4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)
4.1. Bendra charakteristika, funkcijos
Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaip
Europos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijos
valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletas
Bendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir
septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metais
Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovų
reguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukus
šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba
(angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ES
Vadovų taryba.
Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose
imta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrų
tarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europos
valstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europos
žemyno valstybių bendradarbiavimu.
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad
Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias
politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai
sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus,
reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėl
vieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų ir
labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijos
prezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektas
principinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.
Vadovų tarybos įsteigimo.
Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 metų
Summit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis
operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybių
narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių
vyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti
svarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio ir
racionalesnio sprendimo būdams.
Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovų
tarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuose
procesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantis
dokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavo
tapti dar viena Bendrijos institucija.
Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais
Vieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu ir
sumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60
Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai
formuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėl
Ekonominės ir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio ir
saugumo politiką.61
Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimi
įteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenį
Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąją
Užsienio ir saugumo politiką.62
ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatyta
funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimui
Europos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuoti
valstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujant
Komisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams ir
Komisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės,
pirmininkaujančios ES vadovas arba vyriausybės vadovas.
Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti Europos
Parlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresą
Europos Sąjungoje.
ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigų
sąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jame
yra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jai
būtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kad
Europos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių narių
vyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybių
narių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priima
Ministrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais.
Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itin
didelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties
13 straipsnio pataisa buvo numatyta:
– Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo
politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus;
– Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias
Sąjunga
įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių
bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus,
trukmę ir priemones joms įgyvendinti ;
– Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus
sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms
bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti;
Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimo
neturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimo
sutarčių ribų, palaipsniui įgijo vis daugiau galių ir šiuo metu priima arba
dalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimo
sprendimus.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Taryba
privalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikų
kryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63
4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai
Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudaro
valstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas,
valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64
Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne
oficialūs valstybių lyderiai.
Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolat
dalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yra
žymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitoms
valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalų
ministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.
Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jo
pavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvauja
svečio teisėmis.
Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių bei
Komisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šeši
pareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš Tarybos
Sekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitant
jos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti po
vieną valstybės narės patarėją.
Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungos
svarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybos
ministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Nors
valstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūs
pareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose,
skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionalinių
vyriausybių pareigūnų delegacijos.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos Sąjungos
Tarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių ar
vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos
pirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybos
veikloje.
4.3. Posėdžių organizavimas
Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžius
tenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštas
pareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir
Komisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.
Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka Ministrų
Taryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.
Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos Sąjungos
Tarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatinių
atstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosios
užsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto
(bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais).
Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrą
gali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrų
lygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybos
susitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes:
– dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių
reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų
sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų kūrimas, ES plėtros
klausimai.
– Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti
valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip
pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas
bedarbystei mažinti;
– pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių
remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius.
Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto
pasirašymą.
1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė
konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais
Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos
Summit’e buvo priimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo
patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte.
– pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei
Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo
1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo;
– viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti
iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų
Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie
Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas;
– gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge
Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės
2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos
įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos
įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos
pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje;
– tarptautiniai įvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų,
svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV
prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos-
Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake,
kova su tarptautiniu terorizmu.
Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartą
metuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienos
dienos.
Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ES
pirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengti
du kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet koks
papildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, bet
Briuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimai
dažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs Europos
Sąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narės
pirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jie
užtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasi
kitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomų
problemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų Berlyno
Summit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau nei
tris dienas.
Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vyksta
sekančia nusistovėjusia tvarka:
– susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių
visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto
suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame
posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma
Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino
ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje.
– Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir
dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės
diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais;
– Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada
Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus
pasitarimus;
– Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis.
Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas
vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų
pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali
vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu;
– Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie
židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje
aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai
kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų
Nicos Summit’e;
– Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu
su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų
projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams;
– Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada
pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų
apibendrinimus ir išvadas;
– susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare
paskelbiant pirmininkaujančių išvadas;
– Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus
atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to,
kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas.
Europos Sąjungos Taryba
sprendžia svarbiausius klausimus, priimdama
politinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus bei
dokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. Europos
Sąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl į
darbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rasti
kokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškoti
visoms valstybėms narėms priimtino sprendimo.
Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.
Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybos
susitikimai.66
Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma,
kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybos
susitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiau
valstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tik
Briuselyje.67
Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)
yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiems
yra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimo
dalyviais.
ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad Europos
Sąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybos
pirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas gali
sukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esant