Sąjungoje.

ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigų

sąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jame

yra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jai

būtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kad

Europos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių narių

vyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybių

narių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priima

Ministrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais.

Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itin

didelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties

13 straipsnio pataisa buvo numatyta:

– Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo

politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus;

– Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias

Sąjunga
įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių

bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus,

trukmę ir priemones joms įgyvendinti ;

– Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus

sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms

bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti;

Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimo

neturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimo

sutarčių ribų, palaipsniui įgijo vis daugiau galių ir šiuo metu priima arba

dalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimo

sprendimus.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Taryba

privalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikų

kryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63

4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai

Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudaro

valstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas,

valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64

Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne

oficialūs valstybių lyderiai.

Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolat

dalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yra

žymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitoms

valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalų

ministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.

Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jo

pavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvauja

svečio teisėmis.

Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių bei

Komisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šeši

pareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš Tarybos

Sekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitant

jos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti po

vieną valstybės narės patarėją.

Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungos

svarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybos

ministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Nors

valstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūs

pareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose,

skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionalinių

vyriausybių pareigūnų delegacijos.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos Sąjungos

Tarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių ar

vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos

pirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybos

veikloje.

4.3. Posėdžių organizavimas

Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžius

tenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštas

pareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir

Komisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.

Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka Ministrų

Taryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.

Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos Sąjungos

Tarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatinių

atstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosios

užsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto

(bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais).

Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrą

gali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrų

lygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes:

– dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių

reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų

sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų kūrimas, ES plėtros

klausimai.

– Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti

valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip

pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas

bedarbystei mažinti;

– pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių

remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius.

Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto
pasirašymą.

1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė

konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais

Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos

Summit’e buvo priimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo

patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte.

– pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei

Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo

1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo;

– viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti

iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų

Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie

Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas;

– gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge

Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės

2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos

įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos

įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos

pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje;

– tarptautiniai įvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų,

svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV

prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos-

Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake,

kova su tarptautiniu terorizmu.

Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartą

metuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienos

dienos.

Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ES

pirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengti

du kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet koks

papildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, bet

Briuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimai

dažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs Europos

Sąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narės

pirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jie

užtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasi

kitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomų

problemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų Berlyno

Summit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau nei

tris dienas.

Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vyksta

sekančia nusistovėjusia tvarka:

– susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių

visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto

suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame

posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma

Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino

ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje.

– Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir

dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės

diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais;

– Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada

Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus

pasitarimus;

– Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis.

Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas

vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų

pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali

vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu;

– Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie

židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje

aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai

kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų

Nicos Summit’e;

– Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu

su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų

projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams;

– Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada

pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų

apibendrinimus ir išvadas;

– susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare

paskelbiant pirmininkaujančių išvadas;

– Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus

atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to,

kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas.

Europos Sąjungos Taryba
sprendžia svarbiausius klausimus, priimdama

politinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus bei

dokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. Europos

Sąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl į

darbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rasti

kokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškoti

visoms valstybėms narėms priimtino sprendimo.

Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.

Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybos

susitikimai.66

Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma,

kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybos

susitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiau

valstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tik

Briuselyje.67

Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)

yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiems

yra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimo

dalyviais.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad Europos

Sąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybos

pirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas gali

sukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esant

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2205 žodžiai iš 7340 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.